captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euroskeptiškos jėgos EP rinkimuose sukėlė politinį žemės drebėjimą

Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) vadovavo euroskeptiškų politinių jėgų „žemės drebėjimui“ per Europos Parlamento rinkimus, kuris supurtė Senąjį žemyną.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) vadovavo euroskeptiškų politinių jėgų „žemės drebėjimui“ per Europos Parlamento rinkimus, kuris supurtė Senąjį žemyną.

Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) vadovavo euroskeptiškų politinių jėgų „žemės drebėjimui“ per Europos Parlamento rinkimus, kuris supurtė Senąjį žemyną.

Anksti pirmadienį Europarlamento pateikti pirminiai duomenys parodė prieš Europos Sąjungą (ES) nusistačiusių partijų proveržio mastą. Remiantis šiais duomenimis, euroskeptiškos politinės jėgos 751 vietą turinčioje Bendrijos asamblėjoje turėtų gauti apie 140 mandatų.

Ypač įspūdingą proveržį euroskeptikai pasiekė abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse.

Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų FN laimėjo kiek daugiau nei 25 proc. balsų, rodo oficialūs duomenys.

Per Senąjį žemyną besiritanti euroskepticizmo banga didžiule jėga smogė Britanijai, kur prieš ES nusistačiusi UKIP, neturinti nė vieno atstovo nacionaliniame parlamente, turėtų iškovoti istorinę rinkimų pergalę.

UKIP lyderis Nigelas Farage`as (Naidželas Faradžas) džiaugėsi „pačiais įspūdingiausiais rezultatais britų politikoje per šimtmetį“.

Duomenys, gauti suskaičiavus rezultatus dešimtyje iš 12-os regionų, rodo, kad UKIP užsitikrino daugiau nei 27 proc. balsų.

„Smogėme labai stipriai“, – sakė N.Farage`as, kalbėdamas apie politinį „žemės drebėjimą“.

Antieuropietiška Danijos liaudies partija taip pat švenčia sėkmę, be to, rimtai pasirodė ir Vengrijos bei Graikijos kraštutinės dešiniosios politinės jėgos.

Reikšmingų laimėjimų pasiekė ir Austrijos dešiniojo sparno Laisvės partija, kuri gavo 20 proc. balsų ir liko trečioje vietoje.

Kaip rodo būsimo balsų pasiskirstymo Europarlamente skaičiavimai, pirmą vietą užėmė centro dešinės Europos liaudies partija (EPP) su 212 vietų, tačiau tai 62 vietomis mažiau, nei ji turėjo iki šiol.

Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D), iki šiol kontroliavęs 196 vietas, liko antroje vietoje su 186 mandatais.

Trečias liko Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (ALDE) su 70 vietų. Jis aplenkė Europos žaliuosius, užsitikrinusius 55 mandatus, ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinę frakciją/Šiaurės šalių žaliuosius kairiuosius (GUE/NGL), gavusius 45 mandatus.

Jei pateikti pirminiai duomenys bus patvirtinti, FN pergalė Prancūzijoje bus geriausias šios antiimigracinės, euroskeptiškos partijos, kurios vadovė Marine Le Pen žadėjo supurtyti šalį ir ES, pasirodymas nacionaliniuose rinkimuose.

FN nesunkiai įveikė opozicinę centro dešiniąją Sąjungą už liaudies judėjimą (UMP), gavusią 20,6 proc. balsų, bei prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) Socialistų partiją, kuri liko trečioje vietoje vos su kiek daugiau nei 14 proc. balsų.

Prancūzijos žmonės „nebenori būti valdomi iš užsienio, paklusti įstatymams, už kuriuos jie nebalsavo, ar klausyti (ES pareigūnų), neturinčių visuotinės rinkimų teisės garantuojamo legitimumo“, - sakė M.Le Pen.

Kiek geriau proeuropinei stovyklai sekėsi Vokietijoje, kur kanclerės Angelos Merkel konservatorių partija laimėjo apie 36 proc. balsų. Tuo tarpu jos koalicijos partneriai, centro kairieji socialdemokratai gavo maždaug 27 proc. balsų.

