captcha

Jūsų klausimas priimtas

Afganistane prasidėjo pirmasis istorijoje taikus valdžios perdavimas

Afganistanas šeštadienį rengia istorinius prezidento rinkimus – nors visi supranta, kad dar kelis mėnesius užtruks balsų skaičiavimas ir kaltinimų klastojimu aiškinimasis, tačiau kai galų gale bus paskelbtas laimėtojas, įvyks pirmasis istorijoje taikus valdžios perdavimas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Afganistanas šeštadienį rengia istorinius prezidento rinkimus – nors visi supranta, kad dar kelis mėnesius užtruks balsų skaičiavimas ir kaltinimų klastojimu aiškinimasis, tačiau kai galų gale bus paskelbtas laimėtojas, įvyks pirmasis istorijoje taikus valdžios perdavimas.

Šie rinkimai meta iššūkį įsivaizdavimui apie Afganistaną. Žinoma, šalis tebėra tarp trijų labiausiai korumpuotų, į nuošalius rajonus biuletenius gabena asiliukai, tarp kandidatų yra žiauriais nusikaltimais kaltinamų karo lauko vadų, o vis dar galingas Talibanas grasina rengti išpuolius – tačiau rinkimų kampanija buvo labai aktyvi, laimėtojas nėra žinomas, o labai daug nulems jaunoji karta, kuriai Amerikos repo muzika yra artimesnė negu balsavimas pagal savo genties vado nurodymą.

Prieš trylika metų tai buvo neįsivaizduojama – mergaičių mokykla Kandahare, radikaliojo Talibano judėjimo gimtinėje. Tačiau antrajame pagal dydį Afganistano mieste ir dabar mergaitės, drįstančios ne sėdėti namie, o mokytis, rizikuoja. Du vyrai pernai pastojo kelią Arzu Umidi ir apliejo veidą rūgštimi. Tai jos neišgąsdino.

„Jei neisiu į mokyklą aš, kitą dieną bijos eiti ir kaimynė. Todėl mokausi toliau“, – sakė ji.

Kandaharo ligoninėje – ženklai, kad saugumo padėtis blogėja. Pernai civilių aukų buvo septintadaliu daugiau negu užpernai. Ir nors dėl beveik visų kalti Talibano kovotojai, kai kurie vietos gyventojai tebekaltina NATO vadovaujamas saugumo pajėgas.

„Afganistano priešai – užsieniečiai. Dėl jų vieni kovojame su kitais“, – kalbėjo vienas šalies gyventojas.

Tačiau NATO pajėgų šiemet čia beveik neliks, o Afganistano pajėgoms nuo šiol pačioms teks užtikrinti šalies saugumą. Užsienio instruktoriai jas mokė dešimtmetį ir išleisti milijardai, bet anaiptol ne visi tiki, kad pavyks išvengti naujo pilietinio karo vos tik NATO pasitrauks.

„2013 metais Afganistano pajėgos nepajėgios ir pačios negali veikti prieš teroristų ir fundamentalistų grėsmę be užsienio karinės paramos.

Štai kodėl šie rinkimai tokie svarbūs – įvestos 2001 metais, tarptautinės pajėgos Afganistane neteko beveik 3,5 tūkst. karių, tarp žuvusiųjų ir Lietuvos karys,– ir nuo balsavimo baigties priklausys, ar visa tai – ne veltui. Juk jei Talibanas pasinaudotų proga arba jei kiltų pilietinis karas,– daugelis pastarojo dešimtmečio laimėjimų gali nueiti perniek, o pasaulis – nusisukti“, – kalbėjo gynybos ekspertas Javidas Kohistanis.

„Šiai šaliai, liguistai priklausomai nuo pagalbos, be galo svarbu per artimiausią dešimtmetį išlaikyti pasaulio susidomėjimą, paramą, finansinę pagalbą ir visa kita.

Taip, pasaulis pripratęs prie tokių Afganistano vaizdų. Šio Kandaharo lūšnyno gyventojas sako nusivylęs ir, kaip ir daugelis, nebebalsuosiantis.

Tačiau ir tai irgi Afganistanas – tame pat Kandahare kyla naujas kvartalas, kur namai kainuoja šimtus tūkstančių dolerių ir planuojama jų pastatyti porą tūkstančių. Žinoma, visa tai gožia korupcijos ir genčių šešėlis – įtariama, kad su šiuo projektu susijęs dabartinio prezidento puštūnų klanas, toks įtakingas, kad balsavimo rezultatams susiklosčius nepalankiai, galėtų atsiskirti nuo Kabulo.

Ir tai irgi naujasis Afganistanas, kur Kabule gyventojų pusantro karto daugiau negu Paryžiuje. Repo muzikos kultūra, grožio salonai ir naujausios mados – du trečdaliai Afganistano gyventojų tokie jauni, kad nebepamena Talibano ir augo matydami NATO pajėgas, užsienio pagalbą ir įvairiausius televizijos kanalus. Paragavę laisvės, jie jau nebebalsuos taip, kaip jų tėvai – už savo genties kandidatą, ir juolab nesileis, kad jų balsus parduotų genties vadas.

Todėl pastaruosius kelis mėnesius Afganistane tvyrojo tikra demokratinių rinkimų įtampa – rinkėjai aktyviai registravosi, ypač daug užsiregistravo moterų. Nors rinkėjų keliolika milijonų, išdalyta per 20 milijonų registracijos kortelių.

Masiški mitingai beveik visoje šalyje – išskyrus nesaugiausias vietas, ir aštrūs kandidatų debatai margame Afganistano televizijų pasaulyje: stebėtojai sako, kad šaliai apibūdinti dabar labiau tinka ne žodžiai „ties bedugnės kraštu“ o „prieš ilgą kopimą į viršų“, – dėstė JT atstovo Afganistane pavaduotojas Nicholas Haysomas.

