captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV gynybos sekretorius: NATO privalo didinti išlaidas gynybai

Rusija stengiasi išmėginti NATO ryžtą, tad transatlantinio aljanso narės privalo didinti karines išlaidas, kad galėtų atremti Maskvos metamą iššūkį, penktadienį perspėjo JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis.
CH. Hagelis, Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
CH. Hagelis, Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Rusija stengiasi išmėginti NATO ryžtą, tad transatlantinio aljanso narės privalo didinti karines išlaidas, kad galėtų atremti Maskvos metamą iššūkį, penktadienį perspėjo JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis.

28 NATO narės „ryžtingai“ reagavo į Rusijos intervenciją Ukrainoje, „tačiau perspektyvoje turėtume tikėtis, kad Rusija mėgins mūsų aljanso tikslą, ištvermę ir pasišventimą“, pridūrė Pentagono vadovas.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir jos palaikymas separatistams rytų Ukrainoje „priminė NATO, kokie yra jos įkūrimo tikslai“, pažymėjo Ch. Hagelis.

Pasibaigus Šaltajam karui, Aljansas siekė užmegzti partnerystę su buvusia priešininke.

Tačiau po Maskvos veiksmų Ukrainoje „NATO privalo būti pasiruošusi peržiūrėti esminius principus, kuriais pagrįsti jos ryšiai su Rusija“, – sakė gynybos sekretorius.

Kita vertus, Ch. Hagelio atstovas spaudai kontradmirolas Johnas Kirby atsisakė įvardyti Rusiją Jungtinių Valstijų „priešu“.

Tuo tarpu NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas amerikietis Alexanderis Vershbow ketvirtadienį pareiškė, jog Maskva dabar turėtų būti laikoma „labiau priešininke negu partnere“.

„Mus griežtai nubaus istorija, jei to nepadarysime“

Sakydamas kalbą Vašingtone įsikūrusiame politikos tyrimais užsiimančiame Wilsono centre, Ch. Hagelis pareiškė, kad Aljanso laukia lemiamas pasirinkimas dėl kategoriškos Rusijos pozicijos Ukrainos atžvilgiu – tvirtai stovėti ar atsitraukti.

„Būsimos kartos atkreips dėmesį ..., ar šiuo iššūkio momentu pasitelkėme valią investuoti į mūsų aljansą, – perspėjo jis. – Neturime iššvaistyti šios galimybės arba išsisukti nuo šio iššūkio. Mus griežtai nubaus istorija ..., jeigu tai padarysime.“

Ch. Hagelis ragino NATO sąjungininkus skirti daugiau lėšų savo kariuomenėms, tačiau neragino imtis drastiškų žingsnių.

Pentagono vadovas neragino stiprinti JAV karinio dalyvavimo Europoje, taip pat neužsiminė apie planus nuolat dislokuoti Aljanso karius NATO šalyse Rytų Europoje.

Aukšti JAV pareigūnai ir kariškiai jau daugelį metų reiškė nerimą, kad partneriai Europoje nepakankamai investuoja į gynybą ir leidžia silpnėti savo karinei galiai.

Buvęs gynybos sekretorius Robertas Gatesas 2011 metais perspėjo, kad nuolatinis Europos gynybos biudžetų mažėjimas kelia „labai realią kolektyvinio karinio potencialo praradimo tikimybę“.

Siekiant išeiti iš „biudžeto aklavietės“, Ch. Hagelis ragino Aljanso šalių finansų ministrus ir už biudžetą atsakingus aukšto rango pareigūnus dalyvauti būsimuose NATO gynybos ministrų susitikimuose tartis dėl karinių išlaidų.

„Tuomet jie gautų išsamios informacijos iš Aljanso karinių lyderių apie mūsų patiriamus iššūkius“, – sakė jis.

Pasak jo, toks formatas padėtų perteikti didesnio gynybos sektoriaus finansavimo būtinybę sprendimus priimantiems pareigūnams Europos sostinėse.

„Mūsų vyriausybių lyderiai privalo suprasti dabartinių sumažėjusių gynybos išlaidų tendencijų pasekmes“, – pažymėjo Ch. Hagelis.

Nors mažesnės NATO šalys Rytų Europoje didina išlaidas gynybai, Ch. Hagelis pabrėžė, jog tai turi daryti ir didžiosios valstybės – „ypač stiprėjant transatlantinei ekonomikai“.

Jungtinių Valstijų išlaidos gynybai sudaro beveik tris ketvirtadalius bendro NATO šalių gynybos biudžeto.

Be JAV, tik Estija, Graikija ir Didžioji Britanija skiria gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – NATO reikalavimo, kurio nevykdo visos kitos Aljanso šalys.

„Dabar Amerikos BVP yra mažesnis negu bendras visų 27 mūsų NATO sąjungininkių, tačiau Amerikos išlaidos gynybai – triskart didesnės negu mūsų sąjungininkių bendros išlaidos gynybai“, – aiškino Ch. Hagelis.

Pasak jo, JAV ir sąjungininkės Europoje turi ne vien didinti gynybos biudžetus, bet ir investuoti į „energetinį saugumą“, kad galėtų „atšipinti priverstinę energetikos politiką Rusijoje“.

Pentagono vadovas sakė, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Europa turėtų sugebėti sumažinti gamtinių dujų importą iš Rusijos daugiau nei 25 procentais. Pasak Ch. Hagelio, tai padaryti gali padėti didinamas Jungtinių Valstijų dujų eksportas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...