captcha

Jūsų klausimas priimtas

Separatizmo krizės krečiamoje Ukrainoje gyventojai renka prezidentą

Ukrainoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kurie turėtų padėti sušvelninti kruvino separatistų sukilimo sukeltą krizę, sukėlusią pavojų pačiam šalies išlikimui.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukrainoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kurie turėtų padėti sušvelninti kruvino separatistų sukilimo sukeltą krizę, sukėlusią pavojų pačiam šalies išlikimui.

Balsavimo apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir dirbs iki 20 val. vakaro. Netrukus po rinkimų pabaigos bus paskelbtos balsavime dalyvavusių rinkėjų apklausos, o pirmieji daliniai rezultatai bus pradėti skelbti nuo 23 valandos.

Aiškus rinkimų favoritas yra Petro Porošenka – savo jėgomis turtus iš šokolado susikrovęs milijardierius ir politikos veteranas, kuris Ukrainos ateitį mato Europoje, – ir dar 17 nuo jo didžiuliu atotrūkiu atsiliekančių kandidatų, tarp jų ir ekspremjerė Julija Tymošenko.

Daugeliui rinkėjų patinka P. Porošenkos pragmatiškas požiūris ir mokėjimas ieškoti kompromisų – šiomis savybėmis jis išsiskiria nacionalinės politikos arenoje, kur ilgą laiką dominavo užsispyrusios ir į kompromisus nelinkusios figūros.

P. Porošenka tvirtai remia glaudesnius ryšius su ES, tačiau taip pat kalba apie būtinybę normalizuoti santykius su Rusija.

„Jis labai sumanus žmogus, kuris, palyginti su kitais, gali sunkiai dirbti, jis taip pat yra verslininkas ir žino, jog kompromisai, netgi jei jie nemalonūs, yra būtini“, – sakė 55 metų mokytoja iš Kijevo Larisa Kiričenko.

Moteris išreiškė viltį, kad P. Porošenkai pavyks rasti taikų krizės šalies rytuose sprendinį.

31 metų teisininkas Vladyslavas Golubovas sakė, jog balsavo už Juliją Tymošenko, nes „Ukraina turi liautis buvusi oligarchų valstybe ir tapti Europos dalimi, o ne tarnauti Rusijos Federacijos interesams“.

Šalies ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas kreipėsi į 36 mln. šalies balsuotojų su raginimu masiškai dalyvauti, anot jo, pačiuose svarbiausiuose šalies rinkimuose nuo pat 1991 metų, kai buvo paskelbta nepriklausomybė, kad būtų „apginta Ukraina.“

„Tai bus ukrainiečių iš vakarų, rytų, šiaurės ir pietų valios pareiškimas, – sakė jis šeštadienį. – Noriu užtikrinti visus savo tėvynainius Donecko ir Luhansko srityse, kuriems bus sutrukdyta nueiti į balsavimo apylinkes dėl su Ukraina kariaujamo karo: Nusikaltėliams nebedaug liko laiko terorizuoti mūsų žemę“.

Bet sukilėliai rinkimus savo kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse, esančiose pasienyje su Rusija, pažadėjo blokuoti „esant reikalui ir jėga“, neleisdami atslūgti kruvino sukilimo aštrinamai įtampai, kuri sukėlė didžiausią krizę Vakarų ir Rytų santykiuose nuo Šaltojo karo laikų.

Nuogąstavimų sukėlė ir kibernetinė ataka prieš balsų skaičiavimo sistemą, apie kurią buvo pranešta pačiose rinkimų išvakarėse.

Vakarai šį balsavimą laiko lemiamu žingsniu, kuri padės apsaugoti Ukrainą nuo tolesnio skilimo po to, kai kovą Rusija aneksavo jai priklausantį Krymo pusiasalį, ir pagrasino Maskvai tolesnėmis sankcijomis, jei ji mėgins sutrikdyti rinkimus.

Prezidentas Vladimiras Putinas, kuris tebeturi parlamento įgaliojimą įsiveržti į Ukrainą, jei bus būtina „apsaugoti“ etninius rusus, penktadienį, regis, padarė didelę nuolaidą pareikšdamas, jog „gerbs ukrainiečių liaudies pasirinkimą“ ir bus pasiruošęs dirbti su naująja Kijevo komanda.

