captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinui pasirašius sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos konfliktas pereina į „karinę stadiją“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė sutartį su Krymo lyderiais dėl to Juodosios jūros pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos, parodė valstybinė televizija.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė sutartį su Krymo lyderiais dėl to Juodosios jūros pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos, parodė valstybinė televizija.

Kremliuje vykusios ceremonijos tiesioginėje transliacijoje buvo matoma, kaip V.Putinas pasirašo sutartį su Krymo premjeru Sergejumi Aksionovu ir kitais Krymo lyderiais, aidint abejų Rusijos parlamento rūmų deputatų ovacijoms.

Įstatymų leidėjai, kurie dar turės ratifikuoti šią sutartį, pratrūko plojimais ir džiaugsmingais šauksmais, kai tas dokumentas buvo pasirašytas.

20.35 val. JAV valstybės sekretorius J. Kerry perspėjo Rusiją nesiveržti į rytų Ukrainą

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį perspėjo Rusiją nuo bet kokio karinio veržimosi į rytinę Ukrainos dalį, nurodydamas, kad tai būtų „baisingas iššūkis pasaulio bendruomenei“, ir į tai būtų griežtai atsakyta. Tokie veiksmai „būtų baisūs kaip ir bet kuris žingsnis, kurį, manyčiau, galėtų žengti šalis šiandieniniame pasaulyje, ypač tokia šalis kaip Rusija, kai tiek daug pastatyta ant kortos“, – kalbėjo J. Kerry susitikime su studentais Valstybės departamente, palygindamas Krymo konfliktą su Antrojo pasaulinio karo išvakarėmis.

20.25 val. ES Vadovų Tarybos pirmininkas H. Rompuy atšaukia susitikimą su Putinu

Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy atšaukė  trečiadieniui planuotą konfidencialų susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė antradienį diplomatai. „Ši misija atšaukta todėl, kad rusai ją paviešino“, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas diplomatas, prašęs neskelbti jo pavardės.

20.16 val. Po pirmos žūties nutarta leisti ukrainiečių kariams panaudoti ginklus

Ukrainos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad kariams „leista panaudoti ginklus“; toks sprendimas priimtas po pirmosios mirtinos aukos Krymo pusiasalyje, kurį prieš beveik tris savaites užėmė Rusijos ir vadinamosios savigynos pajėgos. „Kad galėtų apsiginti ir išsaugoti savo gyvybes, Ukrainos kariams, dislokuotiems Krymo Autonominėje Respublikoje, leidžiama panaudoti ginklus“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

20.09 val. JAV žada Rusijai naujas sankcijas

JAV Baltieji rūmai antradienį žada imtis naujų sankcijų Rusijai, kuri ėmėsi veiksmų Krymui aneksuoti. „Mes smerkiame Rusijos veiksmus Krymui formaliai aneksuoti“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney primindamas, kad kai kuriems Rusijos pareigūnams jau taikomos sankcijos. „Bus jų dar daugiau“, – perspėjo jis.

J. Carney dar sakė, kad JAV prezidentas Barackas Obama tarėsi telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kokių reikėtų imtis veiksmų dėl Krymo ir kaip paremti Ukrainą. Anksčiau B. Obama siūlė kitą savaitę Hagoje susirinksiantiems grupės G7 vadovams aptarti galimą bendrą poziciją dėl Rusijos vykdomos Krymo aneksijos.

19.25 val. Ukrainos prezidentas Putino veiksmus Kryme lygina su nacių Vokietijos

Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad V. Putinas, aneksuodamas Krymą, elgiasi kaip nacių Vokietijos vadai. Pasak jo, šiandien Rusijos prezidentas, „kuris mėgsta daug kalbėti apie fašizmą, kopijuoja praėjusio amžiaus fašistus, aneksuodamas viso pasaulio pripažintos nepriklausomos valstybės teritoriją“.

„Tai labai pavojingas politinis žaidimas. Tai provokacija ne tik prieš mūsų šalį. Tai mėginimas destabilizuoti padėtį regione, Europoje ir visame pasaulyje“, – pabrėžė O. Turčynovas žurnalistams per spaudos konferenciją.

18.37 val. Konfliktas su Rusija pereina į „karinę stadiją“, kai nukautas vienas karys

Vakarų palaikomas Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas antradienį pareiškė, kad jo šalies konfliktas su Rusija pereina į „karinę stadiją“, Kijevui pranešus, kad Kryme buvo mirtinai pašautas vienas jo pareigūnas.

„Konfliktas pereina iš politinės į karinę stadiją“, – sakė A. Jaceniukas neiliniame vyriausybės susirinkime. -Rusų kariai pradėjo šaudyti į Ukrainos kariškius, o tai yra karo nusikaltimas“. Pasak Ukrainos gynybos ministerijos, per rusų karių ataką žuvo vienas karys, kitas sužeistas. Gynybos ministerijos atstovas Vladislavas Selezniovas nurodė, kad incidentas įvyko Simferopolyje.

Kitas šaltinis, kaip nurodoma tinklalapyje www.unian.net, pranešė, kad buvo atakuotas Ukrainos karinės topografijos ir navigacijos centras, kur buvo nukautas vienas ukrainiečių karys. „Mūsų šaltiniai pranešė, kad be vieno sužeisto, yra ir vienas žuvęs ukrainiečių kariškis per šturmą Simferopolyje. Šią žūtį patvirtino trys skirtingi šaltiniai“, – parašė socialiniame tinkle „Facebook“ šio centro vadovas Dmytro Tymčiukas.

Ukrainos karinio jūrų laivyno vadovas Serhijus Gaidukas anksčiau pranešė kad per išpuolį prieš (kariuomenės) bazę Simferopolio mieste vienas pareigūnas buvo sužeistas į koją. Kada ir kur įvyko šis incidentas jis nenurodė, taip pat neįvardijo galimų išpuolio organizatorių.

