captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šešios pasaulio galios ir Iranas pradeda lemiamą branduolinių derybų etapą

Šešios didžiosios pasaulio valstybės ir Iranas trečiadienį Vienoje pradeda lemiamą diplomatinių pastangų išspręsti nesutarimus dėl Teherano branduolinės veiklos etapą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Šešios didžiosios pasaulio valstybės ir Iranas trečiadienį Vienoje pradeda lemiamą diplomatinių pastangų išspręsti nesutarimus dėl Teherano branduolinės veiklos etapą.

Per tris dienas truksiančias derybas šalys stengsis priartėti prie tikslo iki numatyto termino – liepos 20 dienos – pasirašyti galutinį susitarimą dėl dešimtmetį trunkančio konflikto sureguliavimo, nors smarkiai abejojama, ar tai pavyks padaryti.

Po tris mėnesius trukusių bendro pobūdžio diskusijų, kurių metu buvo kalbama veikiau apie lūkesčius, o ne galimus kompromisus, dabar konflikto šalys planuoja pradėti rengti galutinio susitarimo projektą.

Šis susitarimas turėtų užbaigti daug metų trunkantį priešiškumą bei nepasitikėjimą tarp Vakarų ir šiitiškos respublikos ir sumažinti naujo karo Artimuosiuose Rytuose grėsmę.

Per ateinančius du mėnesius šešios pasaulio galios – JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija – sieks įtikinti Iraną sutikti drastiškai apriboti savo branduolinę veiklą, nes būgštauja, kad ją vykdydama šiitiška respublika siekia pasigaminti branduolinį ginklą.

Tuo metu Iranas nori, kad didžiosios šalys atšauktų jo ekonomiką žlugdančias sankcijas.

Didžiojo šešeto ir Irano diplomatai sakė, kad nori iki liepos vidurio išspręsti visus likusius klausimus, pavyzdžiui, dėl Irano pajėgumų sodrinti uraną ir jo branduolinių objektų ateities, taip pat dėl sankcijų atšaukimo grafiko.

Tuo laikotarpiu baigs galioti pernai lapkritį šalių pasirašytas laikinas susitarimas, o jo pratęsimas veikiausiai komplikuotų derybas.

Visgi vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas įspėjo nepuoselėti labai didelių vilčių.

„Kalbant atvirai, tai labai sudėtinga“, – antradienį žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

„Norėčiau įspėti žmones, jog tai, kad rengsime projektą, tikrai nereiškia, jog susitarimas tuoj bus sudarytas ar kad mes tikrai galiausiai turėsime sprendinį“.

Didysis šešetas nori užsitikrinti, kad Irano branduolinė programa būtų taip apribota, kad jam prireiktų daugybės laiko gauti visus branduolinei bombai reikalingus komponentus, jei jis visgi nuspręstų ją gaminti. Šiitiška respublika tvirtina neturinti tokių ketinimų.

Svarbiausia čia bus rasti kompromisą, kiek Irane gali likti centrifugų, kuriose uranas gali būti prisodrintas ir iki branduoliniam ginklui tinkamo lygio.

Šiuo metu Iranas turi daugiau kaip 10 tūkst. centrifugų. Vakarai veikiausiai sieks, kad centrifugų skaičius būtų sumažintas iki kelių tūkstančių, tačiau toks reikalavimas gali būti nepriimtinas iraniečių derybininkams.

Lemiamos reikšmės deryboms gali turėti ir tokie klausimai kaip Irano vykdomi naujų branduolinių technologijų tyrimai bei jų vystymas, taip pat – kokį kiekį sukauptų sodrinto urano atsargų galės pasilikti šiitiška respublika.

Uranas gali būti naudojamas tiek kaip reaktorių branduolinis kuras, tiek kaip skilioji medžiaga branduoliniuose užtaisuose. Iranas tvirtina sodrinantis uraną tik energetikos, mokslinių tyrimų ir medicinos tikslais, teigdamas, kad neketina pasigaminti atominių ginklų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...