captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. F. Rasmussenas: mokame veikti mikliai, jei tik reikės, ginsime Baltijos šalis (išskirtinis interviu)

„Mes taip pat mokame veikti mikliai, neturėtų kilti jokių abejonių dėl mūsų pasiryžimo ginti visus sąjungininkus, tarp jų ir Baltijos šalis. Jei tik reikės“, – LRT televizijos žurnalistams sakė generalinis NATO sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Taip patvirtindamas, kad, kilus pavojui, NATO suskubtų į Baltijos šalių gynybą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Mes taip pat mokame veikti mikliai, neturėtų kilti jokių abejonių dėl mūsų pasiryžimo ginti visus sąjungininkus, tarp jų ir Baltijos šalis. Jei tik reikės“, – LRT televizijos žurnalistams sakė generalinis NATO sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Taip patvirtindamas, kad, kilus pavojui, NATO suskubtų į Baltijos šalių gynybą.

Interviu atliko LRT televizijos žurnalistas Algirdas Acus, Latvijos televizijos žurnalistė Ina Strazdina ir Estijos televizijos žurnalistas Johannessas Tralla.

– I. Strazdina: Gerbiamas generalinis sekretoriau, praėjo dešimt metų kai Baltijos šalys prisijungė prie NATO. Tačiau ne viskas taip puiku. Kai kurios Baltijos šalys, pavyzdžiui, Latvija ir Lietuva nesilaiko visų kriterijų, mes neskiriame dviejų procentų BVP gynybai kaip rekomenduoja NATO. Kaip jūs tai vertinate?

– A. F. Rasmussenas: Pirmiausia leiskite pabrėžti, kad mes tikrai vertiname labai rimtą Baltijos šalių indėlį į NATO vedamas tarptautines organizacijas, ypač Afganistane. Tai –  tikros pastangos. Jūs prisidedate dėl tarptautinio saugumo per šią narystę. Tačiau tai pasakius, nerimo vis dėl to kelia kaip sumažėjo gynybos biudžetai per pastaruosius metus. Manau, kad įvykiai Ukrainoje pažadins visas NATO nares. Raginu visas jas didinti investicijas į gynybą. Negalime nusiginkluoti kai matome kai kurias kaimynes, pirmiausia Rusiją, auginant karinius raumenis. Vertinu, kad Estija pasiekė dviejų procentų tikslą. Vertinu ir tai, kad parlamentai Latvijoje ir Lietuvoje įsipareigojo pamažu pasiekti du procentus.

– I. Strazdina: Ukrainos krizė akivaizdus pavyzdys, kad finansavimą reikia kelti. Tačiau kaip jūs ketinate įtikinti šalis? Kreipsitės tiesiogiai į lyderius?

– A. F. Rasmussenas: Taip. Mano siunčiama žinia labai aiški. Puikiai suprantu, kad nelengva dėl ekonominės krizės. Daugybė vyriausybių buksuoja dėl finansų, bando sumažint deficitą. Tai svarbu. Bet. Krymas puikiai parodė, kad negalime būti tikri dėl saugumo Europoje. Reikia investuoti pakankamai į modernias karines technologijas tam, kad gynyba būtų parengta.

– I. Strazdina: Taigi, 2 proc. tikslas – pakankamai skubus reikalas?

– A. F. Rasmussenas: Tikrai taip. Tačiau suprantu, kad per naktį šio tikslo nepasieksime. Tačiau pažiūrėkite į Estiją, jai taip pat smogė ekonominė krizė, ji sugebėjo pasiekti 2 proc. Manau, kad ir kitos šalys gali tai padaryti.

– J. Tralla: Prezidentas Barackas Obama savo kalboje trečiadienį pabrėžė siūlantis atnaujinti gynybos planus, ypač Rytų Europai, kad šalys jaustųsi saugesnės. Ar remiate tokį pasiūlymą? Ar gynybos planų atnaujinimas šiuo metu ruošiamas?

