captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainoje vyko prorusiškos demonstracijos, į Simferopolį atvyko didžiulė Rusijos karių vilkstinė

Ukrainoje šeštadienį vyko nauji prorusiškų demonstrantų protestai rytiniame Donecko mieste, tuo metu Maskva pagrasino nutrauksianti gyvybiškai svarbų dujų tiekimą šiai šaliai, didindama susipriešinimą su Vakarais.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukrainoje šeštadienį vyko nauji prorusiškų demonstrantų protestai rytiniame Donecko mieste, tuo metu Maskva pagrasino nutrauksianti gyvybiškai svarbų dujų tiekimą šiai šaliai, didindama susipriešinimą su Vakarais.

Toliau vystėsi situacija Kryme ir kituose Ukrainos regionuose.

17.37 val. Rusija nenutrauks dujų tiekimo Europai, sako ES komisaras

Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Guentheris Oettingeris nesitiki, kad Rusija nutrauks dujų tiekimą Europai dėl krizės Ukrainoje, sakė jis interviu, kurį šeštadienį paskelbė Vokietijos savaitraštis „Wirtschaftswoche“. „Netikiu, kad tai atitiktų Rusijos interesus“, – leidinys citavo G. Oettingerį.
 
17.14 val. Didžiulė Rusijos karių vilkstinė juda į bazę netoli Simferopolio

Kryme keli šimtai rusų karių maždaug 50 sunkvežimių šeštadienį važiuoja į bazę netoli Simferopolio, pranešė naujienų agentūros „Reuters“ reporteriai iš rusų okupuotos Ukrainos provincijos. Karinę vilkstinę lydi aštuoni šarvuočiai, dvi medikų transporto priemonės, benzinvežiai ir kt. Rusija vis tvirtina, kad Rusijos pajėgos Kryme yra tik savo bazėse greta Juodosios jūros laivyno; tačiau tokius Maskvos tvirtinimus Vašingtonas vadina (prezidento Vladimiro) „Putino pramanais“.

16.43 val. Kryme prorusiškos pajėgos ESBO stebėtojus pasitiko perspėjamaisiais šūviais

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiųstiems stebėtojams šeštadienį nebuvo leista patekti į Krymą, kai jiems priartėjus prie vieno patikros posto nuaidėjo perspėjamieji šūviai, pranešė tos misijos narys. Pasak jo, buvo paleisti „tikriausiai trys šūviai“, kai automobilių kolona, kurioje važiavo stebėtojų autobusai, priartėjo prie patikros posto, užimto prorusiškų pajėgų. Šaltinis pridūrė, kad tie šūviai veikiausiai nebuvo nutaikyti į stebėtojus.

16.24 val. Demonstrantai Charkove ir Donecke prašo Rusijos pagalbos

Daugiau kaip 5 tūkst. protestuotojų Ukrainoje susirinko prie vietos administracijos pastato reikalaudami Rusijos įsikišimo į politinius įvykius Ukrainoje. Protestuotojai reikalauja gubernatoriaus Igorio Balutos atsistatydinimo, taip pat referendumo dėl autonominių regiono teisių. Protestuotojų surašytame manifeste teigiama, jog referendumas turėtų vykti tą pačią dieną kaip ir Kryme – kovo 16-tąją, o naujų vietos deputatų – kovo 30 dieną.

Demonstracijoje reiškiamas solidarumas su Sevastopolio ir Donbaso regionais, taip pat reikalaujama iš „vergijos išvaduoti Donecko regiono liaudį“. Prorusiški demonstrantai priėjo visai šalia policijos apsupto pastato ir paragino pareigūnus „prisijungti prie žmonių“. Charkove kol kas jokių incidentų neužfiksuota, nors skelbiama, kad į miestą vyksta papildomos Vidaus reikalų ministerijos pajėgos.

16.05 val. Lenkija evakavo konsulatą Kryme

Lenkijos užsienio reikalų ministras pranešė, jog iš Ukrainos Krymo pusiasalio evakuotas konsulato personalas, praneša „Reuters“. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis savo socialinio tinklapio „Twitter“ paskyroje rašė, jog toks sprendimas priimtas dėl „nuolatinių Rusijos ginkluotojų pajėgų keliamų neramumų“.

