captcha

Jūsų klausimas priimtas

Propagandos įrankiai, kurių V. Putinui pavydėtų ir pats Hitleris

Krymo aneksiją nuo Austrijos anšliuso skiria beveik 76–eri metai. Šiuolaikinės Rusijos taikomi informacinio karo metodai panašūs į tuos, kuriuos taikė nacių Vokietija.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Krymo aneksiją nuo Austrijos anšliuso skiria beveik 76–eri metai. Šiuolaikinės Rusijos taikomi informacinio karo metodai panašūs į tuos, kuriuos taikė nacių Vokietija.

Tiesa, Kremliaus propagandos aparatas turi nepalyginamai platesnį įrankių spektrą ir atranda vis naujų ginklų.

Kitos valstybės kariai, įžygiuojantys be jokio pasipriešinimo, euforiška nuotaika, propagandos lavina, referendumas su kolosaliu aktyvumu ir ne mažiau įspūdingu pritarimu aneksijai. Girdėta? Taip – bet ne tik 2014 m. pavasarį Kryme, bet ir 1938 m. pavasarį Austrijoje.

Tiek anšliusui, tiek Krymo aneksijai panaudotos milžiniškos propagandos pajėgos. O dabartinė Rusija propagandos technologijas kelia į vis naujas aukštumas, arsenalą papildydama ir tais ginklais, kurie dar neseniai šaudė į Kremliaus pusę.

Referendumas ir referendumas

Kai Adolfas Hitleris baiginėjo pasiruošimą anšliusui, Austrijos kancleris Kurtas Schuschniggas mėgino tam užkirsti kelią, paskelbdamas šalyje referendumą. Kancleris tikėjosi, kad plebiscite gyventojai pasisakys prieš prisijungimą prie Vokietijos, o tai sujauks A. Hitlerio planus. Tačiau K. Schuschniggui nepavyko.

Vokietija paskelbė nepripažinsianti referendumo, paskelbė ultimatumą Austrijai, o kancleris buvo priverstas atsistatydinti. Iš posto jis pasitraukė 1938 m. kovo 11 d., likus dviem dienoms iki planuoto referendumo. O kovo 13 d. jau įvyko ir pats anšliusas. Jo įteisinimui pasitelktas jau kitas referendumas, surengtas balandžio 10 d. Čia anšliusas lenkia Krymo aneksiją – Austrijos referendume už susivienijimą su Vokietija neva balsavo net 99,7 proc. rinkėjų.

Vokiečių pajėgos per pasiruošimą referendumui pasirūpino politinės opozicijos pašalinimu iš arenos, o propagandos mašina veikė aukščiausia pavara. Austrų kino teatrus užplūdo propagandiniai filmai, gatvėse pridygo vėliavų su svastikomis ir A. Hitlerio portretų, propagandiniais simboliais išdabintas net viešasis transportas. Žinoma, Reicho propagandos prievaizdai tiesiogiai kontroliavo tiek pasiruošimą referendumui, tiek informacinę kampaniją po plebiscito.

Svastikos švytėjo ir Kryme, tik ne kaip šlovės simbolis – plakatais su svastikomis Krymo gyventojai bauginti, esą regionui pasilikus Ukrainos sudėtyje, čia tuoj pat įsivyraus fašistai, nacionalistai, antisemitai ir visi kiti baubai, kuriuos Kremlius skelbia užvaldžius Kijevą. Masė prorusiškos propagandos, neparankių informacinių kanalų blokavimas, jau tautosaka tapę „žali žmogeliukai“ – visa tai didele dalimi primena nacių propagandos mašiną. Tik dabartinė, naudojama Kremliaus, yra ir galingesnė, ir geriau apsirūpinusi, ir išradingesnė.

Po 76-erių metų – ta pati žinutė

Viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas aktyviai sekė informacinio karo frontą tiek Maidano įvykių metu, tiek Krymo aneksijos kontekste. Anot jo, pagrindinė propagandos aparato auditorijai siųsta žinutė anšliuso ir Krymo aneksijos metu – kone tokia pati.

„Yra aiškus priešas ir aiškus gelbėtojas“, – DELFI teigė A. Katauskas.