„Mes juk suprantame ir matome, jog žmonės Ukrainoje nori, kad šalis išeitų iš šios užsitęsusios krizės ... Mes taip pat norime, kad galų gale ateitų bent koks nusiraminimas (Ukrainoje), mes su pagarba vertinsime ukrainiečių liaudies pasirinkimą“, – sakė Rusijos lyderis.

Tačiau V. Putinas taip pat pridūrė, kad Rusijoje „žiūrės, kas vyksta“.

Maskva taip pat nurodė, kad ji pradėjo maždaug 40 tūkst. karių, dislokuotų prie Ukrainos sienos ir pasiryžusių esant reikalui įsiveržti į kaimyninę šalį, atitraukimo procesą.

Lietuvoje ukrainiečiai balsuoja ne itin aktyviai

Lietuvoje gyvenantys Ukrainos piliečiai ne itin aktyviai balsuoja savo šalies prezidento rinkimuose.

Kaip BNS informavo Ukrainos ambasadoje Vilniuje įsikūrusios rinkimų komisijos pirmininkas Nikolajus Dziadzinas, iki 18 val. balsavo apie 13 proc. registruotų rinkėjų.

Iš viso Lietuvoje balso teisę turi 1492 ukrainiečiai. Balsavimo apylinkė dirba iki 20 valandos.

„Tikimės, kad bus daugiau. Aktyviai rinkimuose dalyvauja ukrainiečiai, kurie gyvena Kaune, Visagine, Varėnoje, Panevėžyje. Vilniečiai kažkur užtruko“, – BNS sakė rinkimų komisijos pirmininkas

Anot jo, žmonės ateina balsuoti dėl savo ateities.

„Jeigu jie negalvotų, kad šie rinkimai svarbūs, neatvažiuotų iš Kauno, Panevėžio, Visagino, esant tokioms kainoms ir atlyginimams. Žmonės balsuoja už savo ateitį. Mums būtinai reikia turėti savo prezidentą, kad mažiau kiti rūpintųsi“, – sakė N. Dziadzinas.

Neramumų krečiamoje Ukrainoje sekmadienį vyksta pirmalaikiai prezidento rinkimai. Valstybės vadovas renkamas vasarį iš posto pašalinus ir iš šalies pabėgus prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Charkove balsavimas vyksta tvarkingai

Charkove dirbantis LRT televizijos žurnalistas Edvardas Špokas pranešė, kad mieste yra ramu ir rinkimai vyksta visiškai normaliai.

Išankstiniais duomenimis, iki 17 val. balsavo 30 proc. gyventojų. Visoje Ukrainoje iki 15 val. vietos laiku balsavo apie 40 proc. gyventojų.

Rimtų pažeidimų užfiksuota nebuvo, tik smulkūs – pavyzdžiui, ne ta tvarka sukabinti kandidatų aprašymai. Žurnalisto kalbinti rinkėjai sakė, kad sekmadienį jie balsuoja už Ukrainos ateitį, kad nuo šių rinkimų priklausys, ar šalis taps vakarietiška.

Donecke patruliuoja kaukėti separatistai, regione veikia nedaug rinkimų apylinkių

Ginkluoti separatistai su maskuojamąja apranga ir balaklavomis patruliavo pagrindiniame Rytų Ukrainos mieste Donecke, o demonstrantų minios atvirai atmetė sekmadienį vykstančius Ukrainos prezidento rinkimus.

Reuters/Scanpix nuotr.

Nė vienas rinkimų punktas nebuvo atidarytas šiame sukilėlių kontroliuojamame mieste, o Donbaso regione, kur vyrauja prorusiški separatistai, rinkimai vyksta tik 11-oje iš 34 apygardų.

„Ukraina dabar yra kita šalis, todėl nematau priežasčių, kodėl mes turėtume dalyvauti šiuose rinkimuose“, – sakė viena moteris Donecko miesto centre, prisistačiusi kaip Elisabeta.

„Nesvarbu, kokie bus rezultatai, šiandien mums tai nerūpi“, – pridūrė ji.

Pranešimų apie smurtą nebuvo, nors sukilėliai, kovojantys su Kijevo vyriausybe, grasino sužlugdyti balsavimą Donecke ir Luhanske – pagrindiniuose savo kontroliuojamuose regionuose Ukrainos anglių ir plieno industrijos širdyje.

