captcha

Jūsų klausimas priimtas

Separatistai sutrikę: ką daryti su lavonais?

Rusijos sprendimas patraukti kariuomenę nuo sienos su Ukraina sutrikdė Slovjansko teroristus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rusijos sprendimas patraukti kariuomenę nuo sienos su Ukraina sutrikdė Slovjansko teroristus.

Taip pirmadienį Kijeve vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė judėjimo „Informacinis pasipriešinimas“ lyderis Dmitrijus Tymčukas, informuoja news.liga.net.

„Kremlius priėmė sprendimą kol kas atidėti savo vadinamąją taikdarišką operaciją“, – informavo D. Tymčukas ir pridūrė, kad anksčiau teroristai „jautė tvirtą Maskvos petį“, o dabar nežino, ką daryti.

D. Tymčukas taip pat pabrėžė, kad teroristams nepavyko išgabenti žuvusių bendražygių kūnų į Rusijos teritoriją.

„Ruošiamas masinis žuvusių teroristų kūnų išgabenimas. Kolona taip ir nebuvo suformuota. Dabar jiems tai didelė problema, nes Slovjansko morgai perpildyti“, – pasakojo jis.

Jo teigimu, teroristai kol kas nežino, ką daryti su kūnais ir leidžia gandus apie tai, kad tai ukrainiečių kovotojų kūnai.

Teroristams kilo bėdų ir dėl finansavimo, nes žvalgyba uždarė pinigų pervedimo bankų kanalus, o pasieniečiai pastoviai gaudo kurjerius, pervežančius dideles pinigų sumas. Todėl teroristai nusprendė gabenti pinigus mažomis sumomis – maždaug po 50 tūkst. dolerių (125,8 tūkst. Lt).

Teroristus finansuoja Rusija, Krymas, buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus šeima, tvirtina D. Tymčukas.

Išlieka įsiveržimo tikimybė

Tačiau kol rusų kariai tebėra prie sienos, išlieka įsiveržimo tikimybė, spaudos konferencijoje sakė karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, judėjimo „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius D. Tymčukas.

„Nuo gegužės pradžios matome karių rotaciją, atsiliepia vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiųjų padalinių atstovai, į jų vietą atvyksta samdomi kariai, daugiausia – irgi rusų kariuomenės kariai, kurie tarnavo specialiosios paskirties būryje, turi didelės kovinių veiksmų, visų pirma – Kaukaze patirties“, – pranešė jis.

D. Tymčuko nuomone, „tokia rotacija Kremlius apsidraudžia, užsitikrina priedangą nuo identifikacijos veikiančiais rusų kariuomenės nariais“.

„Po gegužės 11-osios pseudo referendumo konstatavome žymų Vyriausiosios žvalgybos, kuri koordinavo separatistus, valdybos tinklo aktyvumą“, – pabrėžė karo ekspertas.

„Manome, kad dabar Kremlius priėmė sprendimą atidėti operaciją, nors lieka Rusijos įsiveržimo tikimybė, kol prie sienos yra karių“, – mano jis.

„Kremlius negali pažadėti sukoordinuotų separatistų veiksmų visame Donbase, viskas paliekama savieigai. Vietos separatistai toliau gauna paramą ginklais, finansavimu. Tik anksčiau chaosas buvo suvaldomas, o dabar jis tampa nevaldomas. Dabar Maskvai tikslas – nutraukti rinkimus, destabilizuoti padėtį regione“, – įsitikinęs D. Tymsčukas.

DELFI primena, kad pirmadienį Kremlius paskelbė priėmęs sprendimą atidėti karinę operaciją Ukrainoje, tačiau NATO pareigūnai tvirtina, kad tokie pareiškimai – dar vienas melas.

 
Ukrainos Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad gegužės 2 d. Odesos Profsąjungų rūmuose 32 žmonės žuvo apsinuodiję chloroformu.
Apie tai rašo unian.net.

Užsispyrę Rytų Ukrainos rinkėjai pasirengę kliūčių ruožui

Separatistų grupuotėms privertus rinkimų pareigūnus slėptis, niekas nežino, kur sukilėlių kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje bus įrengtos rinkimų apylinkės. Ir aš viso jos ten bus įrengtos.

Tačiau kai kurie užsispyrę rinkėjai sako, kad yra pasirengę važiuoti valandas, išvengti patikrinimo postų ir atiduoti savo balsus prezidento rinkimuose, kurie turi įvykti gegužės 25 dieną.

