captcha

Jūsų klausimas priimtas

Hebronas: vienas miestas – skirtingos realybės

Nevyriausybinės organizacijos Hebroną vadina mikrokosmosu visame Vakarų Krante. Miesto centras primena Izraelio kariuomenės bazę, į kai kurias gatve neįleidžiami palestiniečiai, o į namus jie gali patekti tik lipdami per stogą. Tuo metu Izraelis visus ribojimas teisina saugumo užtikrinimu.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Nevyriausybinės organizacijos Hebroną vadina mikrokosmosu visame Vakarų Krante. Miesto centras primena Izraelio kariuomenės bazę, į kai kurias gatve neįleidžiami palestiniečiai, o į namus jie gali patekti tik lipdami per stogą. Tuo metu Izraelis visus ribojimas teisina saugumo užtikrinimu.

Šio Vakarų kranto miesto vardą hebrajų kalba Hevron, o arabų – Al Khali, galima versti kaip „draugystė“. Tačiau realybė kitokia:  priešiškumas tarp palestiniečių ir žydų Hebrone itin didelis.  Miestas labai svarbus žydams, nes čia palaidotas Abraomas ir Sara. O Abraomas, Korane  –Ibrahimas, buvo ne tik žydų, bet ir arabų protėvis. Tad, vietoj draugystės, dabar Hebrono centras primena Izraelio kariuomenės bazę.

Mieste vis dar gyvenantiems palestiniečiams iš namų tenka ropštis per stogą – kad patektų į gatvę, kur jiems jau galima vaikščioti.  Maždaug 600 žydų naujakurių pačioje Hebrono širdyje saugo tiek pat karių. Miestas padalytas į dvi dalis – apie penktadalį Hebrono kontroliuoja tik Izraelio kariai.

„Jei Hebronas yra okupacijos mikrokosmosas, tai Tel Romeida  yra mikrokosmosas mikrokosmose, kur kareiviai ir naujakuriai gyvena visiškai šalia palestiniečių“, – sakė Izraelio karo veteranų organizacijos „Breaking the Silence“ atstovas Avneris Gvaryahu.

Anot „Breaking the Silence“ atstovo, į Hebroną dėl religinės ideologijos atsikėlė radikalūs žydai. Tačiau pastarieji sako nesantys naujakuriai.

 „Žodis „naujakurys“ kelia blogų asociacijų. Angliškai šis žodis reiškia, kad jie čia niekada negyveno. Aš nesutinku su tuo. Per paskutinius 3  tūkstančius metų žydai čia negyveno tik 39 metus – tarp 1929-ųjų ir 1968-ųjų. Ne problema, kad žydai čia gyvena, problema, kaip jie čia gyvena“, – teigė Izraelio organizacijos „Alternatyvus veiksmas“ aktyvistas Juda Hakoenas.

Įtampa Hebrone kartais išauga į susirėmimus. Palestiniečiai kaltina naujakurius juos užpuldinėjant – o tuo metu kariai nieko nedaro. Iš dalies įtampa kyla ir dėl kruvinos abiejų pusių istorijos. 1929 m., kai dar nebuvo Izraelio, palestiniečių radikalai nužudė kone 70 žydų, kiti buvo evakuoti. Pastarieji į protėvių žeme laikomą miestą pradėjo grįžti po 1967 m. Šešiadienio karo.

„Aišku, jei norime pokyčių, reikia spręsti naujakurių problemą. Bet okupacija ir bus okupacija, jei net nebus nė vieno naujakurio. Okupacija yra armijos kontrolė“, – teigė Izraelio karo veteranų organizacijos „Breaking the Silence“ atstovas A. Gvaryahu.

Izraelis karių buvimą Hebrone, kaip ir kitur Vakarų krante, teisina siekimu apsaugoti žydus. Tačiau ir palestiniečiai, ir kai kurie žydai pripažįsta, kad abi pusės tame pačiame mieste gyvena skirtingose realybėse.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...