captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainoje abiem konflikto šalims laidojant žuvusiuosius, šalis toliau ritasi karo link

Ukrainoje abiem konflikto šalims laidojant žuvusiuosius, šalis toliau ritasi karo link, o Rusijos ir vieningos Ukrainos šalininkai kaltina vieni kitus draskant valstybę.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ukrainoje abiem konflikto šalims laidojant žuvusiuosius, šalis toliau ritasi karo link, o Rusijos ir vieningos Ukrainos šalininkai kaltina vieni kitus draskant valstybę.

Antradienį ryte Rytų ir Pietų Ukrainoje buvo ramu, tačiau kelios dienos, pareikalavusios daugiausiai aukų nuo pat separatistinio sukilimo pradžios, transformavo Ukrainos konfliktą, sugriežtino pozicijas ir paliko mažai galimybių taikiam sprendimui.

20.05 val. Rusijos URM: Rusų ir vokiečių ministrai sutartinai stoja už dialogą Ukrainoje

Rusijos URM antradienį pareiškė, kad užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolega Vokietijoje Frankas-Walteris Steinmeieris sako sutinką, jog labai svarbu skatinti dialogą krizei Ukrainoje švelninti.

Europos Tarybos sesijos Vienoje kuluaruose susitikę abu ministrai pabrėžė, kad „reikia bendrų Rusijos, Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pastangų visos Ukrainos nacionaliniam dialogui Ukrainoje puoselėti, kad būtų išspręstos esamos problemos“, – sakoma Rusijos URM pranešime.

19.03 val. ESBO vadovas ragina Ukrainą skelbti paliaubas rengiantis gegužės 25 dienos rinkimams

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas antradienį išvykdamas į Maskvą paragino skelbti paliaubas Ukrainoje prieš gegužės 25 dieną numatytus prezidento rinkimus.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Šiems rinkimams reikia paliaubų“, – sakė ESBO vadovas ir Šveicarijos prezidentas D. Burkhalteris Vienos oro uoste.

D. Burkhalteris, kuris taip pat yra Šveicarijos užsienio reikalų ministras (federalinio užsienio reikalų departamento vadovas), trečiadienį turėtų atvykti į Maskvą, kuri numatomus rinkimus vadina „absurdiškais“.

Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis siekia atgauti prorusiškų separatistų užimtų kelių miestų kontrolę rytinėje Ukrainoje dalyje.

Vien Slovjanske per antradienį vykusius susirėmimus žuvo mažiausiai 34 žmonės, pranešė pareigūnai, kylant nerimui dėl pilietinio karo grėsmės.

D. Burkhalteris pareiškė, kad tarptautinei bendruomenei reikia „Ženevos tęsinio“, kalbėdamas apie balandžio 17 dieną Šveicarijos sostinėje priimtą tarptautinį taikos susitarimą.

ESBO vadovas kalbėjo Vienoje po Europos Tarybos posėdžio, kuriame taip pat dalyvavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo Ukrainos kolega Andijus Deščycia.

Kalbėdamas Europos Taryboje D. Burkhalteris paragino prieš rinkimus parengti „kelio gaires“, kurias palaikytų visos keturios Ženevos sutarties šalys: Rusija, JAV, Ukraina ir ES.

Pasak jo, tai pareikalautų tarptautinių įsipareigojimų rinkimams, sutarimo dėl nuomonių apklausos apie decentralizavimą visos šalies mastu, įsipareigojimo laikytis Ženevos sutarties bei saugumo klausimų sprendimo.

„Iš esmės svarbu, kad šios keturios šalys ... pritartų tokioms kelio gairėms ir jų laikymuisi „Veiksmų plano“ pavidalu“, – sakė jis, pridurdamas, kad ESBO yra „pasirengusi imtis vadovaujančio vaidmens šių kelio gairių įgyvendinimui“.

Jis taip pat sakė, kad ESBO stebėtojų Ukrainoje dabar yra 154 ir kad jų skaičius iki birželio pabaigos išaugs iki 300, laikantis kovo 21-osios susitarimo dėl 500 stebėtojų siuntimo.

Minimas stebėtojų kontingentas yra atskiras nuo rinkimų Ukrainoje stebėtojų, kurių šioje šalyje jau yra 100 ir laikui bėgant bus dar 900.