„Bus didžiulių problemų“, – pripažino Oleksandras Mosyčukas, dvasininkas iš šalimais Donecko esančios Makijivkos.

„Žinau, kad mūsų brangūs separatistai nori užkirsti kelią balsavimui. Visais būdais bandysiu atiduoti balsą, bet neturiu supratimo, kur ar kaip, – sakė jis. – Turime automobilį, tai rusiška mašina, bet dar važiuoja ir mes pasirengę važiuoti dvi ar tris valandas, kad tik galėtume balsuoti“.

Ukrainos rinkimų komisija šeštadienį perspėjo, kad dėl sukilėlių, kurie paskelbė savo nepriklausomas respublikas anglių ir plieno centruose Donecke ir Luhanske, gali būti neįmanoma surengti ten rinkimų.

„Man tai gali būti rizikingas reikalas, bet aš balsuosiu, tai – mano teisė“, – sakė 27 metų Pavlo Kosovliovas, Donecke gyvenantis dviejų vaikų tėvas.

„Noriu, kad mūsų šalis būtų suvereni ir vieninga“, – sakė jis.

Šie rinkimai laikomi takoskyra, nulemsiančia ateitį šalies, kuri šiuo metu yra įtraukta į Šaltojo karo laikų stiliaus kovą tarp Rusijos ir Vakarų ir kuriai gresia skilimas.

Vis dėlto rinkimų apylinkės nenumatomos sukilėlių kontroliuojamuose rytiniuose regionuose, o vietos rinkimų komitetai perspėjo, kad negali garantuoti savo pačių saugumo, jau nekalbant apie rinkėjų saugumą.

Ginkluoti mūšiai tapo įprastu dalyku neramiuose Rytų Ukrainos miestuose, be to, pranešama apie tikslinius nužudymus, pagrobimus, kitokį smurtą ir bauginimus, Ukrainos armijai stengiantis sutriuškinti separatistus,kontroliuojančius daugiau kaip dešimtį miestų.

Kaip rodo praėjusią savaitę paskelbti apklausos rezultatai, tik maždaug trečdalis rinkėjų Rytų Ukrainoje yra pasirengę bent pabandyti atiduoti savo balsus.

„Neturiu galimybių apsaugoti 3,5 mln. rinkėjų“, – sakė Serhijus Tkačenka, nacionalinės rinkimų komisijos pareigūnas, atsakingas už Donecko regioną.

Kaip galima surengti patikimą balsavimą, kai pastatus, kur turi įsikurti rinkimų apylinkės, yra užėmę ginkluoti vyrai, kai rinkimų medžiaga yra sunaikinta, o pareigūnams grasinama, klausė jis.

Paslaptingas „konsultantas“ iš Maskvos Aleksandras Borodajus, kuris buvo paskelbtas Donecko separatistų respublikos premjeru, sakė, kad rinkimams nėra galimybių vykti jo kontroliuojamoje teritorijoje.

„Net nemanau, kad bus būtina daryti kam nors kokį nors rimtą spaudimą (nebalsuoti)“, – sakė jis ir pareiškė, kad Ukraina jau yra žlugusi valstybė.

Tačiau kai kas Donecke kalba, kad balsuoti yra nacionalinė pareiga, nepaisant rizikos.

„Tokiomis aplinkybėmis mes, žinoma, bijome balsuoti. Mes bijome gyventi“, – sakė Ala Moskalec, nenuleisdama akių nuo netoliese žaidžiančios dukters.

„Eisiu balsuoti, nes galvoju, kad šalis šiuo metu yra bejėgė. Tai paskutinė viltis prieš pilietinį karą“, – pridūrė ji.

Ukrainos kariai atakos sulaukė iš vaikų darželio

Vienas ukrainiečių karys žuvo per separatistų ataką, kai pirmadienį iš vaikų darželio buvo apšaudytas kariškių patikrinimo postas netoli sukilėlių bastiono Slovjansko, pranešė Gynybos ministerija.

Dar trys kariai per tą ataką, įvykdytą priešaušriu, buvo sužeisti.

„Teroristai, veikdami jiems įprasta ciniška ir klastinga maniera, surengė ataką iš vaikų darželio netoli geležinkelio stoties, – sakoma ministerijos pareiškime. – Jie norėjo išprovokuoti karius bandyti sunaikinti vaikų darželį“.

Beveik prieš savaitę septyni kariai žuvo per užpuolimą iš pasalų tarp Slovjansko ir Kramatorsko – tai didžiausias per vieną incidentą žuvusių ukrainiečių karių skaičius per kelias savaites trunkančias kovas Rytų Ukrainoje.

