captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po Ukrainos V. Putino žvilgsnis krypsta į kitą milžinišką kaimynę

Rusijos ir Kinijos santykiai šiuo metu yra geriausi nuo Jekaterinos Didžiosios laikų, nepaisant to, kad kinai ir rusai visiškai nepasitiki vieni kitais. Draugėn šias šalis stumia Vakarai, o Ukrainos įvykiai suvaidino vieną iš svarbių vaidmenų, teigia Tarptautinių ir plėtros studijų instituto instituto Ženevoje profesorius Lanxin Xiang.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos ir Kinijos santykiai šiuo metu yra geriausi nuo Jekaterinos Didžiosios laikų, nepaisant to, kad kinai ir rusai visiškai nepasitiki vieni kitais. Draugėn šias šalis stumia Vakarai, o Ukrainos įvykiai suvaidino vieną iš svarbių vaidmenų, teigia Tarptautinių ir plėtros studijų instituto instituto Ženevoje profesorius Lanxin Xiang.

Profesorius Vilniuje dalyvavo NATO Parlamentinės Asamblėjos Gynybos ir saugumo komiteto posėdyje, kuriame skaitė pranešimą apie Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ginklavimąsi.

„Rusijos ir Kinijos santykiai yra geriausi nuo Jekaterinos Didžiosios laikų. Ką aš noriu pasakyti? Jie paprastai nebūna geri, šios šalys nepasitiki viena kita kol kas nors nesustumia jų į draugiją. Kalbant rimčiau, manau, kad tai santuoka iš išskaičiavimo. Jie tikriausiai surado rimtų priežasčių bendradarbiauti geopolitinėje ir ekonominėje srityje. Ukraina yra vienas faktorius. Manau, kad yra ir kitų faktorių, pavyzdžiui, Amerikos posūkis į Aziją. Tai pastūmėjo šias šalis bendradarbiauti. Kaip tik turėjome didžiausias karines pratybas Rytų Kinijos jūroje“, – pasakojo profesorius.

Kaip žinoma, JAV prezidento Barako Obamos administracija yra paskelbusi Amerikos posūkio į Aziją (pivot to Asia) koncepciją, pagal kurią dėmesys nuo Rytų Europos ir Artimųjų Rytų reikalų kreipiamas į Aziją, kur JAV rengiasi konkuruoti su augančia Kinija.

Todėl Lanxin Xiang teigia, kad, nepaisant pasaulio susirūpinimo Ukrainos įvykiais, pavojingiausia pasaulio vieta yra Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, kurį profesorius vadina didžiausiu pasaulio ginklų turgumi.

Šiame regione susiduria didžiųjų pasaulio galių – JAV, Kinijos ir Rusijos interesai, šiame regione yra pakankamai degtukų, kurie gali įžiebti laužą – Taivano sąsiauris, Korėjos pusiasalis, neprognozuojamas Šiaurės Korėjos režimas, turintis branduolinį ginklą, Japonijis ir Kinijos nesutarimai dėl kelių uolų, Japonijos ir Rusijos nesutarimai dėl Kurilų salų, multinacionaliniai nesutarimai Pietų Kinijos jūroje.

„Kinija – visai kitokia nei Rusija. Rusija yra regioninė galia, apsimetanti pasauline galia. Kinija yra globali galia, bet nežino, kaip elgtis, todėl labiau nori likti regionine galia. Norėdamas būti globalia galia turi pasižymėti ne tik galia, bet ir prisiimti daugiau atsakomybės. Kinai nežino, kaip su tuo susidoroti. Azijos saugumui tai kritinis momentas“, – sakė profesorius.

Labiausiai militarizuota vieta pasaulyje

Pasak Lanxin Xiang, Azijos paradoksas tas, kad šiame žemyne yra pačios dinamiškiausios pasaulio ekonomikos, bet regionas taip pat yra labiausiai militarizuotas. Ekonomine prasme pasaulį stebino ir stebina Japonija, Pietryčių Azijos tigrai, Kinija, Malaizija, Indonezija, Vietnamas, tačiau Azijos ir Ramiojo vandenyno regione taip pat netrūksta nesutarimų.