Dar kito, karinių ESBO stebėtojų būrio, kurį sudaro karo ekspertai iš ESBO valstybių, bet nepriklausančių ESBO personalui, aštuoni nariai buvo pagrobti Slovjanske balandžio 25. Vienas jų buvo paleistas po dviejų dienų, likusieji – šeštadienį

17.56 val. A. Merkel: būtų gaila, jeigu V. Putinas dalyvautų Pergalės dienos parade Kryme

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad būtų „gaila“, jei Rusijos prezidentas „pasinaudotų“ pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimu savo apsilankymui Kryme.

A. Merkel atsakė į vieno žurnalisto klausimą apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Vladimiras Putinas gali dalyvauti gegužės 9 dienos kariniame parade, pirmą kartą apsilankydamas kovą Rusijos aneksuotame Kryme.

Pasak jos, ši data – kai Rusija ir buvusios Sovietų Sąjungos šalys mini pergalės prieš nacistus Antrajame pasauliniame kare metines – yra „neįtikėtinai svarbi“.

A. Merkel sakė, kad prieš ketverius metus ji pati lankėsi Maskvoje gegužės 9 dieną, nes jai buvo svarbu parodyti, kad jos šalis išmoko istorijos pamoką.

„Todėl, paprasčiausiai, galiu tik pasakyti, kad man gaila, jog šia diena yra pasinaudojama paradui šiame konflikto rajone surengti“, – sakė A. Merkel spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo šalyje viešintis Kipro prezidentas Nicos Anastasiades.

Rusijos dienraštis „Kommersant“ ir Gazeta.ru praėjusio mėnesio pabaigoje pranešė, kad V. Putinas gali dalyvauti gegužės 9 dienos kariniame parade pergalei Antrajame pasauliniame kare paminėti Sevastopolyje, kuriame yra Rusijos pajėgų Juodosios jūros flotilė.

A. Merkel, kuri pastaruoju metu dėl neramumų Ukrainoje reguliariai palaiko ryšį su V.Putinu, pabrėžė būtinybę diplomatiniais būdais užbaigti Ukrainos krizę, dėl kurios Rusijos santykiai su Vakarų šalimis pasiekė nematytą lygį nuo Šaltojo karo laikų.

„Mes neišspręsime tokio konflikto... karinėmis priemonėmis. Todėl svarbu labai intensyviai išnaudoti diplomatines galimybes“, – sakė ji.

Praėjusią savaitę po derybų Vašingtone A. Merkel ir JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo, kad Rusija gali sulaukti tiesioginių ir skaudžių ekonominių sankcijų, jeigu bus sužlugdyti vėliau šį mėnesį numatyti Ukrainos prezidento rinkimai.

A. Merkel antradienį sakė, kad tokios sankcijos „pačios nereiškia (krizės) pabaigos“, bet pridūrė, jog Vakarai yra joms pasiruošę, jei prireiks“.

Pasak A. Merkel, svarbu, kad visos ES narės nusiųstų tą pačią žinią Rusijai. Vokietijos vadovė pridūrė, kad 28 šalių Bendrija yra „pajėgi veikti“.

ES ir JAV jau dukart įvedė sankcijas Maskvai, tačiau ekonominių sankcijų Rusija išvengė. Naujos sankcijos trečiai pagal dydį ES prekybos partnerei kol kas atidėtos, kai kurioms rytinėms ES šalims ir didžiausioms Vokietijos kompanijoms baiminantis Kremliaus rūstybės.

17.43 val. Ukraina prašo Vakarų pagalbos prezidento rinkimams gegužės 25 dieną užtikrinti

Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Andrijus Deščycia antradienį Vienoje paprašė tarptautinės bendruomenės padėti užtikrinti prezidento rinkimus gegužės 25 dieną, nepaisant Maskvos remiamų provokacijų.

„Paprašėme partnerių padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų pašalintos išorinės grėsmės ir provokacijos, kurias remia Rusija Ukrainoje, kad šie rinkimai įvyktų laisvu ir demokratiniu būdu“, – sakė A. Deščycia po Europos Tarybos susitikimo dėl Ukrainos krizės, kuris vyko Vienoje.