Smurtas kone kasnakt prasiveržia įvairiose Rytų Ukrainos vietose, keldamas pavojų šalies planams šį sekmadienį surengti prezidento rinkimus.

Slovjansko separatistai, AFP/Scanpix nuotr.

Doneckas nepripažins prezidento rinkimų

„Donecko liaudies respublika“ nepripažins gegužės 25-ąją turinčių įvykti Ukrainos prezidento rinkimų rezultatų. Tai interviu televizijos kanalui „Rossija 24“ pareiškė Donbaso „liaudies gubernatorius“ Pavelas Gubarevas.

Pasak jo, rinkimai bus neligitimūs ir pažeis Ukrainos konstitucijos 103-iąjį straipsnį.

„Jų organizavimas mūsų nepriklausomų valstybių („Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“) teritorijoje būtų neteisėtas, manau, kad net nebus mėginama jų surengti“, – teigė P. Gubarevas.

Bet „liaudies gubernatorius“ neabejoja, kad Europa, JAV ir tarptautiniai finansiniai sluoksniai šių rinkimų rezultatus vis dėlto pripažins. „Ir bus toliau realizuojami skalūnų dujų gavybos Ukrainos teritorijoje projektai, pažeidinėjamos rusakalbių gyventojų teisės, plėšomos veteranų nešiojamos Georgijaus juostelės“, – pareiškė P. Gubarevas, kurį cituoja „RIA Novosti“.

Teroristai apšaudė Ukrainos jėgos struktūrų pareigūnus, yra aukų

Teroristai apšaudė minomis Ukrainos pajėgų pozicijas ant Karačuno kalno netoli Slovjansko (Donecko sritis), kur įrengtas televizijos bokštas.

Apie tai savo puslapyje „Facebook“ svetainėje pranešė Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčukas, su nuoroda į operatyvinius grupės „Informacinis pasipriešinimas“ duomenis.

Jo duomenimis, per apšaudymą vienas jėgos struktūrų pareigūnas žuvo, trys buvo sužeisti, skelbia Glavcom.ua.

Anksčiau partijos „Svoboda“ Žytomyro srities organizacijos vadovas Sidoras Kizinas „Facebook“ svetainėje pranešė, kad šiandien 5 ryto prie Slovjansko buvo apšaudyti Žytomyro kariai.

Preliminariais duomenimis, vienas žmogus žuvo, du buvo sunkiai sužeisti.

Sukilimui reikia jūsų, sako prorusiškų separatistų Donecke lyderis

Prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose lyderiai sekmadienį paskelbė desperatišką raginimą prisijungti prie sukilimo prieš centrinę valdžią Kijeve, teigdami, kad kviečiamos netgi moterys. „Pasiekėme pergalių, jų bus dar daugiau“, – sakė vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas per mitingą pagrindiniame pramoninio rytų regiono mieste.

Tačiau jis pridūrė: „Mums reikia stiprių vyrų ginti mūsų respubliką, nes mūsų regione vyksta pilietinis karas“. „Kasdien krenta daug vyrų, todėl mums reikia jų daugiau“, – aiškino separatistų lyderis. D. Pušilinas nenurodė, kiek kovotojų jau neteko sukilėlių pajėgos, tačiau susirėmimai beveik kasnakt vyksta prorusiško sukilimo židiniu tapusiuose rajonuose, įskaitant Slovjansko apylinkes.

Jungtinių Tautų penktadienį paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad 127 žmonės žuvo per susirėmimus Ukrainos rytuose nuo tada, kai separatistai balandžio pradžioje pradėjo ginkluotą kovą su centrine Kijevo vyriausybe.

D. Pušilinas kalbėjo mitinge prie didžiulės Lenino statulos iš granito, kuri stovi milijoną gyventojų turinčio miesto centre. Į mitingą susirinko keli šimtai žmonių. Prorusiški separatistai Donecke ir kaimyninėje Luhansko srityje paskelbė nepriklausomybę po gegužės 11 dieną organizuotų referendumų, kuriuose triuškinama dauguma balsavusių rinkėjų pasisakė už savarankiškumą. Šiuos referendumus Kijevas ir Vakarai laiko nelegitimiais.

Donecko separatistai įsteigė savo įstatymų leidžiamąją instituciją ir suformavo vyriausybę, kuriai vadovauja paslaptingas „konsultantas“ iš Maskvos Aleksandras Borodajus. „Donecko liaudies respublika“ jau kreipėsi į Mskvą su prašymu prisijungti prie Rusijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...