Naujienų agentūros AFP korespondentas šiaurės rytiniame Simferopolio priemiestyje, kur dislokuotas ukrainiečių kariuomenės padalinys, sakė bazėje girdėjęs šūvių garsus ir matęs, kaip į ją atvyko du greitosios pagalbos automobiliai. Visą teritorija aplink karinį padalinį užtvėrė iš pažiūros Maskvą palaikantys kariai. „Pastarosiomis dienomis padaugėjo ginkluotų pasikėsinimų perimti (Ukrainos) karinius padalinius“, – S. Gaidukas sakė vyriausybės posėdyje.

AFP/Scanpix nuotr.

18.05 val. Ukrainos karius Kryme atakuoja rusų pajėgos

Krymo sostinėje Simferopolyje esančią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bazę antradienį atakavo Rusijos pajėgos, sužeistas vienas karys, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, kuri remiasi Ukrainos kariškių atstovu spaudai.

„Vienas ukrainiečių karys sužeistas į kaklą ir raktikaulį. Dabar mes užsibarikadavome antrajame aukšte. Štabas užimtas, vadas suimtas. Jie nori, kad mes sudėtume ginklus, bet mes nepasiduodame“, – nurodė karys.

„Mus atakuoja. Mūsų čia yra apie 10-15, yra ir moterų, – sakė kitas karys televizijos Penktajam kanalui. – Vienas mūsų karininkas sužeistas per ataką, įdrėkstas kaklas ir ranka“.

16.54 val. Kanada taip pat paskelbė sankcijas Rusijos ir Ukrainos pareigūnams

Kanada antradienį po sekmadienį įvykusio referendumo Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos pasekė JAV ir Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu ir paskelbė sankcijas dešimčiai Rusijos ir Ukrainos pareigūnų, informuoja „RIA Novosti“.

Sankcijos – draudimas atvykti į šalį ir sąskaitų įšaldymas – taikomos prezidento V. Putino aplinkos pareigūnams, tarp kurių – vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, prorusiškas Krymo vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas ir buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovas Viktoras Medvedčiukas. „Šie asmenys pakenkė Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei prisidėjo prie Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą“, – sakoma Kanados vyriausybės pareiškime, kuriame pabrėžiama, kad sankcijomis Maskva ir toliau bus izoliuojama nuo tarptautinės bendruomenės.

16.50 val. Latvijos ministras: ES turėtų kompensuoti nuostolius Baltijos šalims dėl sankcijų Rusijai

Latvijos finansų ministras Andris Vilkas pareiškė, jog Europos Sąjunga ekonominių sankcijų prieš Rusiją įvedimo atveju turėtų numatyti kompensacijas Baltijos valstybėms, kurios dėl tikėtinų atsakomųjų Rusijos veiksmų patirtų didžiausių nuostolių Sąjungoje. “(Sankcijų Rusijai – red.) padariniai, pavyzdžiui, Portugalijai ar Airijai, būtų mininalūs, tuo tarpu Baltijos šalys juos patirtų skaudžiai“, – sakė Latvijos finansų ministras.

Jo žodžiais, kol kas ES tik diskutuojama dėl ekonominių sankcijų prieš Rusiją – pirmasis rimtas jų aptarimas numatomas šios savaitės pabaigoje ES Taryboje.

16.49 val. Didžioji Britanija nutraukia karinį bendradarbiavimą su Rusija

Didžioji Britanija stabdo ginklų eksportą į Rusiją ir iki atskiro sprendimo nutraukia karinį bendradarbiavimą su Maskva. Tai antradienį Londone pareiškė britų užsienio reikalų ministras Williamas Hague`as. Be kita ko, atšauktos planuotos karinės pratybos jūroje. Esą egzistuoja didelis provokacijos ir karinės eskalacijos Ukrainoje pavojus. Todėl būtina daryti spaudimą Rusijai.

Didžioji Britanija derybose dėl sankcijų Europos Vadovų Taryboje reikalaus „griežtų priemonių, paskelbė W. Hague`as. Jis pažymėjo, kad krizė Ukrainoje yra iki šiol didžiausias išbandymas Europos saugumui XXI amžiuje.

16.27 val. Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas „prieštarauja tarptautinei teisei“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad Rusijos įvykdytas Ukrainos Krymo regiono aneksavimas po jame įvykusio referendumo ir nepriklausomybės paskelbimo pažeidžia tarptautinius įstatymus. „Vadinamasis referendumas pažeidžia tarptautinę teisę; nepriklausomybės deklaracija, kurią vakar pripažino Rusijos prezidentas, prieštarauja tarptautinei teisei, ir prisijungimas prie Rusijos Federacijos, mano tvirta nuomone, taip pat nesutampa su tarptautine teise“, – sakė ji.

16.22 val. Ukraina pasilieka sau teisę nacionalizuoti Rusijos turtą

Ukrainos teisingumo ministras antradienį pareiškė, kad Kijevas pasilieka sau teisę nacionalizuoti Rusijos nuosavybę ir taip atsakyti į atskilusio Krymo ketinimą perimti Ukrainos turtą. „Jeigu Rusija faktiškai pripažįsta Krymo valdžios sprendimą dėl mūsų aktyvų nacionalizavimo, mes imsimės adekvačių teisinių priemonių Ukrainos interesams apginti“, – sakė teisingumo ministras Pavlo Petrenka.

16.01 val. Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“

V. Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“, pasirašydamas Krymo aneksavimo sutartį, antradienį pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as. Leisdamas suprasti, kad Didžiojo aštuoneto šalys netrukus aptars priemones Rusijai, W. Hague'as parlamente sakė: „Apgailėtina buvo šiandien sužinoti, kad prezidentas Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“.

