captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar EP rinkimų rezultatai nepakiš kojos Ukrainai?

Europos Parlamento rinkimus, pirmaisiais duomenimis, laimėjo centro dešinės partijos. Nors ir praradusios apie 60 vietų, Europos Parlamente jos turės apie 212 vietų. Centro kairieji liko tik su 186 vietomis. Pirmą kartą istorijoje, palyginti su ankstesniais rinkimais, nesumažėjo rinkėjų aktyvumas, tačiau didžiausia žinia – radikalių partijų pergalės arba išaugęs populiarumas net keliose Europos šalyse.  
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Europos Parlamento rinkimus, pirmaisiais duomenimis, laimėjo centro dešinės partijos. Nors ir praradusios apie 60 vietų, Europos Parlamente jos turės apie 212 vietų. Centro kairieji liko tik su 186 vietomis. Pirmą kartą istorijoje, palyginti su ankstesniais rinkimais, nesumažėjo rinkėjų aktyvumas, tačiau didžiausia žinia – radikalių partijų pergalės arba išaugęs populiarumas net keliose Europos šalyse.

Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos norinti Nepriklausomybės partija, kurios lyderis Baltijos ir kitų Rytų Europos valstybių priėmimą į ES vadina viena didžiausių politinių Europos klaidų, gavo daugiau vietų už Jameso Camerono konservatorius – beveik trečdalį rinkėjų balsų ir EP turės net dešimčia vietų daugiau nei per praėjusią kadenciją.

Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos lyderis Nigelis Farage`as sako, kad Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija – liaudies armija – ką tik pasiekė šauniausią rezultatą per šimtą metų.

„Iš dalies įstabu, kad tai nenutiko anksčiau. Britanijos politikoje buvo trys partijos, atvedusios mus į bendrąją rinką, kuri tapo politine sąjunga. Jie apgavo mus pažadėję referendumą, kuris taip ir neįvyko. Manau, kad moneta mesta ir, kaip šios sąjungos nariai, mes nebegalime valdyti savo šalies ir kontroliuoti savo sienų“, – teigė jis.

Prancūzijoje daugiausia balsų surinko radikalios dešinės „Nacionalinis frontas“. Ketvirtadalį balsų gavusi partija, kurios lyderė Marine Le Pen – Vladimiro Putino šalininkė, aštriai pasisako prieš imigraciją ir smarkiai kritikuoja ES.

„Mūsų žmonės reikalauja vienos politikos – Prancūzijos žmonių politikos, skirtos Prancūzijos žmonėms, dalyvaujant Prancūzijos žmonėms. Jie nebenori būti valdomi iš išorės, nebenori primestų įstatymų, už kuriuos nebalsavo, nei paklusti komisarams, kurie neturi rinkimuose gauto legitimumo“, – tvirtino M. Le Pen.

Graikijoje pirmauja radikalios kairės „Siryza“, aiškiai pasisakanti prieš ES neva primestą taupymo politiką, o neonacistinė partija, dažnai pačioje Graikijoje pavadinama „Auksine aušra“ turėtų EP užimti bent tris vietas.

Tad EP rinkimų rezultatai – nemenkas politinis žemės drebėjimas, ne itin naudingas Europos integracijos link norinčiai žengti Ukrainai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Europos Parlamento rinkimai

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close