Kaip vieną pavojingiausių vietų profesorius minėjo Taivano sąsiaurį, nes tai vienintelė vieta, kur JAV teoriškai ir praktiškai gali įsitraukti į tiesioginį konvencinį karinį konfliktą su Kinija.

„Azijos šalys stipriai militarizuojasi, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra didžiausias ginklų turgus šioje Žemėje. Kaip tai paaiškinti? Ar azijiečiai visai kvaili?“ – klausė profesorius.

Jo teigimu, pirmiausia reikia suvokti šalių mąstymo skirtumus. Pavyzdžiui, Vakaruose tikima teorija, kad kylanti galia visuomet yra pavojinga pirmajai pasaulio galiai, todėl reikia stengtis užbėgti kylančiai pasaulio galiai už akių. Pasak profesoriaus, Vakarų spaudoje pilna Azijos regiono situacijos palyginimų su 1940 m., kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Tačiau Lanxin Xiang sako netikintis tokiais svarstymais.

„Jeigu pažiūrėtume istoriškai, mes turime struktūrinę problemą regione. Nepaisant visų potencialių konfliktų regione, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra vienintelis pasaulyje, kuris neturi kolektyvinio saugumo sistemos. Nėra jokios regioninės ar regiono apimties daugiašalės kolektyvinės sistemos – nei sutarčių, nei rimtų saugumo forumų pavidalu. Tiesiog to nėra. Taigi turime struktūrinį defektą“, – sakė profesorius.

Jo teigimu, pagrindinė tokios padėties priežastis – Šaltojo karo metu JAV įtvirtinta spoke–hub sistema, kuri reiškia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sudarydavo daugybę dvišalių karinių aljansų su atskiromis valstybėmis. Tai leisdavo JAV rinktis, kas ir kuriuos metu jai svarbiau. Kiek vėliau JAV apleido šios sistemos kūrimą ir ėmėsi didžiojo trikampio paradigmos, kuri turėjo sukurti trikampius santykius tarp Pekino, Maskvos ir Vašingtono, kai JAV buvo centras.

B. Obama atsisuko į Aziją

B. Obamos laikais JAV „sugrįžo į Aziją“ apie 2010 m. Aiškindamas JAV posūkį į Aziją, Lanxin Xiang minit specifinį anglosaksų suvokimą apie didžiųjų galių pakilimą ir nuosmukį. Esą Vakarai nori kontroliuoti pakilimų ir nuosmukių procesą.

„Šią tradiciją pradėjo britų autorius Edwardas Gibbonas, kuri parašė didžiulę knygą „The History of the Decline and Fall of the Roman Empire“. Juo pasekė Arnoldas J. Toynbee ir, neseniai, Paulas Kennedy. Tai britų autoriai. Jie, kartu ir amerikiečiai, apsėsti idėjos apie didžiųjų galių iškilimą ir nuosmukį“, – sakė Lanxin Xiang.

Tačiau profesorius sako, kad, pavyzdžiui, kinai taip nemąsto, todėl tarp amerikiečių ir kinų yra didžiulė mąstymo praraja.

„Kaip žinome, kinai neseniai pasiūlė naują didžiųjų galių bendradarbiavimo konceptą saulėtoje Kalifornijoje. Iki šiol B. Obamos administracija į tai neatsakė arba nežino, kaip atsakyti. Abi pusės daugelį metų mėgino surasti madingą posakį apibūdinti šių dviejų šalių santykius ir nė vienas neprilipo. Vienas pavyzdys, kai Kinija 2005 m. iškėlė taikaus Kinijos augimo klausimą. JAV iškart atsakė valstybės sekretoriaus pavaduotojo kalba Niujorke priimdama taikaus augimo konceptą, bet su viena sąlyga – kad Kinija taptų „atsakinga suinteresuota šalis“, – sakė profesorius.