Taip pat jis nurodė, kad Didžioji Britanija įšaldys visą dvišalį karinį bendradarbiavimą su Rusija, kai pastarosios prezidentas pasirašė sutartį dėl Krymo priėmimo į Rusijos Federaciją. „Mes įšaldėme visą tokio pobūdžio bendradarbiavimą“, – sakė W.Hague'as parlamentarams, patikslindamas, kad sustabdytas techninio bendradarbiavimo susitarimas ir bendros karinių jūrų laivynų pratybos, kuriose turėjo dalyvauti Rusijos, Prancūzijos. Didžiosios Britanijos ir JAV pajėgos.

15.49 val. Krymo prijungimo prie Rusijos įstatymas gali būti priimtas per savaitę

Rusijos Valstybės Dūma neatmeta galimybės, kad įstatymas dėl Krymo ir Sevastopolio prijungimo prie Rusijos gali būti priimtas šią savaitę. „Nemanau, kad rytoj suspėsime. Gali būti, kad penktadienį, arba vėliausiai – kitos savaitės pradžioje priimsime“, – sakė Valstybės Dūmos pirmininko pirmasis pavaduotojas Ivanas Melnikovas.

„Mes to neatidėliosime“, – pareiškė jis.

15.41 val. Ukrainos partija UDAR ragina Kijevą nutraukti ryšius su Rusija

Į politiką įsitraukusio buvusio ukrainiečių pasaulio bokso čempiono Vitalijaus Klyčko partija antradienį paragino Kijevą nutraukti diplomatinius santykius su Maskva, Rusijai pradėjus Krymo prijungimo prie savo teritorijos procedūrą. „Atsižvelgdami į Rusijos valdžios priešiškus veiksmus ir tarptautinę praktiką, mes reikalaujame nedelsiant nutraukti Ukrainos diplomatinius santykius su Rusija“, – sakoma partijos UDAR pareiškime, Rusijos prezidentui pasirašius sutartį dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos.

15.29 val. Ukraina niekada nepripažins Krymo prijungimo prie Rusijos

Ukraina niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Mes nepripažįstame ir niekada nepripažinsime nei vadinamosios nepriklausomybės, nei vadinamojo sutikimo dėl Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Ukrainos URM atstovas Jevhenas Perebyjnisas, pridurdamas, kad Kremliuje Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Krymo lyderių pasirašyta sutartis „neturi nieko bendra su demokratija, įstatymų viršenybe arba sveiku protu“.

15.10 val. R. Temirgiliajevas: Kryme cirkuliuos tik Rusijos valiuta

Krymas pereis prie Rusijos valiutos, rublio, balandžio pradžioje, nors anksčiau planuota, kad pusiasalyje vienu metu cirkuliuos ir grivina, ir rublis. Tačiau, kaip „RIA Novosti“ teigė Krymo vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas, Ukrainos nacionalinis bankas nustojo tiekti regionui griviną, todėl priimtas sprendimas naudoti tik Rusijos valiutą.

„Iš pradžių planavome, kad per metus ir grivina, ir Rusijos rublis galės paraleliai cirkuliuoti. Tačiau atsižvelgiant į Ukrainos nacionalinio banko poziciją, tokius planus įgyvendinti vargu ar pavyks. Ukrainos nacionalinis bankas nebetiekia grynųjų pinigų pakankamais kiekiais, dabar jų Krymui užtektų tik dešimčiai dienų“, – pastebėjo naujienų agentūrai Krymo vicepremjeras. Krymo valdžia garantuoja, kad gyventojai, turintys indėlių grivinomis, nenukentės dėl perėjimo prie rublio. Jų santaupos bus pervestos į Rusijos rublius.

15.00 val. Maskva jau laiko Krymą Rusijos dalimi

Kremlius pareiškė jau laikantis Krymą Rusijos dalimi, kai buvo pasirašyta sutartis dėl naujų Rusijos Federacijos subjektų priėmimo su to regiono lyderiais, nors tam griežtai prieštarauja tarptautinė bendruomenė, laikanti Juodosios jūros pusiasalį Ukrainos teritorija. „Krymo Respublika laikoma Rusijos dalimi nuo šios sutarties pasirašymo“, – Kremlius paskelbė praėjus kelioms minutėms po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė tą dokumentą su Krymo lyderiais dėl prorusiško regiono perdavimo Kremliaus valdymui.

14.59 val. Vakarai „peržengė ribą“ dėl Ukrainos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Vakarus savo elgesiu dėl Ukrainos „peržengus liniją“. „Viskas turi savo ribas, ir Ukrainos atveju mūsų partneriai Vakaruose peržengė ribą, elgėsi šiurkščiai, neatsakingai ir neprofesionaliai“, – pareiškė V.Putinas, kreipdamasis į Federalinį Susirinkimą. Pasak prezidento, partneriai Vakaruose puikiai suvokė, kad Ukrainoje ir Kryme gyvena milijonai rusų.

„Kaip galima taip prarasti politinę nuovoką ir saiko jausmą, kad nenumatytum visų savo veiksmų padarinių. Rusija atsidūrė prie ribos, nuo kurios jau negalėjo atsitraukti“, – sakė V. Putinas. „Jei atkakliai spausi spyruoklę, ji kažkuriuo metu spriegs su jėga – visuomet reikia tai prisiminti“, – pridūrė jis.

14.57 val. Rusija visada gins rusakalbių Ukrainos piliečių interesus

Rusija visada gins rusakalbių Ukrainos piliečių interesus politiniais, diplomatiniais ir teisiniais metodais, bet ir Kijevas turi būti suinteresuotas tuo, kad būtų užtikrinti visų šalies teritorijoje gyvenančių piliečių interesai ir teisės, antradienį pareiškė V. Putinas.