Anksčiau jis sakė, kad Ukraina yra pasiruošusi naujam derybų ratui Ženevoje politinei krizei su Rusija deeskaluoti, jeigu Maskva palaikys gegužės 25 dieną vyksiančius prezidento rinkimus.

„Jeigu Rusija yra pasiruošusi įsipareigoti palaikyti šiuos rinkimus, eliminuoti šią grėsmę ir eliminuoti savo paramą ekstremistiniams elementams Ukrainoje, mes esame pasirengę dalyvauti tokiame derybų rate“, – sakė jis per spaudos konferenciją po Europos Tarybos susitikimo dėl Ukrainos krizės Vienoje.

A. Deščycia sakė, kad jo vyriausybė galėtų palaikyti kitą Ženevos derybų ratą, jeigu visos šalys sutartų įgyvendinti jame priimto dokumento sąlygas.

„Tačiau... Ukrainos prioritetas yra surengti prezidento rinkimus“, – pareiškė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad būtų „neįprasta“ rengti prezidento rinkimus Ukrainoje tuo metu, kai vyriausybė siunčia kariuomenę kautis su dalimi savo piliečių.

Kalbėdamas Vienoje po Europos Tarybos susitikimo, S. Lavrovas sakė, kad pasiūlymai surengti naujas tarptautines derybas Ženevoje, siekiant sumažinti įtampą Ukrainoje, prilygtų „vaikščiojimui ratais“ ir kad tokių derybų pažanga būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu į jas būtų įtraukti rusakalbių regionų atstovai.

17.27 val. Šveicarija įšaldė 140 mln. eurų V. Janukovyčiaus klano lėšų

Šveicarija prieš du mėnesius įšaldė buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus klano sąskaitas. Dabar paaiškėjo, kokios tai sumos.

Reuters/Scanpix nuotr.

Šveicarijoje įšaldyta daugiau kaip 170 mln. frankų (140 mln. eurų) nuverstosios Ukrainos vadovybės lėšų. Šveicarijos prokuratūra patvirtino atitinkamą laikraščio „Zentralschweiz am Sonntag“ pranešimą. Šiais duomenimis, įšaldytos 30 asmenų sąskaitos.

Šveicarijos vyriausybė jau vasarį nusprendė įšaldyti sąskaitas. Tai padaryta netrukus po to, kai V. Janukovyčius buvo nuverstas nuo valdžios ir pabėgo į Rusiją. Kartu Šveicarijos prokuratūra pradėjo tyrimą prieš V. Janukovyčių ir jo sūnų Oleksandrą dėl įtarimų „stambaus masto pinigų plovimu“.

Buvusių aukštų Ukrainos politikų sąskaitas įšaldė ir Austrija bei ES. Kokios tai sumos, nežinoma.

17.24 val. Užsienio reikalų viceministras paragino Europos Tarybą užimti principingą poziciją dėl krizės Ukrainoje

Užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius antradienį Vienoje vykusioje Europos Tarybos Ministrų komiteto sesijoje paragino šią organizaciją pasipriešinti Rusijos politinei, ekonominei ir karinei agresijai prieš Ukrainą.

„Rusijos įvykdyta Krymo okupacija ir neteisėta aneksija, nesiliaujantys mėginimai destabilizuoti padėtį Ukrainos rytinėse dalyse, taip pat nuolatiniai grasinimai šiai šaliai ir kitoms kaimynėms – egzistenciniai iššūkiai ne tik Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, bet ir šiai organizacijai, ir visam Europos žemynui, kaip žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymo viršenybės erdvei. Rusija pažeidė tarptautinę teisę, Europos Tarybos statuto principus ir europines vertybes“, – pabrėžė viceministras.

V. Leškevičius paragino Rusiją imtis konkrečių veiksmų įgyvendinant balandžio 17 d. Ženevos susitarimą ir pakvietė Europos Tarybą tęsti ekspertinę pagalbą Ukrainos vykdomoms reformoms, ypač rengiantis gegužės 25 d. vyksiantiems prezidento rinkimams.

Sesijos metu Ministrų komitetas pasveikino Europos Tarybos institucijų ir valstybių priimtas priemones, skirtas pagerinti Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimo efektyvumą. Organizacijos generaliniam sekretoriui pavesta parengti konkrečius pasiūlymus, kaip užtikrinti efektyvesnį Europos Tarybos valstybių ir jų įsipareigojimus prižiūrinčių institucijų bendradarbiavimą.