Paklaustas, kiek panašumų tarp Kremliui naudingos propagandos ir nacių aparato, kurį stygavo Josephas Goebbelsas, pašnekovas konstatavo, jog naudojami tie patys leitmotyvai, tik per kur kas platesnį ir įtaigesnį įrankių spektrą.

„Patosas, pristatymas, tūkstančiai žmonių, kurie sveikina – labai aiškiai tai matėme prieš 76 metus ir dabar, kai buvo pasirašyta sutartis dėl Krymo. Tai man buvo vienas iš geriausių pavyzdžių. Didžiulis koncertas, sveikinimai, kalbos nuo scenos.

Artėjant Krymo aneksijai, Kremliui palankios informacijos lavina neapsiribota – pasipylė kibernetinės atakos ir kitokie išpuoliai prieš kitokią nuomonę turinčią žiniasklaidą.

„Propaganda veikia tiktai tada, kai tu arba valdai informacinius kanalus, arba užblokuoji tuos, kurių tu negali valdyti. Matėme ir bandymus blokuoti portalus, kurių neįmanoma valdyti, ir absoliučią propagandą“, – sakė A. Katauskas, pažymėdamas, kad analogiškus metodus prieš nelojalią žiniasklaidą naudojo ir naciai – Austrijoje dusinta bet kokia anšliusą kvestionavusi spauda. Be to, tą patį daro ir dabartinės diktatūros.

Naudojasi revoliucijų ginklais

Socialiniai tinklai pastaraisiais metais tapo labai galingu ginklu revoliucijų arsenale. Būtent per „Facebook“, „Twitter“ ir kitus tinklus skleista informacija smarkiai prisidėjo prie Arabų pavasario, nuvertusio ne vieną Rusijai palankų diktatorių. A. Katauskas pastebi, kad Ukrainos įvykių kontekste šis ginklas aktyviai naudotas ne tik Maidano šalininkų, bet ir priešingos stovyklos.

„Televizija ir pagrindiniai portalai – juos galima perimti, perimti jų kontrolę. Tai ir yra padaroma. Toliau yra kanalai, kurie fiziškai nėra tavo jurisdikcijoje – jų tu perimti negali. Tu juos blokuoji. Ir tada yra tokie dalykai kaip socialiniai tinklai, komentarai ir t.t. Šitoje vietoje tu uzurpuoji informaciją. Sėdi žmonės, kurie nuolat didina kiekį tau reikalingos informacijos tuose srautuose. Tai yra vienintelis būdas: jeigu tu negali fiziškai perimti kanalo, tu jį perimi informacine prasme. Vis daugiau duodi informacijos iš savo pusės“, – propagandos veikimo principus dėstė „Nova Media“ vadovas.

Pasak jo, Ukraina ir Krymas – turbūt pirmas atvejis, kai agresorius taip aktyviai skleidė informaciją socialiniuose tinkluose.

„Čia, aišku, reikia labai daug žmonių, daug piniginių resursų ir t.t. Bet efektas akivaizdus. Turbūt pirmą kartą agresorius pakankamai sėkmingai išnaudojo tai, kas, Arabų pavasario atveju, agresoriams labiausiai ir kenkė“, – pažymėjo A. Katauskas.

Pasak jo, socialinius tinklus puikiai išnaudojo ir Maidano pajėgos – ir tai yra viena priežasčių, dėl kurių jie atsilaikė.

„Socialinės medijos ir išgelbėjo šiek tiek, mano nuomone, pačią Ukrainą. Nes kol vyko Maidanas, buvo pakankamai stipriai sustyguota ir ta teigiama propaganda, iš pačios Ukrainos pusės. Visi mes per tą laiką radome kanalus, per kuriuos domėjomės, kas vyksta Ukrainoje, žinutės ėjo tiek į „Facebook“, tiek į visus kitus socialinius tinklus, žiniasklaida iš to rinko informaciją“, – prisiminė A. Katauskas.

Pasak jo, proukrainietiška informacija socialiniais kanalais sklido ir rutuliojantis Krymo istorijai – bet jau nebe taip sėkmingai.

„Tie patys kanalai toliau pradėjo teikti informaciją. Aišku, jos buvo daug mažiau ir ji buvo daug sunkiau prieinama“, – sakė A. Katauskas, pažymėdamas, kad šis atsišaudymas informaciniame kare neleido prorusiškai propagandai perimti socialiniuose tinkluose skleidžiamos informacijos apie Krymą kontrolės.