16.02 val. Rusija perspėja galinti nebeįsileisti ginklų inspektorių, padidėjus įtampai dėl Ukrainos krizės

Rusija svarsto galimybę nebeįsileisti užsienio inspektorių tikrinti strateginės ginkluotės arsenalų, branduolinius užtaisus galinčių nešti balistinių raketų, atsakydama į JAV ir NATO „grasinimus“ dėl krizės Ukrainoje, šeštadienį paskelbė Gynybos ministerija. „Nepagrįsti NATO ir Jungtinių Valstijų grasinimai Rusijai dėl jos politikos Ukrainoje mūsų vertinami kaip nedraugiškas ženklas, kuris leidžia paskelbti susidarius force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėms“, – vienas neįvardytas aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnas nurodė pranešime, išplatintame Rusijos naujienų agentūroms.

Inspekcijos, kurios gali būti sustabdytos, yra vykdomos pagal Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) tarp Maskvos ir Vašingtono, taip pat pagal Vienos dokumentą, pasirašytą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narių.

14.48 val. Kryme ginkluoti asmenys Simferopolyje užėmė karinį komisariatą

Simferopolyje šeštadienio rytą Respublikinio karinio komisariato (RKK) teritoriją užėmė ginkluoti vadinamosios Krymo savigynos atstovai, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Krymo regioninio žiniasklaidos centro viršininkas Vladislavas Selezniovas savo paskiroje tinkle „Facebook“. Pasak jo, į RKK teritoriją įžengė apie 100 automatais ginkluotų vyrų su neperšaunamomis liemenėmis, radijo ryšio priemonėmis.

„Būriui vadovauja generolas Kuznecovas, kuris prisistatė esąs Krymo vyriausybės patarėjas“, – parašė V.Selezniovas. „Išstatė automatininkus aukštuose; trys autobusai, kuriais atvyko savigynos atstovai, įvažiavo į RKK teritoriją. Visi RKK karininkai išvesti už dalinio ribų. Į teritoriją dar įvažiavo keli sunkvežimiai su ginkluotais žmonėmis“, – nurodė V.Selezniovas.

Moterys Kryme. AFP/Scanpix nuotr.

14.21 val. Tūkstančiai Krymo moterų surengė taikos demonstraciją

Kryme keli tūkstančiai moterų įvairių tautybių, tarp jų yra rusių, ukrainiečių, totorių, dalyvavo taikioje demonstracijoje, pranešama BBC tinklalapyje. Pasak BBC korespondento, moterys laikė plakatus „Mes už taiką“, „Karui – ne“, „Krymas – Ukraina“.

14.10 val. Rusija: Naujoji Ukrainos vyriausybė priklausoma nuo ultranacionalistų

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė gauna įsakymus iš ekstremistų ir neigia tiesioginį Maskvos vaidmenį Krymo krizėje. „Vadinama laikinoji vyriausybė nėra savarankiška ir, labai gaila, yra priklausoma nuo radikaliųjų nacionalistų, kurie įvykdė ginkluotą valdžios užgrobimą“, – jis sakė spaudos konferencijoje Maskvoje, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą, ar Maskva pasiruošusi tartis su dabartine Kijevo vyriausybe dėl padėties Kryme.

„Kam jie atstovauja – manau, mūsų Vakarų partneriai neblogai žino. Juk jie ten reguliariai lankosi, o savame rate atvirai dalijasi didelį nerimą keliančiais įspūdžiais – tačiau, matyt, dėl politinių priežasčių, viešumoje tuos faktus stengiasi nutylėti“, – aiškino S. Lavrovas. „Padėtis Ukrainoje sunki, – pabrėžė jis. – Ten faktiškai nėra jokios valstybinės teisėsaugos kontrolės, o muziką užsakinėja vadinamasis „Pravyj sektor“ (Dešinysis, arba Teisusis sektorius), kuris naudoja teroro ir bauginimo metodus.“

13.24 val. Kijevas tikisi spręsti krizę su Rusija diplomatinėmis priemonėmis

Ukraina tebesitiki, kad pavyks išsaugoti gerus kaimyniškus santykius su Rusija ir rusakalbiais, šeštadienį pareiškė laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia. „Norėtume gerų kaimyniškų santykių su visomis kaimynėmis, ir su Rusija. Būtent dėl šios priežasties paliekame atvirą diplomatinio dialogo su Rusija variantą, paliekame tiesioginių kontaktų tarp Ukrainos ir Rusijos galimybę“, – diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją.

13.19 val. Ukraina ketina tirti „Maidano snaiperių“ problemą

Ukraina gali greitai paskelbti sudaranti komisiją, tirsiančią vadinamųjų Maidano snaiperių problemą, reaguodama į paskelbtą telefoninį pokalbį tarp Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto ir Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovės Catherine Ashton, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Anksčiau šią savaitę Rusijos žiniasklaida paskelbė, esą Estijos diplomatijos vadovas patvirtino, jog snaiperiai, šaudę į žmones per opozicijos protestuotojų ir Ukrainos saugumo pajėgų susirėmimus Maidanu vadinamoje Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje bei kitose vietose, buvo susiję su „naująja koalicija“, o ne su dabar jau nuversto prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimu.