Europos Taryba – pirmoji politinė Europos valstybių organizacija, įsteigta 1949 m. siekiant stiprinti demokratiją, žmogaus teises ir įstatymo viršenybę, taip pat puoselėti Europos kultūrinę tapatybę ir spręsti socialines problemas. Lietuva organizacijos nare tapo 1993 m.

17.20 val. Rusijos Dūmos pirmininkas perspėja dėl „genocido“ Ukrainoje

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas antradienį lankydamasis Serbijoje pareiškė, kad Ukrainoje vykdomas genocidas, Vakarams perspėjant dėl galimo pilietinio karo šalyje.

„Mes susiduriame su tikru genocidu, su rusų ir ukrainiečių tautų genocidu jau dabartiniame XXI amžiuje“, – sakė žemųjų parlamento rūmų Valstybės Dūmos pirmininkas forume dėl dialogo neramiajame Balkanų regione.

„Vykdoma baudžiamoji operacija prieš žmones, reikalaujančius apsaugoti žmogaus teises ir federalizuoti šalį (Ukrainą)“, – sakė S. Naryškinas, atvykęs vienos dienos vizito į tradiciškai Rusiją palaikančią Serbiją.

Šis jo pareiškimas nuskambėjo po Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų kovotojų naujų kruvinų susirėmimų Ukrainos rytinėje ir pietinėje dalyse.

16.53 val. Ukrainoje Donecko oro uoste vėl leidžiama lėktuvams kilti ir tūpti

Ukrainos pietrytiniame Donecko miesto vėl atidarytas oro uostas, pranešė antradienį jo administracija, kuri tos pačios dienos rytą buvo sustabdžiusi visus skrydžius, nepaaiškinusi tokio sprendimo priežasties.

„Ukrainos valstybinės aviacijos administracijos nurodymu Donecko tarptautinis oro uostas vėl priima ir išleidžia lėktuvus vidaus ir tarptautinėmis linijomis nuo 15 val. 30 min.“, – pažymima oro uosto pranešime.

Oro uostas buvo uždarytas didėjant įtampai rytų Ukrainoje, kur kariuomenė kaunasi su prorusiškais sukilėliais dėl daugiau nei 12 miestų kontrolės.

16.08 val. Ukraina sako esanti pasirengusi naujam derybų ratui, jeigu Rusija palaikys rinkimus

Ukraina yra pasiruošusi naujam derybų ratui Ženevoje, siekiant deeskaluoti politinę krizę su Rusija, jeigu Maskva palaikys gegužės 25 dieną vyksiančius prezidento rinkimus, antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Andrijus Deščycia.

A. Deščycia. AFP/Scanpix nuotr.

„Jeigu Rusija yra pasiruošusi įsipareigoti palaikyti tuos rinkimus ir eliminuoti šią grėsmę, ir eliminuoti savo paramą ekstremistiniams elementas Ukrainoje, mes esame pasirengę dalyvauti tokiame derybų rate“, – sakė jis spaudos konferencijoje po Europos Tarybos susitikimo dėl Ukrainos krizės, kuris vyko Vienoje.

A. Deščycia sakė, kad jo vyriausybė galėtų palaikyti kitą Ženevos derybų ratą, jeigu visos šalys sutartų įgyvendinti jame priimto dokumento sąlygas. „Tačiau... Ukrainos prioritetas yra surengti prezidento rinkimus“, – pareiškė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad būtų „neįprasta“ rengti prezidento rinkimus Ukrainoje tuo metu, kai vyriausybė siunčia kariuomenę kautis su dalimi savo piliečių.

Kalbėdamas Vienoje po Europos Tarybos susitikimo, S. Lavrovas sakė, kad pasiūlymai surengti naujas tarptautines derybas Ženevoje, siekiant sumažinti įtampą Ukrainoje, prilygtų „vaikščiojimui ratais“ ir kad tokių derybų pažanga būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu į jas būtų įtraukti rusakalbių regionų atstovai.

16.04 val. Moldova dėl padėties Ukrainoje stiprina pasienio kontrolę

Dėl nesaugios padėties kaimyninėje Ukrainoje Moldova stiprina savo pasienio kontrolę.