Dar prieš balsavimą rinkimų pareigūnai pranešė apie daugelį bauginimo ir išpuolių prieš rinkimų apylinkes atvejų šalies rytuose, kur ukrainiečių pajėgoms balandžio viduryje pradėjus puolimą prieš sukilėlius žuvo dešimtys žmonių.

Donecko pagrindinėje Lenino aikštėje maždaug 2 tūkst. žmonių dalyvavo demonstracijoje ir reiškė paramą separatistams, skanduodami „Jūs esat didvyriai“ ir „Neimkit belaisvių, žudykit juos“.

Aikštėje buvo maždaug 200 vyrų, kuriuos rėmė šarvuočiai, o kaukėti sukilėliai saugojo Aleksandrą Borodajų, paskelbtą Donecko liaudies respublikos premjeru.

Vis dėlto nepaisydami įtampos ir problemos surasti balsavimo apylinkę daug gyventojų vis vien norėjo pasinaudoti savo demokratine teisę pareikšti valią.

Donecko Kalinino rajone namų šeimininkė Raisa buvo akivaizdžiai sutrikusi, kai atėjusį į mokyklą, kurioje ji paprastai balsuoja, rado uždarytas duris.

„Mes nuvažiavome į oro uostą, nes buvome pasiryžę balsuoti, bet ten nieko nebuvo, – sakė ji. – Mes negalime balsuoti, todėl norisi verkti.“

„Nepakeliu šios padėties, noriu balsuoti už permainas, nes myliu Ukrainą“, – sakė ji.

Ukraina Rusijos premjero vizitą Kryme vadina provokacija

Ukraina Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo netikėtą vizitą aneksuotame Kryme sekmadienį pavadino „tyčine provokacija“, kuria rinkimų dieną siekiama destabilizuoti šalį.

„Rusijos premjero vizitas okupuotoje Ukrainoje prezidento rinkimų Ukrainoje dieną yra ypatingas įžūlumas ir tyčinė provokacija, kuria siekiama destabilizuoti situaciją Ukrainoje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuris buvo paskelbtas netrukus po D.Medvedevo atvykimo į Rusijos aneksuotą Juodosios jūros pusiasalį.

P. Porošenka žada dialogą su žmonėmis Rytų Ukrainoje

Ukrainos milijardierius Petro Porošenka po savo pergalės prezidento rinkimuose ieškos dialogo su žmonėmis krizės krečiamoje rytinėje šalies dalyje.

Būtina užmegzti tiesioginį kontaktą, sekmadienį atiduodamas savo balsą rinkimuose sakė „šokolado karaliumi“ vadinamas kandidatas. Jis pabrėžė, kad pirmiausiai žmonėms reikia grąžinti taiką.

Apklausos rodo, kad P. Porošenka rinkimuose surinks daugiau kaip 40 proc. balsų. Prorusiški separatistai Ukrainos rytuose neleidžia žmonėms balsuoti.

„Ginkluoti asmenys turi pasitraukti iš miestų ir kaimų“, – reikalavo kandidatas. Jo balsavimą stebėjo didžiulė žiniasklaidos atstovų minia. P. Porošenka balsuoti atvyko su savo keturiais vaikais, kurie visi vilkėjo tradicinius ukrainietiškus marškinius.

Nuo Lvovo iki Kijevo minios ukrainiečių plūsta atiduoti balso už taiką

Netgi Ukrainos laikinajam vadovui Oleksandrui Turčynovui teko 45 minutes lūkuriuoti, kad galėtų atiduoti savo balsą sekmadienį šalyje vykstančiuose prezidento rinkimuose.

Reuters/Scanpix nuotr.

Nors prorusiškų separatistų kontroliuojamuose šalies rytuose daug balsavimo apylinkių taip ir nebuvo atidarytos, už šimtų kilometrų nuo šių regionų minios ukrainiečių nuo ankstyvo ryto plūdo atiduoti savo balso už prezidentą, kuris, jų nuomone, išves šalį iš daug mėnesių besitęsiančios kruvinos politinės suirutės.

„Tikiuosi, kad šie rinkimai galiausiai atneš taiką Ukrainai“, - sakė 38 metų verslininkas Olehas, balsavęs Ukrainos vakaruose, prie sienos su Lenkija esančiame Lvove, kuris laikomas ukrainiečių nacionalistų bastionu.