„Buvo priimtas sprendimas artimiausioje ateityje paskelbti, kad bus sudaryta oficiali komisija – tikriausiai parlamentinė – kurioje bus pakviesti dalyvauti atstovai iš įvairių partijų, tarp jų ir (buvusios valdančiosios) Regionų partijos, taip pat tarptautiniai ekspertai, galbūt ir iš Rusijos“, – vienas šaltinis Ukrainos saugumo tarnybose sakė „Interfax“ telefonu iš Kijevo.

12.53 val. Kijevas reikalauja tarptautinių stebėtojų per Krymo referendumą, nors laiko jį neteisėtu

Per referendumą Kryme būtinas tarptautinių stebėtojų buvimas, sakoma Kijeve, nors ir neketinama pripažinti šio referendumo rezultatų. „Bet kurie šio referendumo rezultatai neteisėti, ir nėra kitų variantų, tik protestuoti ir sakyti tarptautinei bendruomenei, kad referendumo rezultatai bus negaliojantys“, – pareiškė Ukrainos laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia šeštadienį per spaudos konferenciją Kijeve.

12.33 val. Ukrainos ministras: neatiduosime Krymo

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščyca pranešė, jog Kijevas neleis atsiskirti Krymo pusiasaliui Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino naująją Ukrainos valdžią „ekstremizmu“, rašo „Reuters“. „Krymas yra ir bus Ukrainos teritorija ir mes jos niekam neatiduosime, – spaudos konferencijos metu Kijeve reporteriams kalbėjo A. Deščyca. – Dedame visas pastangas konfliktą išspręsti diplomatinėmis priemonėmis, jau ir taip turėjome pakankamai aukų“.

12.33 val. V. Putinas lieka įsikibęs „KGB mąstysenos“, sako Britanijos vicepremjeras

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo Šaltojo karo pabaigos tikriausiai išlieka „smarkiai užšaldytas“ ir į padėtį Ukrainoje reaguoja vadovaudamasis pasenusia sovietinės KGB mąstysena, šeštadienį pareiškė Didžiosios Britanijos vicepremjeras. Interviu dienraščiui „The Guardian“ ministro pirmininko pavaduotojas Nickas Cleggas sakė, kad V. Putinas taiko „vakarykščius padalijimus ir argumentus šiandienos problemoms“.

N. Cleggas pripažino, kad Kryme egzistuoja „aiškius rusiškas įspaudas“ ir kad tas regionas turėtų būti traktuojamas kitaip negu kitos Ukrainos teritorijos. Liberalų demokratų partijos lyderis paragino V.Putiną pradėti „civilizuotą diskusiją“ su naująja Kijevo vyriausybe.

Sergejus Lavrovas. Reuters/Scanpix nuotr.

11.24 val. Rusijos nereikia laikyti Ukrainos konflikto dalyve, sako S. Lavrovas

Rusija prašo savo partnerių pasaulyje nelaikyti jos konflikto Ukrainoje dalyve, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Mes esame pasirengę tęsti dialogą, suvokdami, kad dialogas turi būti atviras, partneriškas, be mėginimų rodyti mus vos ne konflikto dalyve“, – sakė jis per spaudos konferenciją šeštadienį Maskvoje.

11.21 val. Kryme ginkluoti asmenys atėmė įrangą iš naujienų agentūros AP žurnalistų

Ukrainos Krymo regiono sostinėje Simferopolyje ginkluoti asmenys atėmė įrangą iš naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) žurnalistų ir jos vietinių kontraktininkų, agentūra pranešė šeštadienį. AP padalinys „Global Media Services“, rengiantis reportažus transliuotojams, nurodė, kad ketvirtadienį jo darbuotojai įrenginėjo palydovinę anteną, turėjusią tiesiogiai transliuoti vaizdą, siunčiamą vaizdo kameros, įtaisytos virš vieno Simferopolio restorano.

Tuomet prie darbuotojų prisiartino neginkluoti vyrai, kurie liepė išjungti įrangą ir neleido AP darbuotojams palikti pastato. Vėliau atėjo du kiti vyrai, kurie nufotografavo AP įrangą, neperšaunamas liemenes, ir apkaltino agentūros darbuotojus šnipinėjimu. Galiausia pasirodė ginkluoti vyrai, kurie liepė AP darbuotojams stovėti atrėmus rankas prie sienos, o patys supjaustė įrangos kabelius ir ją išsivežė.