Saugumo pajėgoms nurodyta imtis visų reikalingų priemonių, kad šalyje būtų garantuota viešoji tvarka, antradienį sostinėje Kišiniove pranešė prezidento kanceliarija. Provakarietiška vadovybė esą „sunerimusi dėl saugumo padėties blogėjimo regione po smurto eskalacijos Ukrainoje“.

Be kita ko, baiminamasi prorusiškų jėgų provokacijų iš netoliese esančios Odesos. Be to, separatistinėje Padnestrėje dislokuota apie 1,5 tūkst. rusų karių.

16.01 val. Ukrainoje abiem konflikto šalims laidojant žuvusiuosius, šalis toliau ritasi karo link

Separatistų kontroliuojamame Kramatorske Rytų Ukrainoje, kurį praėjusį savaitgalį puolė ukrainiečių pajėgos, gatvėmis, kur tebestovi barikados iš padangų ir medžių kamienų, buvo nešamas 21 metų slaugytojos Julijos Izotovos karstas. Procesijos kelias buvo nubarstytas raudonais gvazdikais.

Prie Švč. Trejybės cerkvės septyni dvasininkai vadovavo maldai už moterį, pakirstą didelio kalibro kulkų, kurias, kaip mano miestiečiai, paleido ukrainiečių kariai.

„Jie į mus šaudė. Kodėl? Todėl, kad nenorime gyventi su fašistais?“ – klausė 58 metų Sergejus Fominskis, kuris verčiasi darydamas nuotraukas dokumentams ir kuris su žmona atėjo į laidotuves.

„Mes ne vergai. Prieš nieką nesiklaupiame“, – sakė jis.

Tuo tarpu Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, kuri anksčiau buvo taikus, daugiaetninis miestas ir kur penktadienį žuvo per 40 žmonių – daugiausiai nuo vasario mėnesio, kai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas, iš mikroautobuso buvo iškeltas atviras Andrejaus Biriukovo karstas, kuris buvo nuneštas į gatvės kampą, kur velionis buvo nušautas.

35 metų Ukrainos vienybės šalininkas A. Biriukovas žuvo tą dieną, kai šimtai prorusiškų aktyvistų, ginkluotų kirviais, grandinėmis ir šaunamaisiais ginklais, užpuolė ukrainiečių demonstraciją, o vakare prorusiški separatistai užsibarikadavo pastate, kuris buvo padegtas ir kur žuvo dešimtys žmonių.

Prie karsto stovėjo apie 50 žmonių, kurie dėjo ant jo gvazdikus ir rožes. Plevėsavo Ukrainos vėliava, per garsiakalbį skambėjo patriotinė daina apie kritusius didvyrius.

Giminaičiai verkė, viena jauna moteris raudodama parkrito ant kelių. Vieta, kur tas vyras žuvo, buvo pažymėta gėlėmis ir Ukrainos vėliavėlėmis.

„Vyriausybė nesugebėjo apsaugoti savo pačios žmonių. Milicija baisiai susimovė“, – sakė 56 metų Nikita su geltonos ir melsvos – Ukrainos vėliavos – spalvų raiščiu ant rankos.

Penktą dešimtį metų einantis Sergejus taip pat atėjo atiduoti pagarbos velioniui. Jis sakė, kad smurtas „buvo importuotas į Odesą“.

„Mes didžiavomės Odesa kaip unikalia vieta, kur žmonės gyvendavo taikiai, nepriklausomai nuo savo įsitikinimų, religijos ir rasės, – sakė jis. – Dabar visa tai dingo“.

Pastarąsias kelias dienas vyriausybės pajėgos intensyvino puolimą rytuose, kur separatistai sukilėliai iki šiol tvirtai laikosi savo pagrindinėje tvirtovėje Slovjansko mieste. Kovotojams netgi pavyko numušti tris Ukrainos karinius sraigtasparnius.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas antradienį nuurodė, kad per 30 separatistų žuvo per susirėmimus Slovjansko prieigose, tačiau jokie kiti šaltiniai šio skaičiaus nepatvirtino. Sukilėliai, kurie išprovokavo kautynes pirmadienį, iš pasalų atakavę vyriausybės pajėgas, tvirtino, kad žuvo tik keturi jų bendražygiai.