Propagandos sąveika su socialine inžinerija

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinės ir politikos teorijos katedros vedėjas Gintautas Mažeikis DELFI teigė, jog vien informacijos sklaida propaganda neapsiriboja, o pastaruoju metu pastebėtina propagandos sąveika su socialine inžinerija.

„Šiandien reikia pastebėti, kad propaganda vystosi ne tiek pranešimo požiūriu. Pranešimai gali būti, kaip ir anksčiau, arba melagingi, arba pusiau melagingi, arba nusakantys tiesą. (…) Ypatingas dėmesys yra sutelkiamas išmoningam įtikinėjimui, kuris yra derinamas su kitomis įvairiausiomis priemonėmis. (…) Kad propaganda pasirodys gryno melo pavidalu – tai yra veikiau iliuzija. Ir kur kas pravarčiau yra inscenizuoti įvykį ir jį nufilmuoti. Paneigti tada negalima – tas įvykis buvo. Panašios inscenizacijos veikia kur geriau negu melas“, – kalbėjo G. Mažeikis.

Pasak jo, socialiniai tinklai šiuo požiūriu itin parankūs. Ir dabar matyti, kad jie taip „ir labai agresyvios propagandos, ir kontrpropagandos instrumentais“.

VDU specialistas pastebi, kad dabartinė Kremliaus propaganda yra labai įvairiapusiška, nukreipta į daugybę skirtingų informacijos gavėjų.

„Ta propaganda yra labai įvairi, puikiai technologiškai parengta, pritaikyta įvairioms auditorijoms, nepaprastai masyvi. Ir žinoma, skirta pirmiausiai ne kritiškam vartotojui, o masiniam vartojimui – tam, kuris visą dieną dirba darbe, pareina, neturi per daug laiko ieškoti informacijos ir tada gauna didžiulę dozę įtikinėjimo. Bet taip pat yra skirta ir tiems socialiniams tinklams, kur vyksta diskusija. Tiesiog propagandistai aktyviai dalyvauja, nei viena pusė nenori užleisti savo teritorijos.

Taip pat nepaprastai daug kuriama propagandinių pranešimų, skirtų specialioms grupėms žmonių: tai gali būti rusakalbiai arba pensininkai, arba sovietiniais laikais aktyviai veikę žmonės. Lygiai taip pat gali būti skirta informacija ir radikalių dešiniųjų pažiūrų asmenims. Taip pat galima bandyti priešinga informacija suaudrinti sau nepalankią grupę. Ne paperkant, o išprovokuojanti grupę žmonių tikėtiniems veiksmams“, – aiškino G. Mažeikis.

Paklaustas, ar propagandos masė primena, tarkim, prekybos centrą su kiekvienam vartotojui tinkamomis prekėmis, pašnekovas su tokiu palyginimu nesutiko. „Ne jūs renkatės, o propagandistai renkasi jus“, – konstatavo G. Mažeikis.

Naciai turėjo kiną, Rusija turi daug daugiau

Vienas stipriausių nacių propagandos įrankių buvo kinas. Propagandiniai filmai karaliavo kino salėse visur, kur buvo siekiama užtikrinti A. Hitleriui palankų mąstymą. Anot A. Katausko, Rusija turi kur kas daugiau, o norint paskleisti Kremliui naudingą informaciją, jau nėra būtina turėti kokios nors teritorijos kontrolę – pakanka turėti, pavyzdžiui, gerai finansuojamą ir žiūrovo akiai patrauklų televizijos kanalą.

„Kaip pavyzdys – „Russia Today“ kanalas Jungtinėse Valstijose. Visi gi puikiai supranta, kad jeigu Kremlius norėtų kalbėtis su rusais Amerikoje, darytų turbūt rusišką kanalą. Bet padarė anglišką. Vadinasi, jis kalba ne su buvusiais piliečiais arba tautiečiais. Čia jau mes matome labai gerą gebėjimą pasinaudoti Vakarų valstybių liberalumu – tiek informacinėje erdvėje“, – pastebėjo A. Katauskas.

