captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukraina po „referendumo“: kodėl tyli Rusija?

Savo nepriklausomybę deklaruojančių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų atstovai gegužės 12 dieną pateikė savaitgalį rengtų „referendumų“ rezultatus, kurie esą patvirtino, kad žmonės balsavo už šių teritorinių vienetų nepriklausomybę nuo Ukrainos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Savo nepriklausomybę deklaruojančių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų atstovai gegužės 12 dieną pateikė savaitgalį rengtų „referendumų“ rezultatus, kurie esą patvirtino, kad žmonės balsavo už šių teritorinių vienetų nepriklausomybę nuo Ukrainos.

Beveik iš karto „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovas Denisas Pušilinas kreipėsi į Rusijos valdžią su prašymu prijungti regioną prie Rusijos – rėmėsi jis istoriniu argumentu, esą regionas istoriškai neatsiejamas nuo Rusijos Federacijos.

Apie istorinės klaidos ištaisymą anksčiau yra kalbėjęs ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kai savavališkai prisijungė Krymo pusiasalį, skelbia newsru.com.

Tačiau Kremliaus reakcija į D. Pušilino prašymą bent jau kol kas gana nuosaiki. Jeigu iki DLR valdžios pranešimo apie planus prisijungti prie Rusijos likus kelioms valandoms Kremliaus atstovai spaudai skelbė, jog „Maskva gerbia Donecko ir Luhansko sričių gyventojų valią“, vėliau Rusijos užsienio reikalų ministerijos pateiktame pranešime apie DLR iniciatyvą net neužsiminta.

Kremliaus atstovai spaudai gegužės 12 dieną prašymo taip pat nekomentavo, rašo „Vedomosti“. Kitų Rusijos žiniasklaidos priemonių straipsnių šia tema apžvalgą pateikia Zagolovki.ru.

Rusijos parlamentarai dar visai neseniai kalbėjo, jog Donecko ir Luhansko įtraukimas į Rusijos sudėtį – bent jau kol kas nesvarstytinas klausimas.

Žmonės paprasčiausiai išreiškė savo valią, kurios ignoruoti praktiškai nebegalima - to sau leisti nebegali nei oficialusis Kijevas, nei tarptautinė bendruomenė, pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksandras Toršinas.

Su juo sutinka ir kitas įtakingas Rusijos politikas Iljasas Umachanovas: „Pati tinkamiausia Ukrainos valdymo forma būtų federalizacija (...). Būtent apie tai ir kalba Ukrainos pietryčių žmonės“ (citatas pateikia naujienų agentūra „Interfax“).

Trumpiau tariant, jeigu Maskva pripažintų savaitgalį Ukrainoje vykusių „referendumų“ rezultatus, žlugtų gegužės 25 dieną planuojami prezidento rinkimai. Tokiu atveju, kaip skelbia „Kommersant“, Vakarai, ką tik prailginę savo juodąjį sąrašą, Rusijos Federacijai pritaikytų ir ekonominių sankcijų.

Specialistai spėja, jog Rusija greičiausiai tikrai neskubės reaguoti į DLR prašymą. D. Pušilino pareiškimo nederėtų laikyti pakankamu pagrindu teigiamam atsakymui, įsitikinęs Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas.

Be to, „referendumų“ metu nebuvo keltas klausimas dėl prisijungimo prie Rusijos, kaip kad buvo Krymo atveju – tada pusiasalio gyventojų buvo tiesiai šviesiai paklausta, ar jie norėtų atsidurti Rusijos Federacijos sudėtyje.

Tokiu būdu Rusija Ukrainą paliko nežinioje, ir iki birželio 6 dienos, kai Rusijos prezidentas V. Putinas Prancūzijoje susitiks su Vakarų lyderiais, vargu ar kas nors paaiškės, spėlioja politologas iš Ukrainos Vadimas Karasiovas.

