captcha

Jūsų klausimas priimtas

Luhansko ir Donecko sričių referendumai vyko lydimi chaoso

Rytų Ukrainoje sekmadienį prasidėjo balsavimas prorusiškų sukilėlių surengtuose referendumuose dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, kuriuos JAV pavadino neteisėtais ir kurie, kaip baiminasi Vakarai, gali išprovokuoti pilietinį karą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rytų Ukrainoje sekmadienį prasidėjo balsavimas prorusiškų sukilėlių surengtuose referendumuose dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, kuriuos JAV pavadino neteisėtais ir kurie, kaip baiminasi Vakarai, gali išprovokuoti pilietinį karą.

Rytų Ukrainoje esantys BBC korespondentai praneša, jog referendumus Luhansko ir Donecko regionuose lydi chaosas ir procedūriniai pažeidimai, dar daugiau sumaišties įneša Ukrainos vyriausybės tęsiama „antiteroristinė operacija“. Vienos Rytų Ukrainos mokyklos darbuotoja korespondentams tvirtino sulaukusi grasinimų susidoroti, nes atvykusiems separatistams pareiškė palaikanti Kijevo valdžią ir mokyklos patalpose neleido įrengti balsadėžių.

23.51 val. Svatovė: miestas, kuris boikotavo Ukrainos sukilėlių balsavimą

Tūkstančiams žmonių sekmadienį balsuojant sukilėlių surengtuose nepriklausomybės „referendumuose“ didelėse Rytų Ukrainos dalyse, mažas Svatovės miestelis pasirodė kaip drąsus disidentas – regis, vienintelis balsavusiame regione. Šiame miestelyje, kur gyvena maždaug 20 tūkst. žmonių, virš rotušės vis dar išdidžiai plevėsuoja Ukrainos vėliava – ne taip kaip dešimtyse Rytų Ukrainos miestų, kuriuose viršų paėmė prorusiški sukilėliai.

48 metų meras Jevhenas Rybalka pasakojo, kodėl jo miestelis boikotavo referendumą, nepaisydamas ginkluotų banditų grasinimų. „Mano pareiga yra gerbti Ukrainos įstatymus. Žmonės turi galėti reikšti savo nuomonę pagal teisinę struktūrą. Taip nėra šio „referendumo“ atveju“, – sakė meras, kuris šiame poste pradėjo dirbti 2010 metais.

Praėjusią savaitę iš Luhansko buvo atvykę maždaug 40 ginkluotų vyrų, paaiškinti „būtinybės“ surengti balsavimą Svatove, esančiame vos už 60 km nuo Rusijos sienos. J. Rybalka atsisakė nusileisti net tada, kai tie ginkluoti vyrai atvyko antrą kartą, bandyti priversti jį persigalvoti. Tačiau Svatovės meras gali kliautis ir savo sunkiąja ginkluote.

Vos už kelių kilometrų nuo miestelio yra du Ukrainos armijos patikrinimo postai, kuriuos gina tankai, šarvuočiai ir net priešlėktuviniai pabūklai. Be šios Kijevo paramos, mero dispozicijoje taip pat yra maždaug 500 savanorių, kurie yra ginkluoti, bent jau oficialiai, tik medžiokliniais šautuvais.

„Dauguma žmonių regione aplink Svatove nori vieningos Ukrainos ir nepritaria separatizmui. Tie, kurie prisidėjo prie mūsų savigynos operacijos, yra patriotai, kurie norėjo ... gintis nuo ginkluotų vyrų, atvykstančių iš kitur“, – sakė J. Rybalka. Tačiau net ir šiame paramos Kijevui bastione yra kitokių nuomonių. Maždaug 15 žmonių žygiavo į rotušę su didele permatoma dėže, kurią norėjo panaudoti kaip balsadėžę.

„Kodėl negalime balsuoti? Tai – sabotažas. Čia nėra nė vienos rinkimų apylinkės“, – skundėsi Natalija.

23.22 val. ES nepripažins Rytų Ukrainos balsavimo rezultatų

Europos Sąjunga (ES) sakė, kad nepripažins referendumo dėl savivaldos, kurį Rytų Ukrainoje sekmadienį surengė promaskvetiški sukilėliai, rezultatų ir pavadino jį neteisėtu. „Vadinamieji referendumai ... Luhansko ir Donecko regionų dalyse buvo neteisėti ir mes nepripažįstame rezultato. Tie, kas organizavo šiuos referendumus, neturi demokratinio legitimumo“, – elektroniniame laiške „Reuters“ nurodė ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ešton) atstovė Maja Kocijančič.