„Ukrainoje gyvena ir gyvens milijonai rusų, rusakalbių piliečių, ir Rusija visada gins jų interesus politinėmis, diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis. Tačiau visų pirma pati Ukraina turi būti suinteresuota tuo, kad būtų užtikrinti šių žmonių interesai ir teisės, čia slypi stabilumas, Ukrainos valstybingumas ir teritorinis šalies vientisumas“, – sakė V.Putinas, kreipdamasis į Federalinį Susirinkimą.

Rusija nori draugystės su Ukraina ir nori, kad šalis būtų stipri, išsilaikanti ir suvereni, pažymėjo prezidentas. „Mums skauda širdį dėl visko, kas dabar vyksta Ukrainoje, kad kenčia žmonės, kad jie nežino, kaip gyventi šiandien ir kas bus rytoj“, – sakė jis. V.Putinas pažymėjo, kad Ukraina ir Rusija yra ne tik artimos kaimynės, bet ir viena liaudis.

AFP/Scanpix nuotr.

14.58 val. Rusija nepritaria „karinės organizacijos šeimininkavimui“ prie jos sienų

V. Putinas nepritaria tam, kad prie Rusijos sienų „šeimininkautų karinė organizacija“. „Mes nepritariame tam, kad karinė organizacija šeimininkautų „prie mūsų tvoros“, šalia mūsų namų ar mūsų istorinėse teritorijose. Žinote, aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kad mes važinėsime į Sevastopolį į svečius pas NATO jūreivius“, – sakė V. Putinas, kreipdamasis į Federalinį Susirinkimą. Jis pridūrė: „Jie, tarp kitko, dauguma yra puikūs vaikinai. Bet geriau tegu jie atvažiuoja pas mus į svečius į Sevastopolį, o ne mes pas juos“.

14.36 val. Rusija atsakys į Vakarų šalių sankcijas

V. Putinas pareiškė, kad bet kokie Vakarų šalių mėginimą įbauginti Rusiją sankcijomis dėl Ukrainai priklausančio Krymo prijungimo prie Rusijos būtų laikomi agresijos aktu, į kurį Maskva atitinkamai atsakytų.

14.31 val. „Broliški“ santykiai su Ukraina Rusijai yra esminiai

V.  Putinas antradienį sakė, kad santykiai su Ukraina ir jos liaudimi visada bus vienas svarbiausių prioritetų Rusijai. „Santykiai su Ukraina, su broliška liaudimi, buvo, yra ir visada bus mums didžiausios svarbos, esminiai, nė kiek neperdedant“, – sakė V. Putinas, sakydamas kalbą dėl Ukrainos Krymo regiono prijungimo prie Rusijos.

14.29 val. V. Putinas smerkia naująją Ukrainos valdžią, atvėrusią kelią „neonaciams“

V. Putinas antradienį pasmerkė „vadinamąją“ valdžią Ukrainoje ir sakė, kad ji perversmu užgrobė valdžią ir atvėrė kelią „ekstremistams“, kurių, sprendžiant Ukrainos ateitį, niekas nesustabdo. „Tie, kas stovėjo už pastarojo meto įvykių, jie... rengė valstybės perversmą, dar vieną. Jie planavo užgrobti valdžią, nepaisydami nieko. Buvo naudojami teroras, žudymas, pogromai“, – sakė jis per bendrą abejų parlamento rūmų sesiją ir vadino tuos žmones „nacionalistais, neonaciais, rusofobais ir antisemitais“.

14.27 val. V. Putinas pateikė parlamentui pasiūlymą priimti Krymą ir Sevastopolį į Rusijos Federaciją

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pateikė parlamentui įstatymo projektą dėl Krymo regiono ir jame esančio Sevastopolio miesto priėmimą į Rusijos Federaciją.

„Teikiu Federaliniam Susirinkimui ir prašau išnagrinėti konstitucinį įstatymą dėl priėmimo į Rusijos sudėtį dviejų naujų Federacijos subjektų – Krymo Respublikos ir Sevastopolio miesto“, – V. Putinas sakė per abejų parlamento rūmų posėdį.

14.25 val. Rusija nenori prisijungti kitų Ukrainos teritorijų

Rusija nenori Ukraina būtų suskaldyta, antradienį pareiškė V. Putinas, mėgindamas užtikrinti Kijevą ir Vakarų šalis, kad Maskva nenori atplėšto daugiau Ukrainos teritorijų, kai Krymas buvo priimtas į Rusijos sudėtį. „Noriu, kad mane išgirstumėte, brangūs draugai (ukrainiečiai). Netikėkite tais, kas jus baugina Rusija; šaukia, jog po Krymo bus kiti regionai, – tikino jis, sakydamas svarbią kalbą bendrame abejų Rusijos parlamento rūmų posėdyje. – Mes nenorime Ukrainos padalijimo. Mums to nereikia.“

14.20 val. Norint suprasti Krymo pasirinkimą, pakanka žinoti jo istoriją

V. Putinas, išsakydamas savo nuomonę apie Kryme sekmadienį vykusį referendumą, kalbėjo: „Jeigu norime suprasti, kodėl buvo pasirinktas būtent toks sprendimas, pakanka tiesiog žinoti Krymo istoriją ir suprasti, ką reiškia Rusija Krymui, o šis – Rusijai“. Apie tai praneša portalas „NEWSru.com“. Anot prezidento, Kryme viskas persmelkta bendra šalių istorija ir pasididžiavimu. „Čia senasis Chersonesas, kur buvo pakrikštytas kunigaikštis Vladimiras. Jo dvasinis žygdarbis – atsivertimas į stačiatikybę – nulėmė bendrą kultūrinį, vertybinį ir civilizacinį pagrindą, jungiantį Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos tautas, – sakė Rusijos valstybės vadovas. – Kryme ir Rusijos karių kapai – jų drąsos kaina Krymas 1783 metais buvo priimtas į Rusijos valstybę. Krymas – tai Sevastopolis – miestas-legenda, miestas, kurio likimas didis. Tai miestas-tvirtovė ir Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno gimtinė“.

