captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija ir Ukraina susėdo derėtis dėl krizės

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį susėdo prie derybų stalo Ženevoje ir ant kortos pastatyta labai daug – šalys siekia sušvelninti krizę šioje buvusioje sovietinėje respublikoje, Amerikai perspėjus Maskvą, kad ji privalo padaryti nuolaidų arba bus naujų sankcijų.
Ukrainos kariai Kramatorske, Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai Kramatorske, Reuters/Scanpix nuotr.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį susėdo prie derybų stalo Ženevoje ir ant kortos pastatyta labai daug – šalys siekia sušvelninti krizę šioje buvusioje sovietinėje respublikoje, Amerikai perspėjus Maskvą, kad ji privalo padaryti nuolaidų arba bus naujų sankcijų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas turi susitikti su kolegomis iš Ukrainos, JAV ir Europos Sąjungos (ES), kaip tik tokiu metu, kai promaskvietiški aktyvistai, kuriuos, Kijevo teigimu, remia Maskva, konsoliduoja savo vykdomą Pietryčių Ukrainos pramoninio regiono dalių perėmimą.

Šios derybos dėl krizės buvo surengtos po to, kai žlugo Kijevo karinė operacija separatistams išstumti. Nėra jokių ženklų, kad aktyvistai ketintų nusileisti; jie, pažemindami vyriausybę, net perėmė armijos transporto priemones, kurios buvo atsiųstos jų išstumti.

Ukraina reikalaus, kad Rusija nutrauktų paramą „teroristinei veiklai“ jos teritorijoje, pareiškė užsienio reikalų ministras trečiadienį, svarbių derybų su Maskva, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga išvakarėse.

„Norime, kad Rusija neremtų teroristinės veiklos Rytų Ukrainoje“, – sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia, atskridęs į Ženevą dalyvauti ketvirtadienio susitikime.

Ukrainos diplomatijos vadovas pateikė Maskvai virtinę kitų reikalavimų tokiu metu, kai įtampa tarp abiejų kaimynių smarkiai išaugusi.

„Norime, kad jie patvirtintų, jog Krymas yra neatskiriama Ukrainos dalis. Norime, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Krymo ir atšauktų parlamento sprendimą leisti Rusijos vyriausybei panaudoti rusų pajėgas Ukrainos teritorijoje“, - sakė A.Deščycia.

Įtampai tvyrant toliau, NATO paskelbė, kad siunčia daugiau pajėgų į Rytų Europą, ir paragino Rusiją liautis „destabilizavus“ Ukrainą, kuri į neramumus yra įklimpusi nuo pat promaskvietiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo vasario mėnesį.

Tačiau dabar visų akys nukrypusios į tai, ar padėtį gali išgelbėti diplomatija, per S. Lavrovo, Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Deščycios, JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton derybas.

„Buvo sunku pasiekti, kad tarp Rusijos ir Ukrainos vyktų tikras dialogas“, – trečiadienį vakare žurnalistams sakė vienas JAV valstybės departamento pareigūnas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.

Tarp Vašingtono ir Kijevo prioritetų šiose derybose yra bandymas pasiekti, kad Rusija demobilizuotų aktyvistus, nors Maskva ir neigia, kad yra kaip nors su jais susijusi.

JAV ir ES jau įvedė sankcijas svarbiems Rusijos ir Ukrainos politikams ir verslininkams, tarp jų – prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėms.

Tačiau jei šios derybos žlugs, Vakarų šalys yra pasirengusios įvesti Maskvai griežtesnes, platesnes ekonomines ir finansines sankcijas, kuriomis būtų siekiama pakenkti ir taip su sunkumais besigrumiančiai Rusijos ekonomikai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Situacija Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...