Pasak jos, šių referendumų surengimas prieštarauja praėjusį mėnesį Ukrainos, Rusijos, ES ir JAV pasiekto susitarimo, kuriuo siekiama sušvelninti Ukrainos krizę, tikslams.

22.01 val. Ukrainos nacionalinės gvardijos nariai paleido šūvius į minią

Ukrainos nacionalinės gvardijos nariai sekmadienį pradėjo šaudyti į minią prie Krasnoarmeisko Rytų Ukrainoje miesto administracijos pastato, o vienas regiono sukilėlių lyderis sakė, kad yra aukų. Kraujas Krasnoarmeiske buvo pralietas kelios valandos po to, kai dešimtys Nacionalinės gvardijos narių nutraukė balsavimą referendume dėl regiono suverenumo.

AP fotografas, kuris matė tą šaudymą, sakė, kad du žmonės nejudėdami gulėjo ant žemės, o naujienų agentūra ITAR-TASS citavo sukilėlių lyderio Deniso Pušilino žodžius, kad yra kažkiek žuvusiųjų.

21.27 val. Ne daugiau kaip 5 proc. rinkėjų balsavo prieš Luhansko nepriklausomybę, tikina aktyvistas

Luhansko regiono „Liaudies fronto“ lyderis Aleksejus Čmilenka sakė, kad referendumo dėl regiono nepriklausomybės rezultatai skaičiuojami ir kad kol kas balsų prieš nepriklausomybę skaičius neviršija 5 procentų, praneša naujienų agentūra „Interfax“.

„Rinkimų apylinkės, esančios gyvenamųjų rajonų pakraščiuose, buvo uždarytos 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Preliminarus balsų skaičiavimas prasidėjo. Tų, kurie balsavo „prieš“, skaičius neviršija 5 proc., rodo pradiniai preliminarūs rezultatai. Galvoju, kad šis skaičius nedidės ir gali tik mažėti“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A. Čmilenka.

Rinkėjų aktyvumas Luhansko regiono referendume buvo mažiausiai 85 proc., sakė jis. Rinkimų apylinkės, esančios arčiau gyvenamųjų rajonų centrų, vis dar dirba ir bus uždarytos 22 valandą, nurodė A.Čmilenka.

19.09 val. Skelbia apie rinkėjų aktyvumą

Rytų Ukrainos Donecko srities teritorijose, kurias kontroliuoja prorusiški separatistai, referendume dėl nepriklausomybės jau dalyvavo 70 proc. rinkėjų, pranešė „Donecko liaudies respublikos“ atstovas. „16 val. duomenimis, balsavo 69,21 proc. rinkėjų“, – sakė separatistų rinkimų komisijos pirmininkas Romanas Liaginas.

Pasak R. Liagino, referendume, kurį Kijevas pavadino farsu, jau balsavo daugiau kaip 2 mln. 298 tūkst. Donecko srities gyventojų. Separatistų atstovas patikslino, kad didžiausiais aktyvumas – per 80 proc. – buvo užfiksuotas Kalinino rajone ir Donecke, o mažiausiais 24,57 proc. – Mariupolyje.

19.06 val. Referendume balsuoja ir kitose apskrityse registruoti gyventojai

Donecko apskrityje vykstančiame „referendume“ gali balsuoti ir kitose apskrityje registruoti gyventojai. Referendume dalyvaujančių rinkėjų sąrašai sudaromi ranka. Tai „Radio svoboda“ korespondentas užfiksavo vienoje iš Makijivkos rinkiminių apygardų. Balsuoti atvykę gyventojai čia pat užrašo savo asmeninius duomenis bei jiems išduodami biuleteniai, praneša UNIAN. Kiekvieną rinkiminę apygardą saugo Georgijaus juostas užsirišę vyrai, o šalia didžiausių Donecko rinkiminių apygardų patruliuoja ir milicijos pajėgos. Gegužės 11 d. Donecko ir Luhansko apskrityse vyksta keletas referendumų. Sprendžiamas ir taip vadinamų „liaudies respublikų“ įkūrimo klausimas. Taip pat Donecko ir Luhansko apskričių gyventojai balsuoja dėl prisijungimo prie Dniepropetrovsko regiono.  