– A. F. Rasmussenas: Tikrai remiu kvietimą planus atnaujinti ir vystyti. Galiu patikinti, kad visi planai savo vietoje, jie užtikrina veiksmingą gynybą visiems sąjungininkams. Tačiau akivaizdu, kad turime įvertinti, tai ką matėme Kryme. Tai – puikus pagrindas atnaujinti planus ir juos tobulinti.

– J. Tralla: Neseniai pranešta, kad Danija siunčia papildomus naikintuvus į Baltijos šalis. Ar NATO imasi dar kokių nors papildomų priemonių, kurios apsaugotų regioną. Jei taip, kokios tai priemonės?

– A. F. Rasmussenas: Daugiausiai matomas žingsnis, kurį jau žengėme, tai oro patrulių misijos stiprinimas Baltijos šalyse. Jungtinės Valstijos šį žingsnį žengė labai skubiai. To imasi ir kitos NATO sąjungininkės. Prancūzija, Jungtinė Karalystė, o dabar ir Danija. Visos jos pareiškė galinčios dar labiau prisidėti. Tai labai svarbus ženklas, rodantis mūsų ryžtą užtikrinti veiksmingą Baltijos sąjungininkių saugumą. Jei reikės, neuždaryčiau durų ir kitiems žingsniams.

– A. Acus: Norėčiau paklausti konkrečiau, nes NATO pajėgų vadas Europoje Filipas Breedlove sakė, kad jei NATO nori veiksmingai apginti sąjungininkus, Aljansas turi pergalvoti, pavyzdžiui, bazių išsidėstymą, perkelti jas į Baltijos šalis. Man įdomi jūsų nuomonė, ar artimiausiu metu NATO bazės galėtų būti įkurtos Baltijos šalyse.

– A. F. Rasmussenas: Mes svarstome visas galimybes. Pavedėme karinei valdžiai pasidomėti, kaip galėtume sustiprinti kolektyvinę gynybą. Aišku, kad viena iš galimybių yra užtikrinti pakankamą karių dislokavimą. Kita galimybė – stiprinti pajėgumus pratybose. Ant stalo guli visos galimybės, sprendimo dar nepriėmėme. Situaciją sekame labai akylai ir jei reikės nedvejosime imtis kitų žingsnių.

– A. Acus: Grįžtant prie penktojo kolektyvinės gynybos straipsnio. Jei Rusija griebsis agresijos prieš Baltijos šalis, manau, kad jos būtų okupuotos per dieną, dvi, gal tris. Jei NATO nesuskubtų į gynybą, Aljansas tuomet turėtų pulti Rusijos dalinius, o tai jau kitos aplinkybės. Ar 5-asis straipsnis tebegalioja?

– A. F. Rasmussenas: Be jokios abejonės. 5-asis straipsnis galioja. Mes taip pat mokame veikti mikliai, neturėtų kilti jokių abejonių dėl mūsų pasiryžimo ginti visus sąjungininkus, tarp jų ir Baltijos šalis. Jei tik reikės.

– J. Tralla: Jei Rusija veršis į Rytų ir Pietų Ukrainą, amerikiečių žvalgyba tik neseniai įspėjo apie tokią galimybę, ar NATO imsis priemonių? Europos Komisija ruošia trečiojo lygio sankcijas, ar NATO ką nors panašaus svarsto?

– A. F. Rasmussenas: Kolektyvinė gynyba, kurią numato 5-asis straipsnis, galioja tik NATO narėms. NATO neturi reikalų su ekonominėmis sankcijomis. Tačiau aišku, kad galime imtis tam tikrų žingsnių, jų jau ėmėmės. Neskaitant to, ką padarėme stiprindami kolektyvinę gynybą, nusprendėme stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina karinėje srityje. Kita vertus, sustabdėme bendradarbiavimą praktikoje su Rusija. Galime eiti ir toliau, jei padėtis blogės.

