captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jeruzalėje šventumą keičia kova už būvį

Per Velykas krikščionys plūsta į Jeruzalę. Tačiau šventajame mieste, kuriame susipina trys religijos – krikščionybė, Judaizmas ir islamas – sunkiausia gyventi palestiniečiams. Nepaisant tarptautinių susitarimų, pagal kuriuos rytų Jeruzalė priklauso Palestinai, Izraelis okupavo visą miestą. Ir šventumą čia keičia kova už būvį.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Per Velykas krikščionys plūsta į Jeruzalę. Tačiau šventajame mieste, kuriame susipina trys religijos – krikščionybė, Judaizmas ir islamas – sunkiausia gyventi palestiniečiams. Nepaisant tarptautinių susitarimų, pagal kuriuos rytų Jeruzalė priklauso Palestinai, Izraelis okupavo visą miestą. Ir šventumą čia keičia kova už būvį.

Jaunas palestinietis Jamalis pačioje Jeruzalės senamiesčio širdyje turi mažą kompiuterinės technikos taisyklą. Jamalis pasakoja Vakarų Krante baigęs anglų kalbos literatūrą, tačiau Izraelis nepripažįsta jo diplomo, tad jam teko imtis kitos veiklos. Giliai tikintis Jamalis pasakoja patiriantis diskriminaciją ne tik dėl to, bet ir dėl savo tikėjimo.

„Buvo  daug incidentų. Sėdėjau kalėjime. Daugeliu atveju jie draudžia įeiti į mečetę. Jei bandai ten patekti – gražiuoju ar prasibrauti – gali būti sulaikytas, pasodintas į kalėjimą“, – pasakojo Jamalis.

Tvyrančią įtampą šventajame mieste rodo ir kone kas savaite vykstantys susirėmimai tarp palestiniečių ir Izraelio karių. Nepaisant vykstančių derybų ir tarptautinės bendruomenės kritikos, Izraelis sausį Rytų Jeruzalėje išdavė šešis šimtus leidimų naujakuriams. Iš viso Rytų Jeruzalėje gyvena maždaug 200 tūkstančių žydų naujakurių ir 350 tūkstančių palestiniečių. Pastarieji vis labiau stumiami iš miesto.

Auksu žibanti Kupolo ir Al Aksos mečetės yra trečia pagal svarbą islamui vieta. Ir tai yra visiškai šalia raudų sienos. Pagal 1993 Oslo susitarimą, kuriuo padalytas Vakarų Krantas ir Gazos ruožas, Jeruzalė turi specialųjį statusą. Šventasis miestas padalytas į Vakarų – priklausantį Izraeliui, Rytų – kuris turėjo atitekti Palestinai. O senamiestis paskelbtas neutralia zona. Tačiau realiai visą Jeruzalę valdo žydai ir visa savivaldybė priklauso Izraeliui. Tą įrodo siena atskirianti Jeruzalę nuo Vakarų Kranto ir plečiamos žydų nausėdijos.

„Diskriminacija pasireiškia dviem kryptimis. Viena jų – statybos. Izraelio naujakuriai gali lengvai gauti leidimus statyboms, priešingai nei palestiniečiai. Tai yra iškeldinimo politikos dalis. Nuolatinio gyventojų statuso atėminėjimai, taiko skirtingas ekonomines sąlygas, kad palestiniečiai paliktų miestą“, – pasakojo Palestiniečius ginančios organizacijos „IR AMIM“ atstovė Betty Hershman.

Tuo metu žydai, ne tik politikai, atrodo net nenori girdėti, kad palestiniečiai turėtų savo valstybę. Nors ir tarptautinėse sutartyse tai numatyta.

„Žydai ir palestiniečiai gyvena tarsi skirtinguose pasauliuose. Jie nesupranta vieni kitų veiksmų. Ir reikia aktyvistus iš abiejų pusių susodinti, kad jie suprastų, kaip gyvena esantys priešingoje stovykloje. Nes kuo toliau, tuo sunkiau bus suprasti vieni kitus“, – teigė Izraelio organizacijos „Alternatyvus veiksmas“ aktyvistas Juda Hakoenas.

Prie išpuolių dar pridėkime tai, kad Palestiniečiams sunku net patekti į Jeruzalę. Dėl nelegaliai, Vakarų kranto teritorijoje pastatytos sienos, įprastam Palestiniečiui penkiolikos kilometrų kelionė Iš Ramalos į Rytų Jeruzalę, trunka iki kelių valandų. O jei jis nėra Jeruzalės gyventojas ir neturi specialaus leidimo, atvykti į Šventąjį miestą jis iš vis negali.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...