Kijevo centre esančiame dailiame mokyklos pastate, ant kurio parašyta - „48-oji gimnazija“, įvairaus amžiaus rinkėjai kantriai lūkuriavo eilėje, kad galėtų užeiti į kabiną už ryškiai geltonos užuolaidos ir pagaliau atiduoti savo balsą.

Rinkimų pareigūnai energingai registravo rinkėjus ir plastikiniais tamsiai raudonos spalvos raiščiais plombavo permatomas balsalapių dėžes.

„Turime išrinkti prezidentą, kad Rusija paliktų mus ramybėje“, - sakė 55 metų namų šeimininkė Nelia Isajenko, balsavusi Kijevo šiauriniame Obolonės rajone.

Šioje balsavimo apylinkėje žmonių eilė iš pastato buvo nusidriekusi net į gatvę.

„Dar nesu matęs tokių rinkimų, - sakė vienas rinkėjų. - Puiku, kad čia yra tiek daug žmonių“.

Buvęs kareivis Igoris Volkovas sakė, kad prezidento rinkimuose balsavo už aiškų favoritą, provakarietišką kandidatą, milijardierių Petro Porošenką.

„Mums reikia teisėto prezidento. Ramybė pamažu bus atkurta, bet – ne Donbase“, – sakė jis, paminėdamas pramoninį regioną, kuriame vyrauja prorusiški separatistai.

Tačiau 73 metų Raissa Podlesniuk sakė, kad atidavė balsą už buvusią premjerę Juliją Tymošenko, 2004 metų Oranžinės revoliucijos didvyrę, kuri, kaip rodė apklausos, yra antroje vietoje ir smarkiai atsilieka nuo favorito.

„Porošenka bus kitas Janukovyčius. Jis yra oligarchas, jis net nedrįsta dalyvauti televizijos debatuose su Julija“, – sakė R. Podlesniuk.

Apklausos rodė, kad P. Porošenką remia maždaug 45 proc., o J. Tymošenko – 7,5 proc. rinkėjų, bet jam gali nepavykti išvengti antrojo rinkimų rato, kuris įvyktų po trijų savaičių.

„Pirma, ką turime padaryti, tai atnešti taiką visiems Ukrainos piliečiams. Žmonės su ginklais turi pasitraukti iš miestų ir kaimų gatvių“, – Kijeve sakė šokolado magnatas P. Porošenka, atidavęs savo balsą prezidento rinkimuose.

48 metų rinkimų favoritas pabrėžė, kad būtinas „tiesioginis dialogas su Donbaso, Donecko ir Luhansko gyventojais“.

J. Tymošenko savo ruožtu pareiškė atidavusi balsą „už europietišką Ukrainą, kuri gali pakeisti kiekvieno ukrainiečio gyvenimą“.

Ji pridūrė, kad pirmasis jos žingsnis, jei ji bus išrinkta, bus paraiška dėl narystės Aljanse. „(Taip pat) laikas surengti referendumą dėl narystės NATO, kad į šalį būtų sugrąžinta taika, ... kad niekas niekada daugiau negalėtų kėsintis į mūsų teritoriją“, – sakė ji.

Jos komentarus atkartojo 31 metų mokytoja Iryna Mysak, savo balsą atidavusi Lvove.

„Noriu, kad naujasis prezidentas nuvestų Ukrainą į ES ir NATO. Noriu, kad aš ir mano vaikai gyventume Europoje ir daugiau niekada nenoriu matyti to, kas vyksta (Ukrainos) rytuose“, – sakė ji.

Charkove šalies rytuose, kurį tebekontroliuoja centrinė Kijevo vyriausybė, rinkėjai sakė, jog naujajam lyderiui reikės didžiausią dėmesį skirti tam, kad Rusijos pajėgos laikytųsi atokiai ir kad būtų išgyvendinta korupcija.

„Tikiuosi, kad šie rinkimai pradės permainų į gera procesą, ... bet burtų lazdelės nesitikiu“, – sakė Ina, redaktorė iš Charkovo.

Ukrainiečiai aktyviai renka prezidentą, sako rinkimus stebintis A. Anušauskas

Ukrainiečiai sekmadienį aktyviai dalyvauja prezidento rinkimuose, į kuriuos dedama daug vilčių siekiant išspręsti krizę šalyje, sako rinkimus stebintis Seimo narys Arvydas Anušauskas.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pasak parlamentaro, šiauriniame Černigovo mieste, kur jis stebi balsavimą, situacija yra gana rami.