„Krymas – tai Balaklava ir Kerčė, Malachovo piliakalnis ir Sapuno kalnas – kiekviena šių vietų mums šventa, tai – šlovės ir precedento neturinčios narsos simboliai, – sakė prezidentas. – Krymas – unikali kultūrų ir įvairių tautų tradicijų sintezė, būtent tuo jis panašus į didžiąją Rusiją, kur per praėjusius šimtmečius nedingo nė viena tauta“. „Rusai ir ukrainiečiai, Krymo totoriai bei kitų tautų atstovai gyveno ir dirbo šalia Krymo teritorijoje, išsaugojo savo tapatybę, tradicijas, kalbą ir tikėjimą“, – kalbėjo valstybės vadovas ir pavadino Krymo atsidūrimą už Rusijos ribų „didžiule istorine neteisybe“.

Reuters/Scanpix nuotr.

14.15 val. Būtų teisinga, jei Kryme būtų trys lygiavertės kalbos

V. Putinas mano būsiant teisinga įvesti Kryme tris lygiateises valstybines kalbas – rusų, ukrainiečių ir Krymo totorių. „Bus teisinga, jeigu Kryme – žinau, kad krymiečiai tai palaiko – bus trys lygiateisės valstybinės kalbos: rusų, ukrainiečių ir Krymo totorių“, – pareiškė V.Putinas.
„Mes pagarbiai vertiname visų tautybių atstovus, gyvenančius Kryme, tai jų bendri namai, jų maža Tėvynė“, – pabrėžė Rusijos prezidentas. Jis pareiškė, jog būtina imtis visų politinių ir įstatymų leidybos priemonių, kad būtų užbaigtas Krymo totorių reabilitacijos procesas.

„Manau, kad turi būti priimti visi būtini politiniai, įstatymų leidybos sprendimai, kurie užbaigs Krymo totorių tautos reabilitacijos procesą, sprendimai, kuriais bus visiškai atkurtos jų teisės ir geras vardas“, – sakė jis. Pasak V. Putino, buvo toks periodas, kai Krymo totoriams, kaip ir kai kurioms kitoms SSRS tautoms, buvo padaryta žiauri neteisybė. „Pasakysiu viena: nuo represijų tada nukentėjo daug milijonų įvairių tautybių žmonių ir, visų pirma, žinoma, rusų“, – sakė jis ir pridūrė, kad Krymo totoriai grįžo į savo žemę.

14.11 val. Sankcijos Rusijai liudija, kad JAV ir ES nepripažįsta Krymo žmonių valios, teigia Valstybės Dūma

Rusijos Valstybės Dūmos deputatai antradienį stojo ginti kolegų, įtrauktų į sąrašą asmenų, kuriems Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga paskelbė sankcijas dėl vaidmens Krymo krizėje.

„Pono (Baracko) Obamos ir eurobiurokratų sprendimas susijęs su tariamai neteisėta Rusijos pozicija dėl Krymo Respublikoje ir Sevastopolio mieste įvykusių liaudies referendumų. Jiems nepatinka, kad mūsų broliškos tautos per demokratines, atviras procedūras, laikantis tarptautinės teisės normų ir standartų, praktiškai vieningai priėmė sprendimą dėl apsisprendimo ir prisijungimo prie RF“, – sakoma antradienį Valstybės Dūmos priimtame pareiškime.

Už pareiškimo priėmimą pasisakė 353 Dūmos nariai, „prieš“ nebalsavo nė vienas deputatas.

Deputatai primena, kad kovo 17 dieną JAV prezidentas B. Obama savo įsaku nurodė apriboti grupės Rusijos piliečių teises. Pasak jų, panašioms diskriminacinio pobūdžio priemonėms pritarė ir Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai.

13.45 val. Referendumas Kryme buvo demokratiškas, Rusijai gyvybiškai svarbus žingsnis, sako V. Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad referendumas Kryme, kurio dalyviai nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos , buvo surengtas „laikantis visų demokratinių procedūrų ir tarptautinės teisės normų“.

13.38 val. Krymui jungiantis prie Rusijos totoriai nuogąstauja dėl savo ateities

Tarp balsų, kuriuos nustelbė pergalės šventimas Kryme, nubalsavusiame už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos, yra totorių balsai – tautinės ir religinės mažumos, kuriai grįžimo į Maskvos glėbį perspektyva reiškia tik baimę ir netikrumą.

Šie tiurkų kilmės musulmonai sunitai Krymą laiko savo namais, o tai, kad jie per Antrąjį pasaulinį karą buvo deportuoti į centrinę Aziją ir dar anksčiau kentė Josifo Stalino represijas, reiškia, kad jie daug ramiau jautėsi su Ukraina.

Dabar jie prieš savo valią tempiami į dabartinę Rusiją, nors boikotavo sekmadienio referendumą, kuriame 97 proc. Krymo rinkėjų, kaip oficialiai teigiama, balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos.

Totoriai sudaro 12 proc. šio Juodosios jūros pusiasalio gyventojų, kurių daugumą sudaro rusakalbiai ir kurių iš viso yra 2 mln., ir totorių protesto nepakako balsavimo baigčiai pakeisti.

13.37 val. Ukrainos rytiniai regionai neatsiskirs nuo šalies, teigia provakarietiški veikėjai

Išlikusi Krymo prijungimo prie Rusijos grėsmė didina susirūpinimą dėl potencialaus tolesnio Ukrainos skilimo, tačiau už vienybę pasisakantys aktyvistai rytiniuose regionuose, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, teigia esantys vis labiau įsitikinę, jog ten planuojamas separatistinis referendumas žlugs.