Tačiau netgi įtakingiausioje Bendrijos valstybėje euroskeptikai neliko už borto - vos pernai įkurta euroskeptiška partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD)“, užsitikrinusi 6,8 proc. balsų, įveikė balsų slenkstį ir prasimušė į Europarlamentą.

Politinis žemės drebėjimas

Buvo atidžiai stebima, kiek europiečių ateis prie balsadėžių, nes nuo pat pirmųjų tiesioginių Europarlamento rinkimų, kurie vyko 1979 metais, rinkėjų aktyvumas mažėjo, o 2009-aisiais jis buvo rekordiškai žemas - tesiekė 43 procentus.

Dėl šios priežasties net ir minimalų aktyvumo padidėjimą iki 43,09 proc. eurofilai laiko istoriniu lūžio tašku.

Tačiau daug europiečių, kurie dalyvavo rinkimuose, atėjo pareikšti paramos euroskeptiškoms ir antiimigracinėms partijoms, kurios sėkmingai pasinaudojo augančiu rinkėjų nepasitenkinimu Bendrija, teigdamos, kad Briuselis turi per daug galių ir nesiklauso.

Britanijoje UKIP 2 proc. balsų aplenkė pagrindinę opozicinę Leiboristų partiją, o trečioji vieta atiteko ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) konservatoriams, rodo paskelbti duomenys, tačiau jie dar nėra galutiniai.

Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus rezultatus dešimtyje iš 12-os regionų, UKIP užsitikrino 23 Europarlamento mandatus - dešimčia daugiau nei per praėjusius rinkimus 2009 metais.

UKIP pergalė būtų pirmasis per kiek daugiau nei šimtmetį atvejis, kai rinkimų nelaimėjo kažkuri viena iš dviejų dominuojančių politinių jėgų.

Kairiojo sparno partijoms gerai sekėsi Italijoje, Ispanijoje bei Graikijoje.

Italijos vyriausybės vadovo Matteo Renzi (Matėjo Rencio) centro kairiųjų Demokratų partija (PD) iškovojo stulbinamą pergalę, surinkusi 41,4 proc. balsų ir palikdama toli už savęs prieš isteblišmentą nusistačiusį „Penkių žvaigždučių judėjimą“ ( M5S), rodo preliminarūs duomenys.

Ispanijoje dvi pagrindinės politinės jėgos - valdančioji konservatyvi Liaudies partija ir Socialistinė darbo partija - prarado nemažai balsų, kurie atiteko mažesnėms kairiojo sparno partijoms.

Euroskeptiškų ir radikalių partijų laimėjimai šiuose rinkimuose pakurstė nerimą, kad dabar jos imsis veiksmų kenkti ES iš vidaus, tačiau analitikai sako, kad tokie būgštavimai gali būti perdėti.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) savo ruožtu paragino proeuropines politines jėgas, „kurios, skaičiuojant bendrai, vėl laimėjo“, susivienyti.

Demokratijos deficitas

ES politikos lyderiai, matydami augantį visuomenės priešiškumą Briuselio biurokratiniam aparatui, kurį nemaža dalis europiečių laiko per daug atitolusiu nuo eilinių žmonių, smarkiai stengėsi, kad sumažintų vadinamąjį demokratijos deficitą.

Pirmą kartą penkios didžiausios Europarlamento frakcijos oficialiai paskelbė savo kandidatus į įtakingo Europos Komisijos pirmininko postą, o pastarieji dabar vykdo savo rinkimų kampanijas.

Vis dėlto kol kas tebėra neaišku, ar Europarlamento pasirinktas kandidatas į Europos Komisijos vadovus bus juo paskirtas.

Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus), pirmininkaujantis Europos Vadovų Tarybai, leido aiškiai suprasti, kad Taryba nėra pasirengusi lengvai atsisakyti galios skirti Europos Komisijos vadovą. 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Europos Parlamento rinkimai

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...