Kitame straipsnyje „Kommersant“ skelbia, jog DLR valdžios atstovai davė suprasti, jog yra pasirengę dėl regiono ateities konsultuotis su specialistais, tač

Su juo sutinka ir kitas įtakingas Rusijos politikas Iljasas Umachanovas: „Pati tinkamiausia Ukrainos valdymo forma būtų federalizacija (...). Būtent apie tai ir kalba Ukrainos pietryčių žmonės“ (citatas pateikia naujienų agentūra „Interfax“).

Trumpiau tariant, jeigu Maskva pripažintų savaitgalį Ukrainoje vykusių „referendumų“ rezultatus, žlugtų gegužės 25 dieną planuojami prezidento rinkimai. Tokiu atveju, kaip skelbia „Kommersant“, Vakarai, ką tik prailginę savo juodąjį sąrašą, Rusijos Federacijai pritaikytų ir ekonominių sankcijų.

Specialistai spėja, jog Rusija greičiausiai tikrai neskubės reaguoti į DLR prašymą. D. Pušilino pareiškimo nederėtų laikyti pakankamu pagrindu teigiamam atsakymui, įsitikinęs Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas.

Be to, „referendumų“ metu nebuvo keltas klausimas dėl prisijungimo prie Rusijos, kaip kad buvo Krymo atveju – tada pusiasalio gyventojų buvo tiesiai šviesiai paklausta, ar jie norėtų atsidurti Rusijos Federacijos sudėtyje.

Tokiu būdu Rusija Ukrainą paliko nežinioje, ir iki birželio 6 dienos, kai Rusijos prezidentas V. Putinas Prancūzijoje susitiks su Vakarų lyderiais, vargu ar kas nors paaiškės, spėlioja politologas iš Ukrainos Vadimas Karasiovas.

Kitame straipsnyje „Kommersant“ skelbia, jog DLR valdžios atstovai davė suprasti, jog yra pasirengę dėl regiono ateities konsultuotis su specialistais, tačiau tiksliai neįvardijo, kokie tai galėtų būti žmonės.

Be to, galima sulaukti dar vieno „referendumo“ – šį kartą dėl prisijungimo prie Rusijos. Anksčiau skelbta, jog jis galėtų vykti jau gegužės 18 dieną, tačiau dabar nuspręsta bent jau kol kas tokio balsavimo nerengti.

Kaip teigia D. Pušilinas, DLR valdžia viliasi, jog Rusija jiems pritars, planuoja steigti savą kariuomenę, kuri, esant reikalui, galėtų pagalbos ir paramos tikėtis iš Maskvos.

Būtinybę DLR skubiai steigti savą karinę struktūrą aiškinama tuo, jog minėtoji respublika nekontroliuoja nemenkos dalies Donecko srities, skelbia dienraštis. Prieš savaitgalio „referendumus“ keliose srities pietryčių regionuose žmonių buvo klausiama, ar jie nenorėtų prisijungti prie kaimyninės Dniepropetrovsko srities.

Šios apklausos rezultatai kol kas neskelbiami, tačiau Dniepropetrovsko gubernatoriaus Igorio Kolomoiskio pavaduotojas Borisas Filatovas gegužės 12 dieną spėjo pareikšti, jog jų regionas pasirengęs prisijungti dalį Donbaso rajonų – jeigu tik toks sprendimas bus palaimintas Ukrainos Aukščiausiosios Rados.

„Rossijskaja gazeta“ skelbia, jog Kijevo bandymai tris rajonus, esančius Luhansko srityje, prijungti prie Charkovo srities, o vieną Donecko srities miestą – prie Dniepropetrovsko srities, byloja apie tai, jog Ukrainos valdžia neatmeta šalies griūties galimybės ir jau ruošiasi tokiam scenarijui.

Be to, „toks staiga pradėtas politinis balaganas tik patvirtina jaceniukų, turčynovų ir parubijų ryžtą ir toliau lieti kraują Ukrainos pietryčiuose, prisidengiant noro išsaugoti Ukrainos vientisumą argumentu“, rašo laikraštis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Situacija Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close