Nors Rusijai simpatizuojančiuose Donecko ir Charkovo regionuose sekmadienį Kryme vykusio balsavimo išvakarėse prasiveržė smurtas, vėliau įtampa tuose rytiniuose miestuose šiek tiek atlėgo.

„Tikrai nemanau, kad Rusija įsiverš į Donecką. Jis liks Ukrainos regionu“, – sakė proeuropietiškų pažiūrų aktyvistas Serhijus Harmašas, rašantis tinklalapyje ostro.org.

13.35 val. Krymo referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos yra „laimingas įvykis“, sako Gorbačiovas

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas Krymo referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos pavadino „laimingu įvykiu“.

Komentaruose, kuriuos antradienį paskelbė interneto laikraštis Slon.ru, M. Gorbačiovas sakė, kad šiuo balsavimu Krymo gyventojams buvo suteikta pasirinkimo laisvė ir kad jis teisingai atspindi jų valią.

„Krymas pasisakė už norą būti su Rusija. Reiškia, tai – laimė. Tai pasirinkimo laisvė, be kurios nieko neturi būti“, – sakė jis.

13.14 val. V. Putinas pasirašė įsakymą dėl Krymo

V. Putinas pasirašė įsakymą „Dėl Rusijos Federacijos ir Krymo Respublikos susitarimo priimti Krymo Respubliką į Rusijos Federacijos sudėtį pasirašymo ir naujų subjektų Rusijos Federacijoje suformavimo“.

Pilnas dokumento tekstas:

1. Patvirtinti Rusijos Federacijos ir Krymo Respublikos susitarimo dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų subjektų Rusijos Federacijoje suformavimo projektą. 

2. Manyti, kad pasirašyti Susitarimą, numatytą šiuo įsakymu, tikslinga aukščiausiu lygiu. 

13.10 val. Rusiją išvarė iš Didžiojo aštuoneto

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas atšaukė vizitą į Maskvą ir paaiškino, kad dabar tai nesuderinama.

Interviu radijui „Europe-1“ jis pareiškė, kad šiuo metu Rusija visiškai izoliuota.

Ministro teigimu, balsuojant JTO net Kinija susilaikė, nors įprastai balsuoja kartu su Rusija.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad dabar sustabdyta Rusijos narystė Didžiajame aštuonete, o tolimesni veiksmai priklausys nuo šalies valdžios elgesio.

13.00 val. Vakarų sankcijos Rusijai dėl Ukrainos – apgailėtinai menkos, sako britų įstatymų leidėjas

Iki šiol paskelbtos Vakarų šalių sankcijos Rusijai dėl jos mėginimų aneksuoti Ukrainai priklausantį Krymą yra apgailėtinai menkos, o Europos lyderiai turėtų kalbėti griežtesniu tonu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjas.

JAV ir Europos Sąjunga (ES) paskelbė sankcijas kai kuriems Rusijos ir Ukrainos pareigūnams, atsakydamos į referendumą Kryme, atveriantį kelią V. Putinui padaryti tą regioną Rusijos Federacijos dalimi.

„Viskas, ką iki šiol yra padariusi tarptautinė bendruomenė – tai vizų sankcijos ir sąskaitų įšaldymas 22–23 asmenims. Toks atsakas apgailėtinas“, – Britanijos parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto pirmininkas Malcolmas Rifkindas sakė nacionaliniam transliuotojui BBC.

Reuters/Scanpix nuotr.

12.07 val. A. Jaceniukas: Ukraina ryšių su ES ir Rusija nevertina pagal principą „arba – arba“, prisijungimo prie NATO kol kas nesvarsto

Ukraina atidėjo sutarties dėl ekonominės asociacijos su Europos Sąjunga (ES) pasirašymą, siekiant išvengti neigiamų padarinių šalies rytiniams pramonės regionams, nurodė laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas.

„Kovo 21-ąją Briuselyje planuojama pasirašyti Asociacijos sutarties su ES politinę dalį. Kol kas atidėjome šio dokumento ekonominės dalies pasirašymą, atsižvelgdami į susirūpinimą ir nuogąstavimus, ar laisvosios prekybos zona nesukels neigiamų padarinių pramonės regionams – visų pirma (Ukrainos) rytuose. Dėl to klausimo surengsime papildomas konsultacijas“, – A. Jaceniukas rašo savo kreipimesi į Ukrainos pietinių ir vakarinių sričių gyventojus.

11.51 val. ES plėtros komisaras yra už Ukrainos narystę Bendrijoje

Europos Sąjungos (ES) plėtros komisaras Stefanas Fuele yra už tai, kad Ukraina ilgainiui taptų Bendrijos nare. „Jei mes rimtai norime pakeisti tą Rytų Europos dalį, turime naudoti stipriausią instrumentą, kurį turi ES, ir tai yra plėtra“, – pareiškė S. Fuele Vokietijos dienraščiui „Die Welt“. Komisaras pabrėžė, kad ES plėtra turi „didžiulę keičiančią ir stabilizuojančią galią“, praneša agentūra AFP.

11.36 val. Rusija skyrė Krymui 415 mln. JAV dolerių finansinę paramą

Maskva skyrė Krymo vyriausybei 415 mln. JAV dolerių finansinę paramą. Manoma, kad tai bus tik viena iš daugelio pagalbos regionui, sekmadienį balsavusiam už prisijungimą prie Rusijos, paketų. Apie tai rašo laikraštis „The Guardian“.