17.19 val. Mariupolio uostamiestyje balsuoja minios

Entuziazmas dėl savivaldos buvo juntamas eilėje, sekmadienį nusidriekusioje prie rajono administracijos pastato Mariupolyje, kur buvo įrengta rinkimų apylinkė. Kaip ir priešiškumas Ukrainos vyriausybei, kurios bandymai atgauti kontrolę šiame daugiausia prorusiškame mieste prieš kelias dienas pareikalavo iki 21 žmogaus gyvybės.

Pensininkė Neli Levkovskaja, kuri eidama balsuoti sustojo prie vienos iš padangų padarytos barikados netoli sudegusios Mariupolio rotušės, guodėsi dėl to, kas pasidarė jos gimtajam miestui. „Žiūrėkit, ką jie čia padarė, atsiuntė karius gegužės 9-ąją, visko subombarduoti ir sunaikinti“, – sakė ji.

„Dabar žmonės tik nori eiti ir balsuoti. Aš nenoriu būti Rusijos dalis, aš tik noriu būti nepriklausoma“, – sakė ji, pasitaisydama akinius.

Šiame uostamiestyje, kuriame gyvena 500 tūkst. žmonių, sekmadienį veikia tik keturios rinkimų apylinkės. Prie jų susirinko didžiulės minios – žmonės viliasi, kad balsuodami galės atkurti kažką, kas būtų panašu į tvarką išdegusioje ir įstatymų nepaisančioje dykynėje. Balsavimo organizatoriai sakė, jog prasta saugumo situacija reiškia, kad jie turėjo sutelkti balsavimą tik keliuose rajono pastatuose, o ne visur esančiose mokyklose ir socialiniuose klubuose, kur paprastai vyksta rinkimai.

Vyras Donecke atsiima balsavimo biuletenį, Reuters/Scanpix nuotr.

16.35 val. Kijevas:  faktiškai joks referendumas nevyksta

Taip vadinamasis referendumas Donecko ir Luhansko apskrityse – tai teroristų mėginimas pridengti savo nusikaltimus. Taip situaciją apibūdino Ukrainos prezidento administracijos vadovas Sergejus Pašinskis, praneša UNIAN. „Faktiškai joks referendumas nevyksta – tai tik informacinė teroristų kampanija, kuri vykdoma tam, kad Donecko ir Luhansko gyventojų nuomonė taptų priedanga teroristų įvykdytiems nusikaltimams“, – sakė S. Pašinskis.

Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, jog tam, kad referendumas būtų surengtas teritorijoje, turinčioje 6 milijonus gyventojų, būtina atverti tūkstančių rinkiminių apylinkių duris bei koordinuoti rinkiminių komisijų darbą. „Dvejuose trečdaliuose Donecko ir Luhansko apskričių teritorijos nevyksta joks referendumas, o kai kuriuose didesniuose miestuose, kuriuos šiuo metu kontroliuoja teroristai, iš esmės vyksta nedideli mitingai, kurie fiksuojami paprastu spausdintuvu išspausdintuose biuleteniuose“, – patikino jis.

Taip pat S. Pašinskis pažymėjo, jog atsakingi asmenys Donecko ir Luhansko apskrityje, kurie dalyvaus šioje nusikalstamoje veikoje, bus patraukti atsakomybėn pagal Ukrainos įstatymus. „Remdamiesi Ukrainos įstatymais, mes griežtai reaguosime į bet kokius separatistinius ir teroristinius veiksmus“, – pareiškė S. Pašinskis.

16.33 val. Sulaikė kompaniją su 10 tūkst. sužymėtų biuletenių

Mariupolio apylinkėse sulaikyti du asmenys su maždaug 10 tūkst. iš anksto sužymėtų biuletenių „referendumui“, praneša UNIAN. Naujienų agentūros duomenimis, visuose biuleteniuose jau buvo pažymėtas tariamas balsavimas už „Donecko liaudies respubliką“.