„Nors Rusija čia netoli, bet situacija yra rami. Aktyvumas pakankamai aukštas – apie 11 val. buvo apie 20 proc., dabar jau apie 50 proc. Kokių nors ypatingų žinių šioje srityje nebuvo“, – BNS telefonu iš Ukrainos sekmadienio popietę sakė A. Anušauskas.

„Kiek kalbėjau ir su rusais, ir ukrainiečiais, komisijų nariais ir rinkėjais, matomas nusiteikimas aktyviai dalyvauti, kad Ukraina turėtų prezidentą“, – sakė parlamentaras.

Seimo valdyba stebėti rinkimų į Ukrainą delegavo aštuonis Seimo narius.

Tūkstančiai žmonių Donecke išėjo į gatves, protestuodami prieš prezidento rinkimus

Rytų Ukrainos pramoniniame Donecko mieste sekmadienį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš prezidento rinkimus. Centrinėje Lenino aikštėje susirinko daugiau kaip 2 500 gyventojų. Ginkluotų sukilėlių dalinys buvo pasitiktas džiaugsmo šūksniais.

Šimtai prorusiškų aktyvistų, be to, žygiavo prie iš Donecko kilusio oligarcho Rinato Achmetovo namų. Šis turtingiausias šalies verslininkas paragino 300 000 savo įmonių darbuotojų priešintis separatistų veiksmams.

Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai keliuose miestuose laiko užėmę administracinius pastatus. Daug kur vyrauja baimės atmosfera. Daugelyje regiono dalių praktiškai nėra galimybės balsuoti prezidento rinkimuose. Donecko ir Luhansko srityse gyvena iš viso daugiau kaip 6,5 mln. žmonių.

Žmonės Vakarų Ukrainoje aktyviai dalyvauja prezidento rinkimuose

Žmonės Vakarų Ukrainoje aktyviai dalyvauja sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose. Sostinėje Kijeve, o taip pat Lvove, Charkove ir Odesoje rinkėjai plūdo į rinkimų punktus jau netrukus po jų atidarymo, pasakojo agentūros AFP korespondentai.

Reuters/Scanpix nuotr.

Tuo tarpu separatistų kontroliuojamuose rytiniuose regionuose rinkimų punktai iš viso neveikia arba veikia tik nedaugelis. Sukilėlių bastione Donecke ryte gatvėse matėsi mažai žmonių. Pastatai, kuriuose paprastai balsuojama, buvo uždaryti. Dobropiljos mieste, AFP reporterio duomenimis, buvo atidarytas tik vienas balsavimo punktas. Pereinamojo laikotarpio Ukrainos vyriausybė spėjo, kad šalies rytuose organizuojant rinkimus bus sunkumų. Donecko ir Luhansko srityse prorusiški kovotojai kontroliuoja 20 iš 34 vietos rinkimų komisijų.

Ukrainoje prezidento rinkimai vyksta praėjus trims mėnesiams nuo prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo nuo valdžios, tęsiantis didelei vidaus politinei krizei. Balsavimo teisę šalyje turi daugiau kaip 36 mln. piliečių. Rinkimų punktai bus atviri iki 20 val. Lietuvos laiku.

Vadovybė Kijeve ir ją remiančios Vakarų vyriausybės rinkimus vadina svarbiu etapu, kad šalyje taikiai būtų sureguliuotas kruvinas konfliktas. Pereinamojo laikotarpio premjeras Arsenijus Jaceniukas šeštadienį savo kalboje per televiziją paragino gyventojus, nepaisant besitęsiančių mūšių rytuose, dalyvauti rinkimuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande`u patvirtino, kad pripažins rinkimų rezultatus.

Iš pradžioje 21 kandidato du savo kandidatūras atsiėmė. Realūs šansai nugalėti prognozuojami tik verslininkui Petro Porošenkai, kuris, remiantis apklausomis, gali surinkti 45 proc. balsų. Antroje vietoje toli atsilikusi su 7,5 proc. balsų yra buvusi premjerė Julija Tymošenko.

Jei nė vienas kandidatas sekmadienį nesurinks absoliučios balsų daugumos, birželio 15-ąją įvyks antrasis balsavimas.