11.31 val. Rusijos įstatymų leidėjai kandžiai pašiepia Vakarų sankcijai Maskvai

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį kandžiai komentavo Vakarų šalių paskelbtas sankcijas pareigūnams, susijusiems su akivaizdžiomis Maskvos užmačiomis aneksuoti Krymą – jie ragino JAV ir Europos Sąjungą (ES) taikyti tokias pačias poveikio priemones visiems parlamento nariams.

11.26 val. Ukraina liks unitarine valstybe, bet valdžia bus smarkiai decentralizuota, sako premjeras

Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas informavo apie vykdomą valdžios decentralizavimo reformą, kurios padariniai bus įtvirtinti naujos redakcijos Konstitucijoje.

„Dėl regionų įgaliojimų išplėtimo. Vyriausybėje mes sukūrėme specialią vicepremjero, kurio pagrindinis uždavinys – valdžios decentralizacija, pareigybę. Tai didelio masto reforma išsaugant Ukrainos vienybę ir unitarinę valstybės santvarką, perduodanti vietoms – sritims, miestams ir rajonams – plačiausio masto įgaliojimus ir piniginius išteklius, reikalingus regionų raidai“, – sakė premjeras savo kreipimesi į Ukrainos pietinių ir rytinių sričių gyventojus.

„Visų pirma tai palies sveikatos apsaugą, komunalinių paslaugų sritį. Bus sukurta municipalinė milicija. Bus atsižvelgta į vietos specifiką sprendžiant švietimo, kultūros, istorijos ir jos didvyrių klausimus“, – pažymėjo A. Jaceniukas.

10.55 val. A. Jaceniukas: Ukraina nebus NATO narė

Naujasis Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Kijevas nesiekia narystės NATO, praneša „Reuters“.

„Klausimas dėl narystės Aljanse nėra įtrauktas į darbotvarkę“, – vietinės televizijos transliacijos metu pranešė premjeras.

10.49 val. Prancūzija tebekviečia Rusijos lyderį Putiną į sąjungininkų desanto Normandijoje metines

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra kviečiamas į sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metinių minėjimą, kuris vyks Prancūzijoje birželio 6 dieną, nors tarp Paryžiaus ir Maskvos tvyro įtampa dėl krizės Ukrainoje, antradienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent`as Fabiusas.

Reuters/Scanpix nuotr.

10.37 val. Ukrainos krizės užkulisiuose įsiplieskė kibernetinis karas

Nors tikras karas tarp Kremliaus ir NATO dėl Ukrainos nevyksta, kibernetinėje erdvėje jis jau smarkiai įsisiūbavo, o vienu iš taikinių tapo Krymo separatistai.

Pastarosiomis dienomis, ypač sekmadienį, virtualus karas apėmė šalis, įsitraukusios į didžiausią diplomatinę krizę tarp Vakarų ir rytų nuo Šaltojo karo pabaigos.

Šio karo „kareiviai“ nevilki uniformų ir nebūtinai yra ištikimi kuriai nors vienai šaliai. Jų pagrindinis ginklas – masinės paskirstyto atsisakymo aptarnauti (DDoS) atakos, kurių metu serveriai bombarduojami daugybe užklausų, o tinklalapiai tampa neprieinami.

Tokios atakos ypač suintensyvėjo, kai Kryme sekmadienį vyko referendumui dėl šio autonominio Ukrainos regiono prisijungimo prie Rusijos.

Separatistų organizacijų įkurtas tinklalapis, kuriame buvo ketinta skelbti informaciją apie balsavimo stebėseną, sekmadienį buvo neprieinamas apie valandą, o prorusiška Krymo vyriausybė dėl tos atakos apkaltino kompiuterinius įsilaužėlius iš Jungtinėse Valstijose veikiančio Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampeine.

Keliomis valandomis vėliau NATO, kuri palaiko naująją provakarietišką Kijevo vyriausybę, pranešė apie ataką prieš Aljanso serverius, kurią organizavo įsilaužėliai iš Ukrainos. Grupuotei, pasivadinusiai „CyberBerkut“, pavyko sugadinti tris NATO svetaines.

Savo tinklalapyje „CyberBerkut“ pareiškė „neleisianti NATO veikti mūsų tėvynės teritorijos“.

Šios grupuotės pavadinimas siejamas su buvusiomis Ukrainos milicijos specialiosiomis pajėgomis „Berkut“, kurios gynė nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimą nuo opozicijos protestuotojų, kurie tą lyderį nuvertė praeitą mėnesį.

10.10 val. ES sankcijos Rusijos ir Ukrainos pareigūnams numatytos pusmečiui, sako Italijos URM vadovė

Europos Sąjungos (ES) paskelbtos tikslinės sankcijos 21-o Rusijos ir Ukrainos pareigūno atžvilgiu bus taikomos šešis mėnesius, pirmadienį informavo Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini.

„Sankcijos galios šešis mėnesius“, – sakė ministrė žurnalistams po Briuselyje vykusio ES šalių diplomatijos vadovų susitikimo.

9.48 val. V. Putinas pritarė susitarimo su Krymu dėl prisijungimo prie Rusijos projektui

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė nurodymą pritarti Rusijos ir Krymo susitarimo dėl šio Ukrainos regiono priėmimo į Rusijos Federacijos sudėtį projektui.

Atitinkamas potvarkis antradienį paskelbtas oficialioje teisinės informacijos svetainėje.

9.44 val. Sevastopolyje Rusijos kariai užėmė Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazę

Rusijos kariai paskelbė ultimatumą Ukrainos kariams – sudėti ginklus. Tai jau antrasis jų bandymas priversti Ukrainos jūrų pėstininkus pasiduoti, skelbia zn.ua.

Naktį antradienį Sevastopolyje Rusijos kariai apsupo Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazę ir Mokymų centrą.