11.12 val. Dniepropetrovske ukrainiečiai sulaikė 7 rusų pseudožurnalistus

Ukrainos rytų mieste Dniepropetrovske milicija sulaikė septynis Rusijos piliečius, prisistačiusius žiniasklaidos bendradarbiais, nes jie nebuvo žurnalistai, pranešė Dniepropetrovsko srities teisėsaugos pareigūnas Sviatoslavas Oleinykas. „Negaliu jų vadinti normaliais žurnalistais, tai „pseudožurnalistai“. Jie buvo pastebėti ne tik mūsų srityje. Čionai jie atvažiavo į protesto demonstraciją, po to ketino vykti į kitą sritį“, – sakė S. Oleinykas žurnalistams.

Pasak jo, šiuos asmenis domino tik provokaciniai siužetai. Nustatant jų darbovietes, paaiškėjo kad jie neatstovauja nei Ukrainos, nei Rusijos leidiniams.

***

Donecke, kuris yra vienas pagrindinių židinių krizėje, krečiančioje Ukrainą nuo prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo per opozicijos protestus praėjusį mėnesį, laukiama naujos didelės demonstracijos, aktyvistams reikalaujant surengti secesinį referendumą, panašų į planuojamą autonominiame Krymo regione.

Naujausia prorusiškų nuotaikų demonstracija Ukrainos pietryčių regione, kuriame dauguma gyventojų yra rusakalbiai, organizuojama po to, kai penktadienį Maskva pagrasino nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, Vakarų šalims paskelbus sankcijas, kuriomis siekiama nubausti Kremlių už faktinę Krymo okupaciją.

Šis Rusijos valstybinės dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ perspėjimas, galintis paveikti ir kitas šalis, didina tikimybę, kad atsikartos krizė, kilusi dėl ankstesnių Rusijos ir Ukrainos ginčų dėl dujų, smarkiai sukrėtusi Europos ekonomikas 2005–2006 metais, taip pat 2009 metais.

„Gazprom“ tikina, kad dujų čiaupus ketina užsukti dėl Kijevo neapmokėtų sąskaitų. Tačiau bendrovė apie planuojamus žingsnius pranešė po to, kai Europos Sąjunga (ES) perspėjo galinti sugriežtinti sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje, sukėlusios didžiausią priešpriešą tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo laikų.

Donecke, esančiame už maždaug 400 kilometrų į šiaurės rytus nuo Krymo, įtampa penktadienį buvo padidėjusi aplink Lenino aikštę, kur prorusiški aktyvistai, iškėlę Sovietų Sąjungos vėliavą, budėjo apskritą parą.

Šią savaitę Donecko regiono administracijos būstinė buvo tris dienas užimta aktyvistų, kurie iškėlė ant pastato Rusijos vėliavą, tačiau ketvirtadienį buvo išstumti milicijos.

Milicijos pajėgos apsupo tą pastatą prieš šeštadienį planuojamą demonstraciją.

Per priešingų stovyklų demonstracijas šią savaitę į Donecko gatves išeidavo tūkstančiai žmonių, o trečiadienį jose prasiveržė smurtas.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo JAV valstybės sekretorių Johną Kerry (Džoną Kerį), kad Vašingtono paskelbtos sankcijos Maskvai, įskaitant draudimą išduoti vizas kai kuriems asmenims ir įšaldyti jų sąskaitas, smogs kaip „bumerangas“ Jungtinėms Valstijoms.

Rusijos URM pridūrė, kad bet kokios ES baudžiamosios priemonės ir neliks be Maskvos atsako.

Keliomis valandomis vėliau „Gazprom“, laikomas Kremliaus politiniu ginklu prieš provakarietiškas buvusias sovietines šalis, paskelbė galinti užsukti dujas Ukrainai – pirmąkart nuo 2009 metų – dėl 1,89 mlrd. JAV dolerių (4,7 mlrd. litų) skolos.

„Ukraina faktiškai liovėsi mokėti už dujas, – pareiškė bendrovės vadovas Aleksejus Mileris. – Negalime veltui tiekti dujų.“

Skolų prislėgta Ukraina nurodė, kad jai per ateinančius dvejus metus reikės 35 mlrd. dolerių finansinės pagalbos. ES pasiūlė Kijevui suteikti skolinimosi garantijas ir išmokas, kurių bendra suma – 11 mlrd. eurų (beveik 38 mlrd. litų), o JAV paskelbė suteiksianti 1 mlrd. dolerių (2,45 mlrd. litų) skolinimosi garantijas.

Tuo tarpu Rusija įšaldė V. Janukovyčiaus režimui pažadėtą 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketą, kurio pirmoji išmoka padėjo šaliai išvengti bankroto.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...