captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltieji rūmai siūlo NSA atsisakyti masinio duomenų rinkimo

Baltieji rūmai antradienį pristatė planus, pagal kuriuos numatoma atsisakyti JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomo masinio duomenų apie amerikiečių telefoninius pokalbius rinkimo, siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą, pašlijusį, kai buvo paviešinta informacija apie milžiniško masto šnipinėjimą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Baltieji rūmai antradienį pristatė planus, pagal kuriuos numatoma atsisakyti JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomo masinio duomenų apie amerikiečių telefoninius pokalbius rinkimo, siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą, pašlijusį, kai buvo paviešinta informacija apie milžiniško masto šnipinėjimą.

Pagal šį planą surinkta informacija būtų saugoma ne vyriausybės rankose, tačiau agentūros galėtų prie jos prieiti, jeigu tai būtų būtina siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, aiškino pareigūnai.

Įtakingi JAV įstatymų leidėjai sveikino šį pasiūlymą. Viena jų grupė pateikė svarstyti panašaus pobūdžio reformas numatančių teisės aktų paketą, kurį palaiko abi partijos.

Prezidentas Barackas Obama per vizitą Hagoje, kur dalyvavo viršūnių susitikime dėl branduolinio saugumo, sakė, kad Baltųjų rūmų planas yra „įvykdomas“, pridūręs, kad siūlomi pokyčiai padėtų tiek apsaugoti teisę į privatumą, tiek užtikrinti nacionalinį saugumą.

„Esu tikras, kad tai mums leis daryti, kas yra būtina, siekiant pašalinti teroro atakų pavojų, tačiau tai būtų daroma tokiu būdu, kad būtų atsižvelgiama į kai kuriuos žmonių iškeltus nuogąstavimus“, – sakė jis.

Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas anksčiau sakė, kad B. Obama apsvarstė rezultatus, pateiktus studijoje, kurią jis užsakė atlikti sausį. Joje turėjo būti pateikti pasiūlymai, kaip NSA galėtų ginti nacionalinius interesus, pati nekaupdama piliečių privačių duomenų.

Šie komentarai nuskambėjo po to, kai dienraščiai „The New York Times“ ir „Washington Post“ paskelbė, jog artimiausiu laiku JAV žvalgybos agentūrose gali būti įvykdyta svarbi reforma, susijusi su duomenų rinkimu.

„The New York Times“ nurodė, kad informacija liks telekomunikacijų bendrovėse, kurios nebus įpareigotos saugoti duomenis ilgiau nei įprasta. NSA galėtų prieiti prie tų duomenų pagal naujo pobūdžio teismo orderius.

Daugybė įslaptintų dokumentų, kuriuos nutekino buvęs NSA kontraktininkas Edwardas Snowdenas, išprovokavo nerimą Jungtinėse Valstijose ir užsienyje dėl Amerikos žvalgybos programų didžiulių pajėgumų.

Pareigūnai teisinasi, kad tie metodai būtini siekiant užkirsti kelią teroro atakoms, tačiau didžiulis NSA veiklos mastas savo šalyje prieštaringai vertinamas Jungtinėse Valstijose.

E. Snowdenas, kurio pareiškimą antradienį paskelbė Amerikos pilietinių laisvių sąjunga, pažymėjo įžvelgiantis „posūkio tašką“ pastangose reformuoti NSA vykdomą sekimą.

„Prezidentas Obama dabar patvirtino, kad masinio sekimo programos, slėptos nuo visuomenės ir gintos veikiau refleksiškai, o ne vadovaujantis blaiviu protu, faktiškai yra nereikalingos ir turėtų būti užbaigtos“, – pareiškė aktyvistas.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro nacionalinio saugumo reikalų analitikas Jamesas Lewisas sakė, kad B. Obamos siūlomos reformos veikiausiai tėra „kosmetiniai pokyčiai“ NSA valdyme.

„Tai nuramins kritikus šalyje, tačiau nežinome, kaip tai suveiks užsienyje, – J. Lewisas sakė naujienų agentūrai AFP. – Jeigu tai bus atlikta teisingai, nacionalinis saugumas nenukentės.“

Tuo tarpu Josephas Wipplas, Bostono universiteto Tarptautinių santykių departamento mokslininkų stažuočių programos direktorius, 30 metų dirbęs Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV), sakė, kad siūlomos priemonės gali sumažinti visuomenės nerimą dėl NSA šnipinėjimo, bet pridūrė: „Ten nėra nieko, kas saugotų užsienio piliečius – ir taip būdavo visada.“

Pasak jo, iki šiol pristatyti pasiūlymai nėra pakankami.

Tuo tarpu grupė JAV įstatymų leidėjų pristatė abiejų partijų palaikomą teisės akto projektą, pagal kurį numatoma atsisakyti masinio vadinamųjų metaduomenų rinkimo apie pokalbius telefonu, elektroninį susirašinėjimą ir veiklą internete.

Senato žvalgybos komiteto pirmininkė Dianne Feinstein sakė, kad jos komisija peržiūrės Atstovų Rūmų pasiūlytą projektą, taip pat prezidento pasiūlymus.

„Jau anksčiau sakiau, kad esu atvira pokalbių įrašų programos reformoms – jeigu tik tie pokyčiai atitinka mūsų nacionalinio saugumo poreikius ir sprendžia problemas dėl privatumo“, – pažymėjo ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...