Kinams šitai nepatiko. B. Obamos administracija pasiūlė G2 formatą. Pagrindinė idėja – jei šios dvi šalys dirbtų kartu, jos iš esmės išspręstų pagrindinius tarptautinius klausimus.

„Pamirškite europiečius, rusus, bet ką. Tokia buvo amerikiečių idėja. Per 2009 m. lapkričio mėnesį įvykusią B. Obamos kelionę kinai labai atidžiai klausė ir, galiausiai, pasakė: mums nepatinka, mes negalime užmiršti Europos Sąjungos ar rusų. Kinija pirmenybę teikia daugianacionalinei ir multipoliarinei sistemai. Jie mąsto panašiai kaip prancūzai – mes geriausia sąjungininkė pasaulyje“, – sakė profesorius.

Kinų požiūris

Jo teigimu, nesusikalbėjimas kyla dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, JAV yra apsėsta idėjų apie neišvengiamą Kinijos kilimą. „Iš kinų perspektyvos, tai ideologiškai įkrautas konceptas. Jis turi dvi potekstes. Pirma, kad tai absoliučiai nauja Kinijai. Antra, kad Kinija naudojasi globalizacijos privalumais, o globalizacija yra Vakarų išradimas. Nė viena iš šitų poteksčių, kinų požiūriu, nėra tiesa“, – sakė profesorius.

„Mes nevartojame termino Kinijos kilimas. Tik jūs, Vakaruose, taip sakote. Kinijai dabartinė ekonominė situacija nėra nauja. Mes tai matėme anksčiau“, – pridūrė Lanxin Xiang, kurio teigimu, Kinijai nesisekė tik vieną amžių, kas tūkstantmetėje šios valstybės istorijoje laikoma pažeminimo amžiumi.

„Kinija niekada istoriškai neregėjo prekybos deficito nuo Šilko kelio periodo iki XIX amžiaus“, – sakė profesorius.

Profesoriaus tvirtinimu, kinai, kalbėdami apie savo ekonomikos kilimą, sako „sugrįžimas į normalią būklę“. Tačiau Lanxin Xiang nuomone, Kinijos ekonomika iš tiesų nėra tokia stipri, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jo teigimu, ji iš esmės atitinka Irako lygmenį.

„Nepaisant visos sėkmės, mes esame labai toli nuo išsivysčiusių ekonomikų. Kad ir ką sako Pasaulio bankas ar Tarptautinis valiutos fondas, kad Kinija per artimiausius kelerius metus pralenks Ameriką, tai neturi jokios reikšmės kinams. Nes mes žiūrime į BVP per capita. O BVP per capita maždaug atitinka Irako lygmenį. Gal jūs nustebsite (to negali būti!), bet taip yra. 1,3 mlrd. žmonių. Jeigu žiūrite tik į rytinę pakrantę, tai matote kapitalistinę išsivysčiusią ekonomiką, bet jeigu nuvyktumėte į šalies gilumą, pamatytumėte trečią pasaulį“, – sakė profesorius.

Kariniu požiūriu, profesoriaus teigimu, Kinija dar neišvystė savosios jūrinės galios. Nors Kinija priskiriama prie jūrų galybių regione, šalia JAV, Japonijos ir Indijos, tačiau ji neturi jūrų strategijos. „Šiuo metu mūsų laivynas geriausiu atveju yra gera pakrantės apsauga“, – sakė mokslininkas ir pridūrė, kad tai reiškia, jog teritoriniai disputai regione nesusiję su Kinijos jūrine strategija.

„Kinai gynybos biudžetą didina apie 12 proc. kasmet. BVP auga apie 10 proc. per metus, vadinasi, gynybos išlaidos šiek tiek viršija BVP augimą. Tačiau kinų gynybos išlaidos sudaro labai mažą dalį palyginus su JAV. Nors jos panašaus dydžio. Asmeniškai aš nemanau, kad kietoji Kinijos galia išaugo tiek, kad būtų galia diktuoti pasaulio reikalus. Kinijos lyderiai žino tai“, – teigė Lanxin Xiang.