P. Porošenka akcentuoja tiesioginio dialogo su Rytų Ukrainos gyventojais būtinybę

Kandidatas į Ukrainos prezidentus Petro Porošenka sekmadienį kalbėdamasis su žurnalistais akcentavo būtinybę atkurti taiką visoje Ukrainos teritorijoje ir pradėti tiesioginį dialogą su rytinių regionų, kuriuos krečia prorusiškų separatistų sukilimas, gyventojais.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Pirma, ką turime padaryti, tai atnešti taiką visiems Ukrainos piliečiams. Žmonės su ginklais turi pasitraukti iš miestų ir kaimų gatvių“, – Kijeve sakė magnatas P. Porošenka, atidavęs savo balsą prezidento rinkimuose.

Aiškus rinkimų favoritas pabrėžė, kad būtinas „tiesioginis dialogas su Donbaso, Donecko ir Luhansko gyventojais“.

Pasak P. Porošenkos, bandymai pakirsti prezidento rinkimus Ukrainoje žlugo. „Šiandien rinkimų apylinkėse netelpa rinkėjai“, – pažymėjo jis.

P. Porošenka – savo jėgomis turtus iš šokolado susikrovęs milijardierius ir politikos veteranas, kuris Ukrainos ateitį mato Europoje, – didžiuliu atotrūkiu lenkia visus kitus kandidatus, tarp jų ir ekspremjerę Juliją Tymošenko, tad neatmetama galimybė, jog jis gali laimėti šalies vadovo rinkimus jau pirmajame ture.

Jeigu P. Porošenkai vis dėlto nepavyktų užsitikrinti 50 proc. rinkėjų balsų, tai tada jis tęstų kovą dėl teisės išvesti šalį iš suirutės birželio 15 dieną.

Tymošenko balsavo už „europietišką Ukrainą“

Ekspremjerė ir 2004 metų Oranžinės revoliucijos didvyrė Julija Tymošenko, sekmadienį atidavusi savo balsą sekmadienio rinkimuose, sakė, kad Ukraina privalo įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.

„Šiandien aš balsavau už europietišką Ukrainą, kuri gali pakeisti kiekvieno ukrainiečio gyvenimą, – sakė ji. – Esu įsitikinusi, kad Ukraina gali būti stipri, laiminga ir klestinti, jei taps Europos Sąjungos nare“.

Reuters/Scanpix nuotr.

Ji pridūrė, kad pirmasis jos žingsnis, jei ji bus išrinkta, bus paraiška dėl narystės Aljanse.

„(Taip pat) laikas surengti referendumą dėl narystės NATO, kad į šalį būtų sugrąžinta taika, ... kad niekas niekada daugiau negalėtų kėsintis į mūsų teritoriją“, – sakė ji.

Į rinkimų apylinkę Dniepropetrovske J. Tymošenko atvyko lydima vyro Oleksandro Tymošenkos ir dukters Jevhenos Tymošenko.

53 metų partijos „Batkivščyna“ (Tėvynė“) lyderė yra nepalaužiama Ukrainos suvereniteto gynėja, bet jos kritikai sako, kad ji yra oportunistė, praturtėjusi korupcijos temdomame 10-ajame dešimtmetyje ir dėl savo ambicijų dažnai kaitaliojusi pozicijas.

J. Tymošenko buvo nuteista už piktnaudžiavimą įgaliojimais, bet išėjo į laisvę iš kalėjimo, kai sukilimas vasario mėnesį nuvertė jos politinį priešininką Viktorą Janukovyčių.

Vis dėlto ji nesugebėjo pasinaudoti savo išėjimu į laisvę ir apklausos prieš rinkimus rodė, kad ją remia vos 6 proc. rinkėjų.

V. Klyčko tikisi, kad Ukrainos prezidento rinkimų nugalėtojas paaiškės jau pirmajame rate

Ukrainos politikas ir buvęs bokso pasaulio čempionas Vitalijus Klyčko tikisi, kad prezidento rinkimų nugalėtojas paaiškės jau pirmajame rinkimų rate.

Reuters/Scanpix nuotr.

Antrasis ratas po trijų savaičių tik dar labiau destabilizuotų sudėtingą padėtį šalyje, įspėjo jis Kijeve atiduodamas savo balsą. Be to, anot V. Klyčko, praktiškai bankrutavusi šalis vėl turėtų skirti lėšų rinkimų organizavimui. Taip pat didelis yra naujų aukų pavojus.