Pastaruoju metu pasirodė nemažai informacijos apie V. Putino aplinką konsultavusius Vakarų valstybių viešųjų ryšių specialistus. Anot A. Katausko, tai rodo, kad Rusija siekia rasti tiesioginį kontaktą su auditorija Vakarų valstybėse.

„Komunikacija nėra nei importuojama, nei eksportuojama. Tu negali atnešti vakarietiškų sprendimų „vienas prie vieno“ į Rytus arba atvirkščiai. Ką Kremlius labai gerai išmoko – būtent šitą tiesą. Ir kai jiems reikia komunikuoti JAV, jie pasamdo specialistus, kurie žino, kaip komunikuoti amerikiečiams. Kai jiems reikia komunikuoti Vokietijai – jie pasamdo specialistus, kurie žino, kaip komunikuoti Vokietijoje. (…) Ir jeigu jiems reikės komunikuoti Didžiojoje Britanijoje, jie tikrai nesamdys rusiškos kompanijos – jie pasamdys britus. Tai yra logiška. Taip daro visi. Taip daro verslas. Jeigu reikia parduoti prekes Mozambike, samdysi specialistus iš Mozambiko“, – konstatavo viešųjų ryšių specialistas.

Baltijos šalys – kitas atvejis

A. Katausko teigimu, Baltijos šalyse Kremliui tiek investuoti nereikia. Visų pirma dėl to, kad didelė dalis visuomenės puikiai supranta rusiškai, ir juos pasiekti galima per kontroliuojamus informacijos kanalus.

„Jie puikiai išmano šitą rinką. Jie puikiai žino, kaip mes mąstome. Jie turi savo informacinius kanalus čia. Todėl jie mūsų atveju tikrai netaikytų tų pačių metodų, kaip JAV“, – sakė „Nova Media“ vadovas.

O didžiausią pavojų A. Katauskas įžvelgia tame, kad Rusijos žiniasklaidos priemonėms leista dominuoti Lietuvos rusakalbių informacinėje erdvėje – jokios alternatyvos šiems žmonėms nebuvo pasiūlyta.

„Aš nebijau kalbos. Aš labiau bijau dalyko, apie kurį, mano nuomone, per mažai yra kalbama. (…) Mes, lietuviai, labai ilgą laiką nieko nedarėme, kad komunikuoti su tais žmonėmis jų kalba. Įsivaizduokime paprastą dalyką. Yra ponia rusišku vardu, pavarde ir tėvavardžiu, kuri nemoka lietuvių kalbos arba jai per mažas pasirinkimas ir t.t. Ji naudoja tą kanalą, kuris yra prieinamas ir jai suprantamas, jos mėgstamas. Rusiški, baltarusiški kanalai pietryčių Lietuvoje visą laiką buvo laisvai prieinami. Ir visą tą laiką jiems buvo pumpuojama ta tiesa, kuri yra Rytuose. Ačiū Dievui, nutiko Ukraina, ir mes supratome, kad neturime žalio supratimo, ką galvoja rusakalbiai į Pietus ir šiek tiek į Rytus nuo Vilniaus. Dabar galbūt susidomėsime. Iki šiol tai politikams buvo „ne mano rinkėjas“, o kitiems buvo irgi nesvarbu. Mes patys sudarėme visas sąlygas Rytų kaimynui kalbėti taip, kaip jis norėjo, su pakankamai didele dalimi Lietuvos visuomenės“, – sakė A. Katauskas.

„Bandydami išsaugoti kalbą ir neleisdami rašyti W, mes praradome kokių 20 proc. Lietuvos piliečių lojalumą – ar ne per brangu?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Šią savaitę LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius užsiminė, jog yra svarstoma galimybė plėsti nacionalinio transliuotojo programas tautinių mažumų kalbomis. „Nova Media“ vadovo nuomone, šis žingsnis yra būtinas.

„Šimtu procentų tam pritariu. Tai neduos efekto per mėnesį, metus, dvejus ar trejus. Neužtenka sukurti turinį. Reikia sukurti pakankamai patrauklų turinį, kuris galėtų konkuruoti su turiniu iš Rytų, kur resursai yra kur kas didesni. Tačiau reikia bandyti kažką daryti – tai faktas“, – reziumavo A. Katauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...