captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kieno eilė ateina po Krymo?

Mask­va tvir­ti­na įsi­ver­žu­si į Kry­mą, kad ap­gin­tų skriau­džia­mus ru­sa­kal­bius – jie ten su­da­ro dau­giau kaip pu­sę gy­ven­to­jų. Ly­giai tas pats ga­li at­si­tik­ti ki­to­se bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos te­ri­to­ri­jo­se, kur gy­ve­na daug ru­sų. Kur gre­sia pa­vo­jus?
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Mask­va tvir­ti­na įsi­ver­žu­si į Kry­mą, kad ap­gin­tų skriau­džia­mus ru­sa­kal­bius – jie ten su­da­ro dau­giau kaip pu­sę gy­ven­to­jų. Ly­giai tas pats ga­li at­si­tik­ti ki­to­se bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos te­ri­to­ri­jo­se, kur gy­ve­na daug ru­sų. Kur gre­sia pa­vo­jus?

Ry­tų Ukraina

Va­sa­rį nu­ver­tus Vik­to­rą Ja­nu­ko­vy­čių, ry­ti­niuo­se ir pie­ti­niuo­se Ukrai­nos re­gio­nuo­se pra­trū­ko ru­siš­kos de­mons­tra­ci­jos, ku­rias ly­dė­jo smur­tas, Do­nec­ke ir Char­ko­ve žu­vo po ke­lis žmo­nes. Ru­si­ja va­ro pro­pa­gan­dą, kad po per­vers­mo Ki­je­ve ru­sa­kal­biams gre­sia ukrai­nie­tiš­kas fa­šiz­mas. Prie ry­ti­nių Ukrai­nos sie­nų Ru­si­ja su­tel­kė di­džiu­les ka­ri­nes pa­jė­gas, o Pen­ta­go­nas ne­įž­vel­gia jo­kių ženk­lų, kad ten vyk­tų ko­kios nors pra­ty­bos, nors Mask­va nu­ro­dė kaip tik to­kią per­dis­lo­ka­vi­mo prie­žas­tį, rašo lzinios.lt.

Tarp pa­sie­ny­je dis­lo­kuo­tų Ru­si­jos pa­jė­gų esa­ma re­gu­lia­rio­sios ka­riuo­me­nės da­li­nių, įskai­tant pės­ti­nin­kus, šar­vuo­čių da­li­nių ir avia­ci­jos, spe­cia­lių­jų pa­jė­gų ka­rių, dė­vin­čių uni­for­mas be at­pa­ži­ni­mo ženk­lų, pa­na­šias į tų ža­lių­jų žmo­ge­liu­kų, ku­rie pir­miau­siai pa­si­ro­dė Kry­me. Stai­ga įves­ti šias pa­jė­gas į Ukrai­ną Ru­si­jai ne­su­da­ry­tų jo­kio var­go. Apie to­kius kės­lus įspė­jo ir JAV žval­gy­ba. Jei Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pla­nuo­ja to­li­mes­nę te­ri­to­ri­nę eks­pan­si­ją, Ukrai­na – pir­mo­ji są­ra­še.

Moldova

Se­pa­ra­tis­ti­nis Mol­do­vos Pa­dnies­trės re­gio­nas jau pa­sip­ra­šė į Ru­si­ją. Pa­dnies­trė pa­sis­kel­bė ne­prik­lau­so­ma 1990 me­tais, bet nuo to lai­ko jos ne­prik­lau­so­my­bės nie­kas ne­pri­pa­ži­no.

Pie­tų Mol­do­vo­je dar yra Ga­gaū­zi­ja, au­to­no­mi­nis re­gio­nas, su­da­ry­tas iš ke­tu­rių ank­la­vų, ku­riuo­se gy­ve­na 160 tūkst. žmo­nių. Ga­gaū­zai yra tur­kiš­kai kal­ban­tys sta­čia­ti­kiai krikš­čio­nys. Va­sa­rį Ga­gaū­zi­ja su­ren­gė re­fe­ren­du­mą, per ku­rį 98,4 proc. rin­kė­jų pri­ta­rė in­teg­ra­ci­jai į Ru­si­jos va­do­vau­ja­mą Mui­tų są­jun­gą. Mol­do­vos vy­riau­sy­bė, sie­kian­ti sa­vo ša­lies na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES), re­fe­ren­du­mą lai­ko ne­tei­sė­tu.

NA­TO va­do­vy­bė Eu­ro­po­je pers­pė­jo, kad Pa­dnies­trė ga­li bū­ti ki­tas Ru­si­jos tai­ki­nys. Re­gio­ne, ku­ris ri­bo­ja­si su Ukrai­na ir yra prie pat pie­ti­nio ru­siš­ko Ukrai­nos mies­to Ode­sos, ir taip jau dis­lo­kuo­ta 1000 ka­rių. Bai­min­da­ma­si Pa­dnies­trės anek­si­jos Mol­do­va spau­džia ES grei­čiau pa­si­ra­šy­ti Aso­cia­ci­jos su­tar­tį.