„Aktyvumas mitinguose ir dalyvavimas viešose diskusijoje buvo iki šiol nematytas. Taigi viena vertus, matome gerokai didesnį susidomėjimą rinkimų rezultatu ir gerokai plačiau deklaruojamus ketinimus balsuoti, bet kita vertus, nežinomas veiksnys yra, kiek žmones išgąsdino tokie incidentai kaip Kabule.

Vien šią savaitę išpuolis surengtas prie gerai saugomos Vidaus reikalų ministerijos Kabule, prieš tai užpulti viešbučiai, kuriame apsistodavo užsieniečiai, per užpuolimus žuvo bent trims užsienio žiniasklaidos priemonėms dirbę žurnalistai. Dėl saugumo padėties liko uždaryta apie 750 balsavimo apylinkių, arba maždaug dešimtadalis. Tačiau prezidentas Hamidas Karzai ragino rinkėjus pasitikėti savo šalies saugumo pajėgomis ir balsuoti“, – toliau sakė jis.

„Prašau jūsų ignoruoti saugumo grėsmes ir įrodyti pasauliui ir mūsų priešams, kad mūsų neįbaugins, ir esame pasirengę balsuoti“, – kalbėjo Afganistano prezidentas Hamidas Karzai.

Didžiausia paskata balsuoti gali būti tai, kad pirmą kartą šioje šalyje rinkimų laimėtojas nežinomas. Hamidas Karzai Afganistaną valdo nuo pat Talibano žlugimo, kai mažai žinomas politikas 2001 metais buvo išrinktas per Vakarų remiamą genčių sueigą. Jis tapo nepakeičiamu arbitru ir gudriu politiku – pastaruosius kelerius metus viešai pykosi su Jungtinėmis Valstijomis ir net pripažino Krymo aneksiją – tačiau nusprendė pasitraukti, kaip reikalauja konstitucija, po dviejų kadencijų. Jo vaidmenį liudija tai, kad net paskutiniais valdymo mėnesiais jis lieka itin įtakingas ir privertė net savo brolį pasitraukti iš rinkimų kampanijos.

Ką remia H. Karzai – nedidelė intriga, buvusį savo užsienio reikalų ministrą, septyniasdešimtmetį gydytoją Zalmay'ų Rassoulą,– bet intriga tai, kad anaiptol neaišku, ar H. Karzai kandidatas šįkart laimės. Laisvai kalbantis daugeliu kalbų, bet ne gimtąja puštūnų, Z. Rassoulas tėra vienas iš trijų favoritų tarp aštuonių kandidatų, ir visi trys yra buvę H. Karzai vyriausybių ministrai, visų trijų programos panašios. Siekdamas laimėti, Z. Rassoulas kandidate į viceprezidentus pasirinko moterį.

Jo varžovas, buvęs finansų ministras Ashrafas Ghani – vienas iš pasaulinių autoritetų, ilgai dėstęs Amerikos universitetuose ir dirbęs Pasaulio banke. Jo žingsnis siekiant pergalės gerokai labiau prieštaringas: kad gautų uzbekų balsus šiaurinėse provincijose, kandidatu į viceprezidentus pasirinko Rashidą Dostumą, buvusį labai įtakingą karo lauko vadą, kaltinamą nusikaltimais žmoniškumui.

Trečiasis favoritas, dar vienas buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah – pusiau tadžikas, pusiau puštūnas. Vienintelis iš trijų pats kariavęs pilietiniame kare prieš du dešimtmečius, jis buvo pagrindinis Karzai varžovas prieš penkerius metus.

Tie rinkimai pagarsėjo siaubingu balsų klastojimu ir gentiniu balsavimu. Bet šįkart daugumą gyventojų sudarančių puštūnų balsai gali atitekti visiems trims favoritams. Visi žada derybas su Talibanu, nes jo šerdį sudaro puštūnų sukilėliai.

„Taip, kalbėsiuosi su tais Talibano atstovais, kurie nori taikos. Stabilumas, taika ir saugumas svarbiausia.

Būtent to tikisi ir Vakarai. Karzai taip susipyko su Jungtinėmis Valstijomis, kad atsisako pasirašyti susitarimą dėl 10 tūkst. JAV karių statuso po 2014 metų. Be tokio susitarimo visos likusios Vakarų pajėgos, net ir instruktoriai, išvyktų jau šiemet, palikdamos šalį likimo valiai.

Visi trys rinkimų favoritai pasisako už tokio susitarimo pasirašymą. Bet laikas labai svarbus, nes šių rinkimų laimėtojas gali paaiškėti tik rudenį. Pusantro mėnesio truks suskaičiuoti balsus, antrasis turas numatomas gegužės pabaigoje, o paskui mėnesių mėnesius teks aiškintis neišvengiamus kaltinimus balsų klastojimu ir sudarinėti užkulisių sandorius“, – sakė Z. Rassoulas.

„Tikėtis, kad rinkimai bus 100 proc. laisvi ir sąžiningi – to negalima prognozuoti. Bus tam tikrų klastojimų, bus tam tikrų neteisybių.

Tačiau Vakarų stebėtojai, šįkart neturintys didelio vaidmens, sako, kad rinkimams šįkart pasirengta geriau. Be to, šalyje, kur vis dar reikia 3 tūkst. asiliukų biuleteniams gabenti, tobulų rinkimų niekas ir nesitiki. Bet šįkart nebėra vienos dominuojančios jėgos, kuri būtų kalta dėl klastojimų, ir koks bus politinis Afganistano kraštovaizdis pasibaigus šių rinkimų karštligei, labai sunku nuspėti“, – pažymėjo apžvalgininkas Naderas Naderi.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...