16.07 val. Dėl pažeidimų niekas nesuka galvos

Rytų Ukrainoje dėl pažeidimų niekas nė nesuka galvos: ten nėra nei stebėtojų, nei aiškių rinkėjų sąrašų, o norintieji balsuoja po kelis kartus ir be dokumentų. Ginkluoti separatistai balsavimą vadina referendumu, bet jis labiau primena farsą, nes neaišku, nei kokių tikslų siekiama, nei kur tiksliai jis rengiamas, nei kaip bus skaičiuojami rezultatai, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Doneckas: visi atėję balsuoja „už“

Kas atėjo balsuoti – visi balsuoja „už“, nė balsavimo kabinų nereikia, nors patys nelabai žino, ką tai reiškia. Donecke paskubomis išspausdintuose balsalapiuose – klausimas, ar palaikote aktą dėl savarankiškumo. Net apsiskelbę vadinamąja Donecko liaudies respublika ginkluoti separatistai negali pasakyti, kaip elgsis paskui – norės didesnės autonomijos, atsiskirti nuo Ukrainos ar prisijungti prie Rusijos.

Neatrodo, kad balsuotojai dėl prieštaravimų suktų galvą – juk jie nemato net prieštaravimo, kad nori taikos ir ramybės, o balsuoja kaukėtų ginkluotų grobikų renginyje – mat daugelis tiki, kad taip priešinasi Kijevą užgrobusiai chuntai.

Referendumai bus laikomi įvykusiais nepriklausomai nuo aktyvumo

Slovjanske nėra aiškių rinkėjų sąrašų – vienur naudojami užpernykščių rinkimų sąrašai, kitur balsuoti gali kas tik nori ir kiek tik nori kartų. Netgi Donecko ir Luhansko regionuose separatistai kontroliuoja tik keliolika iš keliasdešimties didesnių miestų savivaldybių, tad neaišku, kieno balsai skaičiuojami, kieno ne. Problemą balsų skaičiuotojai spręs paprastai: organizatoriai sako, kad referendumai bus įvykę nepriklausomai nuo aktyvumo. Balsalapių prispausdinta perpus mažiau negu gyvena rinkėjų. Nereikia ir stebėtojų – niekas jų neatsiuntė, net Rusija, ir neaišku, kaip ji elgsis, kai prezidentas Vladimiras Putinas prašė balsavimus atidėti dialogo vardan.

Luhansko situacija – sudėtingesnė

Luhanske dar neaiškiau – čia net liaudies respublika dar nepaskelbta. Grobikų vadas sako, kad gal paskelbs po balsavimo. Atrodo, kad balsavimas atitinka vietos oligarchų galią: vadinamieji referendumai rengiami ten, kur įtakingi turtuoliai, remiantys pabėgusįjį prezidentą, o gretimose srityse, kur valdo Kijevą remiantys oligarchai, balsavimas nevyksta. Be to, entuziastai rengia dar kelis balsavimus – viename balsuojama už kelių Donecko srities kaimų prisijungimą prie ramesnės Dnepropetrovsko srities, kitame – už Donecko prisijungimą prie Didžiosios Britanijos, nes miestą įkūrė britas.

Mariupolis: balsuoja kas nori ir kiek nori

„Žmonės Mariupolyje, galima sakyti, balsuoja ne slaptai, o viešai. Tiesiog ateina ir pasirašo. Tie, kas prieš, nebalsuoja. Ateina tik tie, kas balsuoja „už“, – sako vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ prezidiumo narys Borisas Litvinovas

Balsalapiai čia dalijami ir be paso. Bet aišku, kad rytų Ukrainą išjudino kruvini įvykiai Odesoje prieš savaitę, kai sudegė per 40 žmonių, ir Marijupolyje, kai užvakar žuvo nuo 7 iki 20 gyventojų. Iki tol apklausos rodė, kad net rytų Ukrainoje daugelis nenori skaldyti šalies, bet dabar Kijevo įvaizdis dar labiau smuko. Be to, Kijevo valdžia atrodo bejėgė – nors saugumas perspėjo merus, kad už separatizmą grės baudžiamoji atsakomybė, netgi neužgrobtuose miestuose balsavimai rengiami valstybiniuose pastatuose. Merai skėsčioja rankomis: geriau leisti balsavimus surengti negu, milicijai tik bejėgiškai stebint, susilaukti ginkluoto separatistų keršto.