Gruzija

2008 me­tais Ru­si­ja ka­ria­vo trum­pą ka­rą su Gru­zi­ja ir at­plė­šė nuo jos dvi te­ri­to­ri­jas – Pie­tų Ose­ti­ją ir Ab­cha­zi­ją. V. Pu­ti­nas įsi­ti­ki­no, kad pa­sau­lis į tai rea­ga­vo la­bai silp­nai, tar­si nie­ko ir ne­įvy­ko. Tai jį la­bai pa­drą­si­no. Nors dau­gu­ma gy­ven­to­jų tuo­se re­gio­nuo­se kal­ba ne ru­siš­kai, o sa­vo vie­tos kal­bo­mis, jiems bu­vo da­li­ja­mi ru­siš­ki pa­sai ir Ru­si­ja tei­gė gi­nan­ti sa­vo pi­lie­čius.

Ab­cha­zi­ja jau bu­vo vie­na­ša­liš­kai pa­skel­bu­si ne­prik­lau­so­my­bę 1999 me­tais. Abu re­gio­nai eg­zis­tuo­ja tar­si pil­ko­sios zo­nos – tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė jų ne­prik­lau­so­my­bės ne­pri­pa­žįs­ta, bet for­ma­liai jie nė­ra ir Ru­si­jos da­lis. Ab­cha­zi­ja tu­ri sie­ną su Ru­si­ja, ji ei­na ne­to­li So­čio, kur vy­ko žie­mos olim­pia­da. Pie­tų Ose­ti­ja ri­bo­ja­si su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja ir Šiau­rės Ose­ti­ja. Vi­sos pre­kės tu­ri ke­liau­ti tu­ne­liu per Kau­ka­zo kal­nus. Kai­nos di­de­lės, pa­pli­tęs ne­dar­bas ir ko­rup­ci­ja.

Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Estija

Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je ru­sai su­da­ro apie treč­da­lį gy­ven­to­jų. Abi šios ša­lys rei­ka­lau­ja mo­kė­ti vals­ty­bi­nę kal­bą sie­kiant pi­lie­ty­bės. Dėl to ne­ma­žai ru­sa­kal­bių, jau gi­mu­sių šio­se ša­ly­se, ne­ga­li ar­ba ne­no­ri tap­ti pi­lie­čiais. Lat­vi­jos ir Es­ti­jos ru­sa­kal­biai nuo­lat skun­džia­si dis­kri­mi­na­ci­ja, kad griež­ti kal­bos įsta­ty­mai truk­do jiems gau­ti dar­bą.

Lie­tu­vo­je et­ni­niai ru­sai su­da­ro apie 5 proc. gy­ven­to­jų, ir iki šiol at­ro­dė, kad jie ne­blo­gai in­teg­ruo­ti į Lie­tu­vos vi­suo­me­nę. Pa­dė­čiai Ukrai­no­je pa­aš­trė­jus at­gims­ta su­sip­rie­ši­ni­mas ir Lie­tu­vos vi­suo­me­nė­je.

Ko­vo vi­du­ry­je Krem­lius par­eiš­kė pa­si­pik­ti­ni­mą, kaip Es­ti­jo­je el­gia­ma­si su ru­sais. Tai ta pa­ti prie­žas­tis, dėl ku­rios bu­vo užg­rob­tas Kry­mas.

Ki­taip nei ki­ti iš­var­dy­ti re­gio­nai, Bal­ti­jos ša­lys yra ir ES, ir NA­TO na­rės. Te­lie­ka ti­kė­tis, kad Ru­si­jos įsi­ver­ži­mo at­ve­ju mus gins 5-asis NA­TO straips­nis, ku­ris sa­ko, jog vie­nos na­rės už­puo­li­mas yra vi­sų na­rių už­puo­li­mas.

Šiau­rės Kazachstanas

Ru­sai su­da­ro dau­giau kaip pu­sę gy­ven­to­jų Šiau­rės Ka­zachs­ta­ne, ku­ris, kaip ir Kry­mas, ka­dai­se bu­vo Ru­si­jos da­lis. Is­to­ri­ja sie­kia ca­rų lai­kus, kai šiau­ri­niai mies­tai, to­kie kaip Pa­vlo­da­ras ir Urals­kas, bu­vo įsteig­ti kaip ru­sų ka­ri­nės tvir­to­vės.