Vakarų šalys tvirtina, kad sukilimui vadovauja Rusijos agentai ir kad Maskva kursto smurtą, skleisdama propagandą per Rusijos televizijos kanalus, kurie Kijevo vyriausybę įvardija „fašistais“.

„Kai kada atrodo, kad Rusija iš naujo kovoja Antrajame pasauliniame kare. Visur fašizmas; visur priešai. Mobilizuojamos istorijos dvasios“, – Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

15.25 val. JAV pareigūnas kritikuoja Rusiją dėl Ukrainos suvereniteto „sąmoningo pažeidimo“

Rusijos įvykdytas Ukrainos suvereniteto „sąmoningas pažeidimas“ daro poveikį visam pasauliui ir neleidžia jai prisidėti prie Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono plėtros, antradienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas.

D. Russelas. AFP/Scanpix nuotr.

„Tai nėra rytinės Europos problema, tai visos planetos Žemės problema“, – pareiškė JAV valstybės sekretoriaus patarėjas Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono klausimais Danielis Russelas.

„Rusijos gebėjimą prisidėti prie Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono plėtros... labai apsunkino jos įvykdyta Krymo aneksija ir kaimynės Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo sąmoningas pažeidimas“, – sakė jis.

Jungtinės Valstijos griežtai kritikuoja Rusiją dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos ir, jų manymu, Maskvos paramos prorusiškiems separatistams, užėmusiems svarbiausius vietos valdžios pastatus rytinėje Ukrainoje.

Baiminamasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali nurodyti pradėti invaziją į rytinę Ukrainą, Kijevui tęsiant karinę operaciją prieš administracijos pastatus užgrobusius separatistus.

„Problema ta, kad didžiosioms valstybėms nedera nebaudžiamai naudoti jėgą prieš nedideles kaimynes“, – sakė D. Russelas žurnalistams lankydamasis Honkonge.

15.17 val. Ukrainos rinkimai vykstant karinei operacijai bus „neįprasti“, sako Rusija

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad būtų „neįprasta“ rengti prezidento rinkimus Ukrainoje tuo metu, kai vyriausybė siunčia kariuomenę kautis su dalimi savo piliečių.

Kalbėdamas Vienoje po Europos Tarybos susitikimo, S. Lavrovas sakė, kad pasiūlymai surengti naujas tarptautines derybas Ženevoje, siekiant sumažinti įtampą Ukrainoje, prilygtų „vaikščiojimui ratais“ ir kad tokių derybų pažanga būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu į jas būtų įtraukti rusakalbių regionų atstovai.

15.15 val. Vokietijos vyriausybė ragina piliečius išvykti iš Pietų ir Rytų Ukrainos

Toliau aštrėjant situacijai, Vokietijos užsienio reikalų ministerija pataria piliečiams išvykti iš Pietų ir Rytų Ukrainos. Ministerija savo puslapyje internete pabrėžia, kad padėtis ten „šiuo metu labai įtempta“.

Įspėjami ir žurnalistai. „Iš pastarųjų įvykių galima spėti, kad žiniasklaidos atstovų tyko ypač didelis pavojus būti sulaikytiems separatistinių jėgų“, – sakoma pranešime.

Rusijai aneksavus Krymą, tai pat raginama atsisakyti kelionių į šį Juodosios jūros pusiasalį.

13.19 val. Ukrainos armijos laikinasis vadas paskirtas į nuolatines pareigas, vykstant puolimui prieš separatistus

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį pasirašė įsaką, skiriantį į nuolatines pareigas laikinąjį sausumos kariuomenės vadą, vykstant puolimui prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose.

O. Turčynovas oficialiai paskyrė generolą leitenantą Anatolijų Pušniakovą armijos vadu. Šias pareigas jis buvo laikinai paskirtas eiti po to, kai ankstesnis armijos vadas buvo atleistas sausį, ankstesnei Kremliaus palaikomai vyriausybei stengiantis sutriuškinti demonstrantus, reikalavusius glaudesnio suartėjimo su Europos Sąjunga (ES).

Odesos srityje gimęs A. Pušniakovas yra baigęs Charkovo karinę tankų mokyklą ir karo akademiją. Sovietų Sąjungos laikais jis kovėsi Afganistano kare.

11.27 val. „Putino turistai“ veržiasi į Ukrainą

Per pastarąsias tris paras iš Padniestrės į Ukrainos teritoriją buvo perkelta iki 250 „Putino turistų“, siekiant destabilizuoti situaciją.

