captcha

Jūsų klausimas priimtas

Krymo referendumas – kelias įtvirtinti regione Rusijos valdžią

Prieš sekmadienį Kryme vyksiantį referendumą pakelėje išdygęs milžiniškas reklaminis stendas rinkėjams siūlo akivaizdų pasirinkimą. Plakato dešinėje žydrame fone vaizduojamas Krymo pusiasalis, nuspalvintas Rusijos vėliavos spalvomis. Kairėje pusėje juodame fone matomas pusiasalis, apraizgytas spygliuota viela ir papuoštas nacių svastika.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prieš sekmadienį Kryme vyksiantį referendumą pakelėje išdygęs milžiniškas reklaminis stendas rinkėjams siūlo akivaizdų pasirinkimą. Plakato dešinėje žydrame fone vaizduojamas Krymo pusiasalis, nuspalvintas Rusijos vėliavos spalvomis. Kairėje pusėje juodame fone matomas pusiasalis, apraizgytas spygliuota viela ir papuoštas nacių svastika.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Kovo 16-ąją, – skelbia užrašas plakato viršuje, – mes renkamės“.

Praėjus mažiau nei trims savaitėms, kai ginkluoti vyrai užėmė Krymo parlamentą ir čia buvo suformuota promaskvietiška vyriausybė, šios autonominės respublikos rinkėjai sekmadienį dalyvaus plebiscite, kuris įtvirtins Rusijos įvykdytą šio strategiškai svarbaus pusiasalio perėmimą.

Referendumo baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių. Beje, balsavimo biuletenyje netgi nesiūlomas toks variantas, kaip status quo išsaugojimas, t.y. pasilikimas integralia Ukrainos valstybės dalimi.

Tačiau naujoji regiono valdžia, remiama tūkstančių rusų karių, kurie dislokuoti visame Kryme, tvirtina, kad referendumas yra legitimus.

„Visi Krymo rinkėjai galės demokratiniu būdu pareikšti savo valią“, – žurnalistams sakė Krymo vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas.

„Esame tikri, kad paaiškėjus rezultatams Rusijos Federacija priims mus į savo narių gretas“, – pridūrė jis.

Rinkėjams bus pasiūlyti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

1992 metų konstitucija buvo priimta netrukus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, bet greitai panaikinta. Ji iš esmės suteikė Krymui nepriklausomo darinio Ukrainos sudėtyje statusą.

Įspėjimai apie „fašistų“ grėsmę 

Naujosios Krymo valdžios įpareigoti darbininkai pastarosiomis dienomis uoliai plušėjo klijuodami plakatus su raginimais dalyvauti referendume.

Daugumoje tų plakatų – panašūs grėsmingi įspėjimai apie ukrainiečių „fašistus“ – taip čia vadinamas protestų judėjimas, išvertęs iš prezidento posto Maskvos remtą Viktorą Janukovyčių. Šio proeuropietiško judėjimo priešininkai Ukrainos pietuose ir rytuose tvirtina, kad jį daugiausia sudaro ultranacionalistai ir neonaciai.

Reuters/Scanpix nuotr.

Nauja provakarietiška Ukrainos vyriausybė pasmerkė referendumą Kryme, pavadinusi jį neteisėtu mėginimu legitimizuoti Krymo, kur 60 proc. gyventojų save laiko rusais, aneksiją.

Vakarų valstybės aiškiai pareiškė, jog nepripažins šio plebiscito rezultatų.

Pačiame Kryme nematyti jokių organizuotos kampanijos prieš referendumą ženklų. Tik totorių bendruomenė, sudaranti maždaug 12 proc. Krymo gyventojų, ragino boikotuoti plebiscitą.

Aktyvistų, anksčiau garsiai reiškusių savo paramą naujajai Ukrainos valdžiai, dabar beveik nebegirdėti.

„Nėra jokios prasmės sekmadienį balsuoti, šis referendumas – nerimtas. Tai yra absoliučiai neteisėtas mėginimas pateisinti okupaciją“, – Krymo sostinėje Simferopolyje sakė proeuropietiško euromaidano judėjimo aktyvistas 52 metų Jevhenas.

Daugelis Krymo gyventojų viešai pasisako už prisijungimą prie Rusijos, tačiau, kaip sako Jevhenas, pats pabūgęs nurodyti savo pavardę, žmonės taip elgiasi skatinami klaidingo įsitikinimo, jog regiono ekonomika atsigaus, arba tiesiog veikiami baimės.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Žmonės bijo“

„Iš tikrųjų jie nenori būti Rusijos dalimi. Dabar mes esame okupuoti, žmonės bijo, todėl, žinoma, sako, jog to nori“, – sakė Jevhenas.

Vietos valdžia pasitelkė visus įmanomus resursus, kad įtikintų visuomenę, jog plebiscitas yra teisėtas.

Vicepremjeras R. Temirgalijevas nurodė, kad sekmadienį nuo 8 val. (ir Lietuvos laiku) iki 20 val. visame regione veiks daugiau nei 1 200 balsavimo punktų.

Pagal 2012 metų rinkėjų sąrašus, dalyvauti referendume gali apie 1,5 mln. žmonių. Plebiscito rezultatai bus teisėti, jei jame dalyvaus daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų.

„Esame tikri, kad dalyvaus daugiau nei 80 proc. Krymo gyventojų“, – sakė R. Temirgalijevas.

Krymo politikos ir sociologijos tyrimų instituto atlikta apklausa, kurios rezultatai pateikiame referendumui skirtame prorusiškame portale, nurodoma, kad 77 proc. gyventojų planuoja balsuoti už prisijungimą prie Rusijos.

Tuo tarpu Kijeve įsikūręs Demokratinių iniciatyvų fondas nustatė, kad tokių yra tik 41 procentas. „Jaunimas nenori jungtis su Rusija“, – sakė to fondo įkūrėja Iryna Bekeškina.

Krymo Aukščiausioji Rada antradienį informavo, kad skelbs regiono nepriklausomybę, jei rinkėjai referendume pasisakys už prisijungimą prie Rusijos. Vėliau ji kreipsis į Rusiją dėl Krymo, kaip autonominio darinio, prisijungimo prie Rusijos Federacijos.

Tačiau ekspertai Kryme tvirtina, jog neįmanoma iki sekmadienio tinkamai organizuoti demokratiško balsavimo.

„Niekas neapsimetinėja, jog tai demokratiškas balsavimas“, – sakė Rusijos ir tarptautinio saugumo ekspertas Keiras Gilesas iš Londone įsikūrusio strateginių tyrimų centro „Chatham House“.

„Jei tai būtų demokratiškas balsavimas, be kita ko, būtų numatyta galimybė grįžti prie ankstesnio – Ukrainos regiono su ribota autonomija – statuso. Tokios galimybė šis referendumas nenumato“, – sakė jis.

Pasak K. Gileso, po balsavimo Krymas turėtų būti greitai prijungtas prie Rusijos.

„Rusija turi veikti greitai ne tik tam, kad išlaikytų iniciatyvą ir toliau verstų Vakarus peštis dėl galimo atsako, bet ir dėl to, kad „įšaldyti konfliktai“ Rusijos doktrinoje laikomi saugumo grėsme, kurią būtina pašalinti“, – pažymėjo ekspertas.

Euromaidano judėjimo aktyvistas Jevhenas sakė, kad nepadalytos Ukrainos šalininkai stengiasi negalvoti apie tai, kas bus po referendumo.

„Nežinome, kas nutiks po referendumo, – sakė jis. – Gyvename karo sąlygomis, gyvename šia diena“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...