– A. Acus: Paminėjote, kad Ukraina nėra NATO narė, o šalies premjeras Arsenijus Jaceniukas narystės ir nevadina prioritetu. Tačiau yra Gruzija, kuri narystės siekia. Kai kurie, pavyzdžiui, amerikiečių senatorius Johnas McCainas mano, kad NATO plėtra galėtų atgrasinti Rusiją. Skeptikai įspėja apie atvirkščią poveikį: Rusija gali būti išprovokuota veikti. Kokia jūsų nuomonė? Ar NATO plėtra grėsmė Rusijai?

– A. F. Rasmussenas: Mano pozicija labai aiški. Ne Rusijai spręsti dėl naujų narių. NATO durys atviros Europos demokratijoms, kurios atitinka keliamus reikalavimus. 2008 m. NATO viršūnių susitikime Bukarešte pareiškėme, kad Gruzija taps nare, jei atitiks būtinus reikalavimus. Mūsų bendradarbiavimas su Gruzija puikus, ypač per specialią NATO ir Gruzijos komisiją. Per ateinantį NATO viršūnių susitikimą Velse svarstysime atvirų durų politiką, nors dar per anksti spręsti, kas konkrečiai bus pasakyta. Iš naujo įvertinsime kiekvieną iš valstybių, siekiančių tapti NATO nare, o tada nutarimai bus aptarti užsienio reikalų ministrų susitikime birželį.

– J. Tralla: Turint omenyje ribotus Jungtinių Valstijų pajėgumus Europoje ir smarkiai sumažintus gynybos biudžetus, ar manote, kad Europa yra pajėgi viena apsiginti nuo galimos karinės grėsmės, kad ir iš Rusijos?

– A. F. Rasmussenas: Žinoma, kad ne. Europa priklauso nuo bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis ir tai yra mūsų transatlantinių santykių, viso NATO esmė. Mes turime padėti vieni kitiems. Transatlantinis ryšys tarp Europos ir Jungtinių Valstijų yra kertinis Europos ir Šiaurės Amerikos saugumo akmuo. Mums reikia vieni kitų. Tačiau svarbu, kad Europos sąjungininkai savo gynybai skirtų daugiau, siekiant efektyvios mūsų visuomenių apsaugos ateityje.

– A. Acus: Mes daug kalbame apie teritorinę gynybą, tačiau pamirštame taikos palaikymo misijas Kosove ar Somalyje. Ar manote, kad grįžtame į Šaltojo karo laikus ir kas bus, jei NATO reikės toli nuo Europos esančiuose karštuose taškuose?

– A. F. Rasmussenas: Mes negrįžtame į Šaltojo karo laikus. Tuomet Sovietų Sąjunga buvo Varšuvos pakto šalių, komunistinės ideologijos lyderė. Dabar Rusija beveik izoliuota tarptautine prasme. Tačiau nelegalūs ir neapgalvoti Rusijos kariniai veiksmai Kryme mums priminė, kad negalime saugumo Europoje laikyti savaime suprantamu dalyku. Turime likti budrūs ir užtikrinti efektyvią gynybą ir atgrasymą. Kita vertus – esame ir kitų iššūkių saugumui. Dar vis egzistuoja tarptautinis terorizmas, kibernetinės atakos, galimos raketų atakos, ir NATO turi būti pasiruošusi ginti savo visuomenes nuo šių grėsmių.

– J. Tralla: Ar turėjote kontaktų su mūsų draugais iš Suomijos ir Švedijos? Ar šios šalys smalsauja dėl galimybių prisijungti prie NATO?

– A. F. Rasmussenas: Esame partneriai, tad nuolatos bendraujame su Suomija ir Švedija. Su dideliu susidomėjimu seku saugumo politikos debatus šiose šalyse. Tačiau jos pačios turi nuspręsti, kokius santykius palaikys su NATO. Mes vertiname jų indėlį į partnerystę, norime ją stiprinti. O ar jie nori žengti toliau - spręsti jiems patiems.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close