„Mūsų duomenimis, per pastarąsias 3 paras iš Padniestrės teritorijos į Ukrainos teritoriją buvo perkelta apie 250 „Putino turistų“ ir diversantų, kurių tikslas – toliau destabilizuoti padėtį pietiniuose mūsų šalies regionuose. Destabilizacijos pikas numatytas gegužės 9 d.“, – unian.net cituoja Ukrainos Karinių ir politinių tyrimų centro vadovą Dmitrijų Tymčiuką.

Jo turimais duomenimis, minėtieji asmenys, kuriems vadovauja Rusijos Federacijos Federalinė saugumo tarnyba, anksčiau į Padniestrę atvyko iš Rusijos.

Ukrainos specialiosios tarnybos imasi priemonių, kad neutralizuotų ekstremistų grupes, pažymėjo D. Tymčukas.

Be to, jis paneigė žinią, kad grupė žmonių iš Rusijos Federacijos neteisėtai kirto Ukrainos sieną.

„Apie vakar Antracyto mieste pasirodžiusius krovininius „KamAZ“ automobilius su ekstremistais ir Rusijos vėliavomis. Informaciją apie galimą diversantų mėginimą kirsti sieną autotransportu šiame rajone atitinkamos Ukrainos valstybinės struktūros gavo gegužės 5 d. ryte. Buvo priimtos operatyvios priemonės stiprinant valstybės sienas, pasitelkus papildomas Valstybinės pasienio apsaugos tarnybos, Ukrainos saugumo tarnybos pajėgas bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius. Faktų apie sieną kirtusią autotransporto koloną su žmonėmis užfiksuota nebuvo“, – rašo D. Tymčiukas socialiniame tinkle.

Jis taip pat pabrėžė, kad minėtą situaciją dabar tiria specialiosios tarnybos ir teisėsaugininkai. Neatmetama versija, jog šią akciją galėjo organizuoti ekstremistai iš Donbaso, siekdami imituoti rusų ekstremistų „prasiveržimą per sieną“.

09.54 val. Donecko oro uoste sustabdyti visi skrydžiai

Ukrainos pietrytiniame Donecko mieste sustabdyti visi skrydžiai, antradienį pranešė jo administracija.

Kol kas nebuvo įvardytos jokios šio sprendimo priežastys. Oro uostas buvo uždarytas didėjant įtampai rytų Ukrainoje, kur kariuomenė kaunasi su prorusiškais sukilėliais dėl kontrolės daugiau nei 12 miestų.

Oro uosto atstovė sakė negavusi jokios informacijos, kiek gali trukti šis uždarymas.

09.36 val. Žuvo daugiau nei 30 prorusiškų separatistų

Daugiau nei 30 prorusiškų separatistų žuvo per susirėmimus netoli sukilėlių tvirtove tapusio Ukrainos rytinio Slovjansko miesto, antradienį pranešė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.

„Pagal mūsų vertinimus, teroristai prarado daugiau nei 30 žmonių“, – A. Avakovas parašė socialiniame tinkle „Facebook“.

Tuo tarpu viena grupė Ukrainos pajėgų kovotojų pateko prorusiškų sukilėlių pasalą netoli Slovjansko. Per tą susirėmimą žuvo keturi ukrainiečiai kariai, o dar 20 buvo sužeisti, nurodė A. Avakovas.

Pirmadienį prorusiški sukilėliai pranešė, kad per susirėmimus žuvo keturi jų kovotojai.

Pasak A. Avakovo, tarp sukilėlių yra kovotojų iš Rusijos ir Čečėnijos, taip pat iš Maskvos kovą aneksuoto Krymo.

Ukrainos kariuomenė pirmadienį suintensyvino puolimą sukilėlių užimtame mieste, mėgindama susigrąžinti kontrolę rytiniame regione, krečiamame prorusiško separatizmo bangos.

Pirmadienį pareigūnai nurodė, kad tarp aukų buvo karių ir kad buvo numuštas vienas atakos sraigtasparnis.

Vienas Slovjanske esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad daugiau nei 110 tūkst. gyventojų turinčio miesto centre antradienio rytą buvo labai ramu, tačiau svarbiausių maisto produktų ir kitų prekių atsargos sparčiai senka, kariškiams veržiant apsiausties žiedą.