“ Aš tikiuosi, kas mes užbaigsime prezidento rinkimų kampaniją ir pradėsime reformas“, – pabrėžė parlamentinės partijos „Udar“ pirmininkas.

V. Klyčko atsiėmė savo kandidatūrą „šokolado karaliumi“ vadinamo Petro Porošenkos, kuris aiškiai pirmauja apklausose, naudai. Tačiau buvęs boksininkas dalyvauja Kijevo mero rinkimuose. Čia jam prognozuojami geri šansai.

Į balsavimo apylinkę V. Klyčko atlydėjo brolis Vladimiras ir žmona Natalija.

Slovjanske žuvo italų žurnalistas, praneša Užsienio reikalų ministerija

Rytų Ukrainoje šeštadienį per minosvaidžio sviedinio sprogimą netoli separatistų kontroliuojamo Slovjansko miesto žuvo italų žurnalistas, pranešė Italijos užsienio reikalų ministerija.

„Deja, visa informacija rodo faktą, kad jis žuvo“, – sekmadienį sakė ministerijos atstovė.

Andrea Ronchelli, kuris, kaip nurodo Italijos žiniasklaida, buvo laisvai samdomas fotografas, žuvo drauge su vienu Rusijos piliečiu, bet jo tapatybė dar nėra oficialiai nustatyta, sakoma sekmadienį paskelbtame italų ministerijos pareiškime.

Abu lavonai buvo nuvežti į ligoninę Slovjanske, nurodoma pareiškime.

A. Ronchelli šeimos nariai sekmadienį turi atvykti į Kijevą.

Sukilėlių kontroliuojamuose Ukrainos rytuose beveik nematyti, kad vyksta rinkimai

Ukrainos rytuose, įskaitant pagrindinį pramoninio rytų regiono miestą Donecką, kur prorusiški separatistai anksčiau šį mėnesį paskelbė nepriklausomybę nuo Kijevo, beveik nematyti ženklų, kad vyksta balsavimas prezidento rinkimuose, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Donecko srities administracija nurodė, kad Donecko mieste sekmadienį neveikia nė vienas balsavimo punktas, o pačiame regione duris atvėrė tik 426 rinkimų apylinkės iš 2 430.

„Ukraina dabar yra kita šalis, todėl nematau priežasčių, kodėl mes turėtume dalyvauti šiuose rinkimuose“, – sakė viena moteris Donecko miesto centre.

„Nesvarbu, kokie bus rezultatai, šiandien mums tai nerūpi“, – pridūrė ji.

Balsavimas nevyksta ir rytiniame Luhansko mieste, kaimyninės srities centre, tačiau pačioje srityje, pasak vietos pareigūnų, kažkiek rinkimų apylinkių veikia.

Luhanske, esančiame netoli sienos su Rusija, Oleksandru Čeredničenka prisistatęs vyriškis sakė abejojantis, ar žmonės čia apskritai galės dalyvauti rinkimuose.

„Žmonės bijo, kad atėję į balsavimo apylinkę ten ras ginkluotus vyrus“, – sakė jis.

„Geriausias scenarijus – jei ginkluoti vyrai tiesiog lieps jiems išeiti, blogiausias – juos nušaus“, – aiškino vyriškis.

Faktas, kad rinkimuose gali nedalyvauti daugiau nei 15 proc. elektorato, gyvenančio Rusijos aneksuotame Kryme ir separatistų kontroliuojamose rytinėse srityse, kur šeštadienį tebevyko sukilėlių ir vyriausybinių pajėgų susirėmimai, pakenks bet kokiai rinkimų baigčiai ir suteiks pagrindą Kremliui kelti klausimą dėl nugalėtojo legitimumo, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadų gerbti žmonių valią.

Balsuoja kaip nepriklausoma valstybė

Ukraina saugumui per rinkimus užtikrinti mobilizavo daugiau nei 55 tūkst. policininkų ir 20 tūkst. savanorių. Balsavimo procesą taip pat prižiūri 1 200 tarptautinių stebėtojų.

Tačiau Kijevo valdžia pripažįsta, kad nėra paprasta užtikrinti balsavimą plieno ir akmens anglių centruose Donecke ir Luhanske, kur sukilėlių lyderiai po gegužės 11 dieną skubiai surengtų referendumų paskelbė šių sričių nepriklausomybę.

