captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvusioje nacių mirties stovykloje susitiko budelių ir aukų palikuonys

Europos Parlamentas rugpjūčio 23-ąją yra paskelbęs stalinizmo ir nacizmo aukų pagerbimo diena. Buvusioje nacių mirties stovykloje – Majdaneke – Lenkijoje susitiko buvusių nacistinės Vokietijos karių ir policininkų bei nacizmo aukų – lenkų, žydų – palikuonys, praneša LRTV Naujienų tarnyba.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Europos Parlamentas rugpjūčio 23-ąją yra paskelbęs stalinizmo ir nacizmo aukų pagerbimo diena. Buvusioje nacių mirties stovykloje – Majdaneke – Lenkijoje susitiko buvusių nacistinės Vokietijos karių ir policininkų bei nacizmo aukų – lenkų, žydų – palikuonys, praneša LRTV Naujienų tarnyba.

Buvusio Majdaneko mirties stovyklos kalinio vaikaitis apsikabinęs buvusio nacių policininko dukraitę. Dešimtys nacistinės Vokietijos policininkų, kariškių palikuonių drauge su nacizmo aukų artimaisiais dalyvauja „Gyvybės žygyje“, kuris prasidėjo Aušvico mirties stovykloje netoli Krokuvos. Jo dalyviai aplankė Lenkijos teritorijoje buvusias nacių mirties stovyklas. Majdanekas – viena jų. Tai akcija prieš antisemitizmą, susitaikymo ir atgailos gestas.

„Ši idėja gimė 2007-aisiais. Esame iš miesto, garsėjančio ne tik universitetu, nacionalsocializmo laikais jame buvo parengta 300 holokausto vykdytojų – tokių kaip Teodoras Danekeris, kuris buvo dešinioji Adolfo Aichmano, tiesiogiai atsakingo už holokaustą, ranka, – pasakoja  žygio organizatorius,  pastorius iš Tiubingeno Jobstas Bittneris.

Atgailos žygiai rengiami jau kelerius metus, bet pirmą kartą kartu su nacizmo aukų artimaisiais. Tarp jų ir Peteris Lothas, gimęs koncentracijos stovykloje Antrojo pasaulinio karo metais.

„Iš pradžių aš buvau piktas, tulžingas. Bet vėliau pagalvojau: kas aš toks, kad teisčiau tuos žmones, kurie yra nacizmo vykdytojų palikuonys. Aš pats paprašiau jų atleidimo už tai, kad buvau tulžingas, aistringai jų nekenčiau, atleidau vokiečiams“, – prisimena gimęs mirties stovykloje  P. Lothas.

Buvusių nacistų palikuonys sako norintys įveikti ir tylėjimo uždangą savo šalyje, kurioje šeimos ne itin noriai kalba apie praeitį. Barbel Pfeifer atvyko ir atsiprašyti už savo senelį, kuris buvo elektrikas, – jis buvo atsakingas už spygliuotos vielos užtvaras Aušvico – Birkenau stovykloje, taip pat nutiesė laidus į dujų kameras.

„Kai senelis baigė darbus koncentracijos stovykloje, sugrįžęs namo jis apie tai šeimai papasakojo, bet liepė apie tai niekam nesakyti, nes taip pat atsidurs dujų kameroje. Man labai svarbu nutraukti tą tylą, juk ir mūsų šeima atsakinga už šimtų tūkstančių mirtį“, – prisimena buvusio mirties stovyklos elektriko vaikaitė B. Pfeifer.

Šiemet lygiai 70 metų, kai Berlyno Vansee rajone įvykusi konferencija davė pradžią holokaustui. Šeši milijonai Europos žydų žuvo mirties stovyklose, taip pat dešimtys tūkstančių kitų tautybių žmonių, antifašistų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...