Dėl ko bijo Kinija

Kalbėdamas apie Kinijos santykius su Rusija, Lanxin Xiang, pažymėjo, kad pasitikėjimo tarp šių valstybių nerasta, tačiau į vieną draugiją jas stumia Vakarai. Pavyzdžiui, neseniai buvo pasiektas susitarimas dėl dujų tiekimo Kinijai.

„Dėl dujų sutarties, taip, tai didžiausias susitarimas apskritai. Tačiau aš noriu pabrėžti, kad tai nėra nauja, nes dėl to derėtasi apie 10 metų. Klausimas buvo kaina, tačiau šį kartą, aš manau, kinai susiderėjo nuolaidą. Žinote, rusai nenori nuleisti kainos žemiau nei moka Europos Sąjunga, bet šįkart, manau, rusai nuleido šiek tiek, todėl kinai griebė galimybę. Mano supratimu, V. Putinas privačiai sako, kad kinai jį apgavo per derybas, bet tai tikrai reikšmingas kinų pasiekimas energijos išteklių tiekimo srityje“, – sakė profesorius.

Kinija taip pat derasi su Rusija dėl priešraketinės sistemos elementų pirkimo, tačiau, Lanxin Xiang teigimu, rusai dėl to dar neapsisprendė. Kinus ginkluotis, jo teigimu, verčia agresyvi amerikiečių politika regione, mat jie Japonijoje ir Pietų Korėjoje dislokuoja priešraketinės gynybos sistemas.

„Mano žiniomis V. Putinas nenusprendė dėl to, bet yra tikimybė, kad jis parduos. Prisiminkime Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą ginklų prekyboje. Rusai paprastai parduoda mažiausiai dešimties metų senumo ginklus, jie labai protingi, jie žino, kad Kinija neturi kitos prieigos prie aukštųjų technologijų ginklų. Net Europos Sąjungos. Taigi kinai vis tiek perka. Bet šįkart tai vyksta dėl Amerikos posūkio į Aziją politikos“, – svarstė profesorius.

Klausiamas apie kinų požiūrį į rusus, Lanxin Xiang sako, kad iš esmės kinai dar nuo Mao Dzedongo laikų nepasitikėjo jais, tačiau jie baiminasi dėl dvigubų Vakarų standartų. Ypač Ukrainos atveju.

„Mao didžiausia problema buvo Josifas Stalinas, ne kiti žmonėms. Šiuo atveju, aš manau, kad kinai yra dviprasmiškoje padėtyje dėl esamos situacijos. Kinija buvo lyderiaujanti oponentė Brežnevo doktrinai per Šaltąjį karą, kai SSRS įvykdė invaziją į Čekoslovakiją. Mao buvo toks piktas tais laikais, kad mes realiai sukėlėme konfliktą su rusais. Tai buvo vienintelis konfliktas. Taigi taip, kinai negali paremti naujosios Brežnevo doktrinos arba Putino doktrinos viešai. Tačiau kinų požiūriu esminė problema yra Vakarų dvigubi standartai, tai jaudina Kiniją“, – sakė Lanxin Xiang.

Jo teigimu, Kinijai neramu, jog Vakarai prisiima teisę nuspręsti, kuris pasaulio režimas yra legitimus, o kuris – ne. Pasak profesoriaus, kinams buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius visai tiko, nors ir buvo korumpuotas. Jie jį laikė visuomenės išrinktu prezidentu.

„O tada, staiga, mes turime nerinktą Vyriausybę ir amerikiečiai sako, tai legitimi Vyriausybė. Lygiai kaip Egipte: prisimenate karinį perversmą, o Johnas Kerry kalba apie demokratijos pergalę. Tokia kalba jaudina kinus. Jie sako, kad jeigu parems šiuo klausimu Vakarus, Vakarai tą patį pritaikys Kinijai. Jeigu mes turėsime savo Maidaną, Vakarai panaudos tą patį argumentą prieš mūsų režimą. Ukrainos klausimu kinai sutaria su V. Putinu, tai visiška tiesa“, – sakė Lanxin Xiang.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...