Kaip teigia bazės vadovybės atstovas, prie patikros punkto privažiavo Rusijos šarvuočiai ir sunkvežimiai su Rusijos kariais. Jie ir pateikė ultimatumą – sudėti ginklus. Tam buvo suteikta valanda.

Anot bazės atstovų, tai jau antrasis Rusijos karių bandymas priversti Ukrainos karius sudėti ginklus.

Kaip kovo 16 dieną pareiškė laikinai Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis Igoris Teniuchas, Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgų vadai sutarė dėl iki kovo 21-osios truksiančių paliaubų. Anot ministro, susitarimas pasiektas su Rusijos Juodosios jūros laivynu ir Rusijos gynybos ministerija.

Reuters/Scanpix nuotr.

9.27 val. Prancūzija gali atsisakyti perduoti Rusijai „Mistral“ klasės laivus dėl krizės Kryme

Paryžius gali nutraukti kontraktą dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimo Rusijai, jeigu Maskva nepakeis savo politikos Ukrainos atžvilgiu, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.

„Jei V. Putinas ir toliau taip elgsis, mes galėtume svarstyti (laivų – DELFI) pardavimo atšaukimą“, - sakė L. Fabiusas, sykiu pridurdamas, kad milijardinio užsakymo praradimas suduotų smūgį Prancūzijos ekonomikai.

Prancūzijos uoste į pabaigą eina pirmojo Rusijai skirto „Mistral“ statybos. Jį rusai nutarė pakrikštyti „Vladivostoku“. Antrasis laivas turėtų būti baigtas kitų metų pabaigoje – jį Rusija krikštija „Sevastopoliu“. Pavadinimas ironiškai primena nuo Ukrainos jau beveik atskilusią Krymo autonomiją.

8.31 val. V. Putinas informavo parlamentą apie Krymo prašymą prisijungti prie Federacijos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį oficialiai informavo parlamentą apie Krymo prašymą tapti Rusijos Federacijos dalimi, atlikdamas pirmąjį įstatymų leidžiamąjį žingsnį to Ukrainai priklausančio pusiasalio faktinės aneksijos link.

Kaip numatyta Rusijos konstitucija, V. Putinas informavo aukštuosius ir žemuosius parlamento rūmus bei vyriausybę apie Krymo Aukščiausiosios Rados ir Sevastopolio miesto įstatymo leidimo susirinkimo prašymą priimti juos į Rusijos Federaciją kaip naujus subjektus, nurodė Kremliaus spaudos tarnyba.

8.29 val. Rusijos įstatymų leidėjai teigia nebijantys JAV sankcijų dėl Krymo

Rusijos įstatymų leidėjai, kuriuos Baltieji rūmai įvardijo kaip Jungtinių Valstijų sankcijų, paskelbtų po referendumo Kryme, taikinius, pirmadienį tvirtino neketinantys keisti kurso.

„Nieko panašaus nebūdavo netgi Šaltojo karo metais“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos parlamento aukštųjų rūmų (Federacijos Tarybos) pirmininkę Valentiną Matvijenko.

„Tai politinis šantažas“, – sakė buvusi premjero pavaduotoja, neigdama, kad turi kokių nors lėšų, sąskaitų arba nekilnojamojo turto užsienyje.

„Mūsų niekas neįbaugins grasinimais“, – pabrėžė V. Matvijenko.

7.44 val. P. Vaitiekūnas: „Ukraina laikosi didvyriškai“

Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je Pe­tras Vai­tie­kū­nas pa­žy­mi, kad Ru­si­ja pro­vo­kuo­ja Ukrai­ną gink­luo­tam konf­lik­tui. Ta­čiau ša­lis ne­pa­si­duo­da. Dip­lo­ma­tas ne­si­ry­žo spė­ti, ko­kia at­ei­tis lau­kia Kry­mo, – esą at­sa­ky­mą į šį klau­si­mą ži­no tik Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas.

Dvi sa­vai­tes Kry­me vie­šin­tis Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je P.Vai­tie­kū­nas „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo, kad to­to­riai, taip pat ten gy­ve­nan­tys lie­tu­viai yra la­bai su­ne­ri­mę ir įsi­bai­mi­nę dėl sa­vo sau­gu­mo, at­ei­ties. Ru­sa­kal­bių sto­vyk­lo­je nuo­tai­kos vi­sai ki­tos – kol kas jie džiū­gau­ja.

Anot jo, vie­nin­ga ir griež­ta pa­sau­lio reak­ci­ja į įvy­kius Ukrai­no­je tei­kia vil­čių, kad konf­lik­tą dar ga­li­ma iš­spręs­ti dip­lo­ma­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis. Nors erd­vė komp­ro­mi­sams spar­čiai ma­žė­ja.

7.37 val. Aukšto rango Japonijos vyriausybės pareigūnas pranešė, kad Tokijas laikinai nutrauks bevizio ir investicijų režimo derybas su Rusija, rašo „Reuters“.

Anot vyriausybės kabineto sekretoriaus Yoshihide Suga, Japonija prisidės prie Vakarų šalių sankcijų prieš Rusiją, nes ši pripažino Krymo pusiasalio referendumą teisėtu.

„Japonijos vyriausybė nepripažįsta Krymo referendumo, – sakė Y. Suga. – Krymo pusiasalio nepriklausomybės pripažinimas pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

ELTA primena, kad kovo 16 d. referendume daugiau kaip 96 proc. atėjusių balsuoti Krymo gyventojų nusprendė atsiskirti nuo Ukrainos, o kovo 17 d. Krymo parlamentas formaliai kreipėsi į Maskvą, prašydamas tapti Rusijos Federacijos dalimi.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl Krymo klausimo kreipsis į Valstybinę Dūmą, prieš šiai balsuojant dėl pusiasalio priėmimo į Rusijos sudėtį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.lzinios.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...