15.34 val. Pagrobtas Mariupolio milicijos vadas rastas negyvas

Mariupolio milicijos vadas Valerijus Androščiuka, kuris buvo pagrobtas gegužės 9 d. mieste vykusių neramumų metu, šeštadienį rastas negyvas oro uosto rajone, praneša news.liga.net. Šią informaciją leidiniui „Ostrov“ patvirtino šaltinis iš teisėsaugos organų.

13.56 val. Kijevas: Rytų Ukraina balsuoja Kremliaus remiamame „nusikalstamame farse“

Balsavimas dėl savivaldos, kurį prorusiški sukilėliai sekmadienį surengė Rytų Ukrainoje, yra „nusikalstamas farsas“, kurį remia Kremlius, pareiškė Kijevas. „Šio nusikalstamo farso organizatoriai pažeidė konstituciją ir Ukrainos įstatymus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jame priduriama: „Gegužės 11-osios referendumas, kurį įkvėpė, organizavo ir finansavo Kremlius, neturi teisinės vertės ir neturės teisinių pasekmių Ukrainos teritoriniam vientisumui“.

Balsavimas Slovjanske, AFP/Scanpix nuotr.

13.17 val. Referendumus lydi chaosas

Rytų Ukrainoje esantys BBC korespondentai praneša, jog referendumus Luhansko ir Donecko regionuose lydi chaosas ir procedūriniai pažeidimai, dar daugiau sumaišties įneša Ukrainos vyriausybės tęsiama „antiteroristinė operacija“. Vienos Rytų Ukrainos mokyklos darbuotoja korespondentams tvirtino sulaukusi grasinimų susidoroti, nes atvykusiems separatistams pareiškė palaikanti Kijevo valdžią ir mokyklos patalpose neleido įrengti balsadėžių.

Anot Donecke esančio BBC reporterio Pierso Scholfieldo, balsavimas vyksta chaotiškai, nes, nepaisant rinkimų apylinkėse esančių rinkėjų sąrašų, piliečiai gali balsuoti ir ne savo apylinkėse, daugelyje balsavimo punktų trūksta kabinų. Korespondento kalbintas žmogus tikino, kad balsavimo lapui gauti jam užteko parodyti savo pasą, nors tos apylinkės sąraše jis nebuvo įrašytas.

ITAR-TASS praneša, jog separatistai negali susisiekti su dviejų referendumo komitetų atstovais Donecko regiono Krasnij Limano mieste, o Luhansko „liaudies respublikos“ atstovas Vasilijus Nikitinas neslėpė „įvairių iškilusių problemų“, įskaitant ir kovinius Ukrainos kariuomenės veiksmus. Separatistai neatmeta galimybės surengti dar vieną referendumą dėl Donecko ir Luhansko prisijungimo prie Rusijos Federacijos, taip pat žada boikotuoti gegužės 25 dieną vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus.

Balsavimas Luhanske, Reuters/Scanpix nuotr.

12.03 val. Slovjanske apšaudytas televizijos bokštas

Grupės „Informacinis paispirešinimas“ duomenimis, sekmadienio naktį ir rytą teroristai apšaudė miesto televizijos bokštą, kuris saugomas ukrainiečių kariuomenės, praneša unian.net. „Ugnis buvo paleista iš minosvaidžių. Du kariai nukentėjo – vienas patyrė kontuziją, kitą sužeidė šovinių skeveldra“, – teigė grupės vadovas Dmitrijus Tymčiukas.

Vyras balsuuoja netoli Luhansko esančęiame kaime, Reuters/Scanpix nuotr.

Vyksta referendumai Donecko ir Luhansko srityse

Rinkimų apylinkės mokyklose sukilėlių kontroliuojamose teritorijose buvo atidarytos 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jos dirbs 12 valandų, sakė separatistų vadai Donecke.

Balsavimas, vykstantis kaip du „referendumai“ Donecko ir Luhansko srityse, kur sukilėliai kontroliuoja daugiau kaip tuziną miestų, yra rimtas politinės krizės Ukrainoje eskalavimas. Ukrainos krizė sukėlė tokį Rytų ir Vakarų santykių atšalimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos.