Kaip ir Ukrai­na, Ka­zachs­ta­nas 1994 me­tais pa­si­ra­šė bran­duo­li­nio nu­si­gink­la­vi­mo su­tar­tį mai­nais į su­ve­re­nu­mo ap­sau­gą. Ka­zachs­ta­ne nė­ra to­kio uos­to kaip Se­vas­to­po­lis Kry­me, bet yra Bai­ko­nu­ro kos­mod­ro­mas.

Kol kas Ka­zachs­ta­nas ne­er­zi­na Ru­si­jos, nes pa­lai­ko su ja glau­džius ry­šius ir pri­klau­so Mask­vos va­do­vau­ja­mai Mui­tų są­jun­gai (ją su­da­ro tik trys vals­ty­bės: Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja ir Ka­zachs­ta­nas).

Ofi­cia­li Ka­zachs­ta­no po­zi­ci­ja Ukrai­nos at­žvil­giu ne­utra­li, As­ta­na tik par­agi­no ieš­ko­ti tai­kaus spren­di­mo.

Ki­tos Vi­du­ri­nės Azi­jos respublikos

Et­ni­nių ru­sų skai­čius Vi­du­ri­nė­je Azi­jo­je svy­ruo­ja nuo 1,1 proc. Ta­dži­kis­ta­ne iki 12,5 proc. Kir­gi­zi­jo­je. Kai tos bu­vu­sios so­vie­ti­nės res­pub­li­kos 1991 me­tais ta­po ne­prik­lau­so­mos, daug ru­sų iš­va­žia­vo. Bet Vi­du­ri­nės Azi­jos ša­lių eko­no­mi­kos tamp­riai su­si­ju­sios su Ru­si­ja – tiek pre­ky­bos sri­ty­je, tiek dėl dau­gy­bės Ru­si­jo­je dir­ban­čių mig­ran­tų.

Ne­pa­na­šu, kad Ru­si­ja no­rė­tų įsi­verž­ti į šį re­gio­ną, ta­čiau Kry­mo efek­tas ga­li pa­si­reikš­ti ir ten: rub­lis kren­ta, ga­li­mos eko­no­mi­nės sank­ci­jos pa­kirs Ru­si­jos vers­lą. Mig­ran­tų, ku­rie da­bar siun­čia pi­ni­gus na­mo, ma­si­nis grį­ži­mas iš Ru­si­jos ne­te­kus ten dar­bo su­kel­tų di­de­lių bė­dų vy­riau­sy­bėms Du­šan­bė­je ir Biš­ke­ke.

Ar­mė­ni­ja ir Azerbaidžanas

Ar­mė­ni­jo­je nė­ra ru­sa­kal­bių, Azer­bai­dža­ne – tik 1 pro­cen­tas. Abi ša­lys yra ga­na svar­bi geo­po­li­ti­nė jun­gia­mo­ji da­lis tarp Ru­si­jos ir Va­ka­rų.

Kaip ir Ukrai­na, Ar­mė­ni­ja ren­gė­si pa­si­ra­šy­ti Aso­cia­ci­jos su­tar­tį su ES. Bet per­nai rug­sė­jį, po V. Pu­ti­no ap­si­lan­ky­mo Je­re­va­ne, pa­skel­bė vie­toj to sto­jan­ti į Mui­tų są­jun­gą. Nuo 1991 me­tų, kai Ar­mė­ni­ja ta­po ne­prik­lau­so­ma, Ru­si­ja jo­je iš­lai­kė ka­ri­nę ba­zę.

Azer­bai­dža­nas eks­por­tuo­ja naf­tą ir gam­ti­nes du­jas į ES, tai ga­ran­tuo­ja jam eko­no­mi­nę ne­prik­lau­so­my­bę. Vamz­dy­nas, ei­nan­tis į Tur­ki­ją, lei­džia iš­veng­ti Ru­si­jos te­ri­to­ri­jos.

Ru­si­ja sie­kia iš­lai­ky­ti abi ša­lis sa­vo įta­kos sfe­ro­je, bet la­biau lin­ku­si tai da­ry­ti per eko­no­mi­nius sver­tus.

Baltarusija

Bal­ta­ru­si­ja yra ar­ti­ma Mask­vos są­jun­gi­nin­kė. Nors tik 8,3 proc. jos gy­ven­to­jų sa­ve lai­ko ru­sais, ru­siš­kai kal­ba dau­giau kaip 70 pro­cen­tų. Ru­si­ja ne­tu­ri prie­žas­čių verž­tis į Bal­ta­ru­si­ją, abi ša­lys ir taip la­bai ar­ti­mos, su­da­riu­sios eko­no­mi­nę są­jun­gą, abie­jų vals­ty­bi­nė kal­ba yra ru­sų.


 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close