Internete atsirado vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas gegužės 5 dieną Slovjanske Ukrainos karo sraigtasparnio subombarduotas šarvuotas separatistų traukinys.

Apie tai praneša unian.net.

Ukrainos Gynybos ministerija pranešė, kad teroristai pasistatė šarvuotą traukinį, kuriuo ketino išsiveržti iš Ukrainos pajėgų apsupto miesto.

Šarvuotam traukiniui teroristai panaudojo anglies pervežimui skirtus vagonus. Vagonų sienose buvo padarytos šaudymo angos.

Luhansko „liaudies gubernatorius“ skelbia referendumą

Rytų Ukrainos Luhansko miesto „liaudies gubernatorius“ Valerijus Bolotovas paskelbė apie gegužės 11 dieną rengiamą referendumą dėl regiono ateities.

V. Bolotovo nuomone, niekieno nepripažintos Luhansko „liaudies respublikos“ žmonės plebiscitu galės laisvai pareikšti savo nuomonę dėl regiono autonomijos nuo Ukrainos.

„Žmonių labui veiksime kaip galėdami skaidriau. Tai bus sąžiningas referendumas. Nesiimsime jokių kitokių priemonių, išskyrus žmonių valios pareiškimą“, – kalbėjo „gubernatorius“, pridūręs, jog balsų skaičiavimo grupės jau suformuotos, rinkimų apylinkių vietos parinktos.

Apie gegužės 11 dieną planuojamą referendumą anksčiau taip pat pranešė Donecko regiono separatistų atstovas Denisas Pušilinas. Anot jo, gyventojų referendume bus klausiama, ar jie palaiko „Donecko respublikos“ nepriklausomybę. 

Europos Sąjunga nesusitarė dėl papildomų sankcijų prieš Rusiją

Dvidešimt aštuonių Europos Sąjungos šalių diplomatai, susirinkę Briuselyje nesusitarė, ar tikslinga įvesti papildomas sankcijas prieš Rusiją. Šią iš ES Tarybos spaudos tarnybos atstovo gautą informaciją paskelbė ITAR-TASS, praneša unian.net.

„Darbas bus tęsiamas“, – pridūrė spaudos tarnybos darbuotojas. Diplomatų užduotis – priimti tarpinį sprendimą dėl galimybės įvesti naujus apribojimus Maskvai, kuriuos vėliau peržiūrės Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai. Eilinis jį susitikimas vyks gegužės 12 dieną Briuselyje.

Spaudos tarnyba nepatikslino, kokios konkrečiai sankcijos buvo svarstomos: Rusijos oficialių asmenų „juodojo sąrašo“ išplėtimas ar prekybą ir ekonomiką ribojančių priemonių prieš Rusiją įvedimas.

Diplomatiniai šaltiniai pranešė, kad prieš finansinius ir ekonominius apribojimus pasisako Graikija, Kipras, Bulgarija, Vengrija, Liuksemburgas, Austrija, Ispanija, Portugalija ir Malta.

Per antiteroristinę operaciją Donbase žuvo 17 teroristų

Gegužės 4 dieną Donbase vykusios antiteroristinės operacijos metu buvo nužudyta 17 teroristų. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ atstovas Dmitrijus Tymčiukas, skelbia unian.net.

D. Tymčiukas taip pat pranešė, kad gegužės 5 dieną taip pat žuvo ir „Alfa“ karys, kuris apšaudymo metu bandė išnešti sužeistą draugą. Jis žuvo sprogus granatai. D. Tymčiuko žiniomis, Chersone specialiosios operacijos metu buvo sulaikyti 36 provokatoriai. Visi jie iš Krymo vyko į Odesą.

Ukrainoje šaukiamas uždaras Aukščiausios Rados posėdis

Separatistai užėmė Debalcevo miesto administraciją

Prorusiškai nusiteikę aktyvistai perėmė Donecko srities Debalcevo miesto administracijos kontrolę. Tai pranešė Rusijos tinklalapis gazeta.ru. Debalceve yra dvi didelės šiluminės elektrinės – Uglegorsko ir Mironovsko. Debalcevas taip pat yra vienas svarbiausių Donbaso geležinkelio mazgų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Situacija Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...