Nors referendumų rezultatą „taip“ tikriausiai pripažintų tik Rusija, jie smarkiai pakenks prezidento rinkimams, kurie Ukrainoje turi įvykti po dviejų savaičių ir kuriuos JAV bei Europos Sąjunga (ES) laiko labai svarbiais siekiant atkurti stabilumą.

Referendumai vyksta Rytų Ukrainoje tęsiantis kovoms. Kijevo valdžiai stengiantis išstumti sukilėlius iš jų kontroliuojamų miestų, praėjusią naktį Slovjanske nugriaudėjo keli sprogimai.

Armija kovoja su gerai ginkluotais separatistais, kurie užsibarikadavo dviejose šį sekmadienį referendumus rengiančių sričių miestuose ir miesteliuose.

Šie referendumai yra „neteisėti pagal Ukrainos įstatymus ir yra bandymas toliau kurti skilimą ir netvarką“, – sakoma vėlai šeštadienį paskelbtame JAV valstybės departamento atstovės Jen Psaki pareiškime.

„Šiais balsavimais „pažeidžiama tarptautinė teisė ir Ukrainos teritorinis vientisumas“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad JAV referendumų rezultatų nepripažins.

Anksčiau šeštadienį Prancūzija ir Vokietija drauge pagrasino „pasekmėmis“ Rusijai, jei prezidento rinkimai bus sužlugdyti. Panašiai kalbėjo JAV prezidentas Barackas Obama, kai perspėjo automatinėmis sankcijomis ištisiems Rusijos silpstančios ekonomikos sektoriams.

Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas perspėjo, kad balsavimas už nepriklausomybę tiems regionams būtų „žengimas į bedugnę“ ir vestų prie jų ekonomikos „visiško sunaikinimo“.

Nors sukilėliai tvirtina, kad galimybę balsuoti turės 90 proc. iš 7 mln. dviejose minimose srityse gyvenančių žmonių, separatistų kontroliuojamuose rajonuose gyvena mažiau nei pusė šių gyventojų.

Separatistai nusprendė vis tiek surengti balsavimus, nors trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai paprašė juos atidėti. Slovjansko meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas sakė, jog šį sekmadienį tikisi 100 proc. rinkėjų aktyvumo. Paaiškėjus rezultatams, „pradės funkcionuoti Donecko respublika“, kuri puoselės „draugiškus santykius“ su Rusija, pridūrė jis.

Kitas sukilėlių lyderis, Romanas Liaginas, sakė: „Jei atsakymas bus „taip“, tai nebūtinai reikš, kad mes jungsimės prie Rusijos“.

Ketvirtadienį paskelbti Vašingtone įsikūrusio „Pew Research Centre“ apklausos rezultatai rodo, jog 70 proc. ukrainiečių Rytų Ukrainoje nori likti vieningoje šalyje, o 18 proc. pritaria atsiskyrimui. Kijevas balsavimus jau atmetė kaip neteisėtus ir prieštaraujančius Ukrainos konstitucijai. Tačiau kaip ir Kryme, kurį Rusija kovo mėnesį aneksavo po panašaus referendumo, Kijevas nesugebėjo sustabdyti pasirengimo balsavimams.

Viena rinkėja, Viktorija Petrovna, anksti atvyko į rinkimų apylinkę Donecke. Ji AFP sakė: „Tai svarbi diena. Jie mums pasakė ateiti ir balsuoti, tad būtina tai daryti. Gyvename labai svarbiais laikais“.

Penktadienį iki 21 žmogaus žuvo per kovas šalies pietryčiuose esančiame Mariupolio uostamiestyje, kurias vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pavadino „visapusišku kariniu susidūrimu“. Tas smurtas prasiveržė Ukrainai ir Rusijai minint sovietų pergalę prieš nacius Antrajame pasauliniame kare, be to, tą pačią dieną V. Putinas triumfuodamas apsilankė aneksuotame Kryme. Mariupolyje sekmadienį paskelbtas gedulas, o emocijos vis dar verda, pranešė korespondentai.

Nors skirtingi pareigūnai pateikia skirtingus žuvusiųjų skaičius, atrodo, kad tai buvo daugiausiai aukų pareikalavusi konflikto diena nuo gegužės 2-osios, kai Pietų Ukrainos uostamiestyje Odesoje po susirėmimų siaubingas gaisras pareikalavo 42 gyvybių, daugiausia – prorusiškų aktyvistų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Situacija Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...