Rinkimai turėtų suteikti naujajam prezidentui ir vyriausybei legitimumą po to, kai per proeuropietiškus protestus vasarį buvo nušalintas Kremliaus remtas valstybės vadovas Viktoras Janukovyčius ir prasidėjo įvykių, kuriuos anksčiau būtų buvę sunku net įsivaizduoti ir kurie dabar kelia grėsmę šalies vienybei, grandinė.

„Šie rinkimai bus lemtingi Ukrainai“, – sakė Pasaulinių strategijų instituto Kijeve vadovas Vadymas Karasiovas.

„Tai pirmasis kartas, kai Ukraina balsuoja ne kaip posovietinė šalis, bet kaip nepriklausoma valstybė“, – pabrėžė jis.

Paskutinė prieš balsavimą surengta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad magnatą P. Porošenką remia kiek mažiau nei 50 proc. rinkėjų, o tai reiškia, kad birželio 15 dieną teks rengti antrąjį rinkimų turą ir politinė suirutė tęsis dar tris savaites.

„Viliuosi, kad šie rinkimai pradės geresnių permainų procesą... tačiau nesitikiu, kad viskas vyks tarsi mostelėjus burtų lazdele“, – sakė Ina, kuri atidavė savo balsą rytiniame Charkovo mieste, kurį kontroliuoja Kijevas.

„Tikiuosi, kad šie rinkimai galiausiai atneš taiką Ukrainai“, – savo ruožtu sakė 38 metų verslininkas Olehas, balsavęs Ukrainos vakaruose, prie sienos su Lenkija esančiame Lvove, kuris laikomas ukrainiečių nacionalistų bastionu.

Sekmadienį dėl antrosios vietos rinkimuose turėtų grumtis viena Oranžinės revoliucijos lyderių J. Tymošenko, kurios reputaciją temdo įtarimų dėl korupcijos per karjerą versle ir politikoje šešėlis, ir kovingas buvęs gynybos ministras bei Ukrainos narystės NATO šalininkas Anatolijus Hrycenka.

Nepriklausomai nuo to, kuris iš šių kandidatų pateks į antrąjį rinkimų turą, įtikinama pergalė jame prognozuojama P. Porošenkai.

Provakarietiškas kursas

Manoma, kad naujasis prezidentas imsis pastangų pataisyti 46 mln. gyventojų turinčios Ukrainos santykius su didžiąja kaimyne, tuo pat metu laikydamasis aiškaus provakarietiško kurso.

Ukraina taip pat viliasi, kad 27 mlrd. dolerių tarptautinė pagalba, kuri jai buvo pažadėta po to, kai žlugo V. Janukovyčiaus režimas, padės išvengti gresiančio bankroto ir paskatins vėl augti ekonomiką, kuri, Tarptautinio valiutos fondo vertinimais, šįmet turėtų susitraukti maždaug 5 procentais.

Prieš balsavimo pradžią vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo interneto svetainėje pranešė, kad prieš rinkimų kompiuterinę sistemą buvo įvykdyta kibernetinė ataka, todėl balsai turės bus skaičiuojami rankiniu būdu.

Tačiau kiek vėliau A. Avakovo atstovė spaudai informavo, kad į ministro tinklalapį buvo įsilaužta, ir ankstesnis pranešimas yra melagingas.

Pirmalaikius prezidento rinkimus paskyrė Kijevo laikinoji vadovybė, kuri atėjo į valdžią po to, kai tris mėnesius trukę protestai, kuriuos išprovokavo V. Janukovyčiaus sprendimas nepasirašyti istorinės asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, pasiekė kulminaciją prasiveržus smurtui, kokio Europa nematė nuo Balkanų karų. Po dvi dienas trukusių skerdynių parlamentas nušalino V. Janukovyčių, kuris spruko iš šalies.

Tačiau Kijevą ir etninių ukrainiečių dominuojamas vakarines sritis apėmusi euforija dėl korumpuoto režimo žlugimo greitai išblėso, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o viltį dėl geresnės ateities pakeitė didžiulis nusivylimas ir nepasitikėjimas naująja valdžia.

Negana to, septynias savaites trunkantis sukilimas Ukrainos rytuose, jau pareikalavęs mažiausiai 150 gyvybių, verčia rimtai žiūrėti į galimybę, kad beveik 7 mln. ukrainiečių gali nutraukti ryšius su Kijevu.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Situacija Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...