captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kryme šturmuojama Ukrainos karių vadavietė

Sevastopolyje šturmuojama taktinės grupės „Krym“ vadavietė. Šią informaciją portalui unian.net telefonu perdavė vienas iš kariškių, kuris yra ne įvykio vietoje, tačiau palaiko ryšį su kolegomis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Sevastopolyje šturmuojama taktinės grupės „Krym“ vadavietė. Šią informaciją portalui unian.net telefonu perdavė vienas iš kariškių, kuris yra ne įvykio vietoje, tačiau palaiko ryšį su kolegomis.

Portalo žiniomis, penktadienį vakare objekto vartus taranavo kamazas, šiuo metu bandoma užgrobti objektą. Žurnalistai socialiniame tinkle „facebooke“ rašo, kad objektą puola „kazokai“. Jie reikalauja, kad ukrainiečių kariškiai kapituliuotų.

Ukrainos gynybos ministerijos spaudos centro vadovas Vladislavas Selevniovas pranešė, kad apie 40 žmonių yra teritorijoje, esančioje šalia taktinės grupės „Krym“ vadavietės, vyksta derybos. „Kazokai“ reikalauja kapituliacijos ir objekto perdavimo jų kontrolei.

Kariškiai be skiriamųjų ženklų jėga įsiveržė į taktinės grupės „Krym“ oro pajėgų (oro gynybos pajėgų) atsarginę vadavietę. Kaip portalo unian.net korespondentui praneše karinio dalinio atstovas, tai įvyko Sevastopolyje.

Jo žiniomis, atsarginės vadavietės šturme dalyvauja 2 padaliniai. Vienas yra vadavietės teritorijoje, o antras – prie kontrolinio praleidimo punkto.

Atsarginės vadavietės pamaina šiuo metu yra bunkeryje ir nieko neįsileidžia. Įvykio vietoje yra taktinės grupės „Krym“ vadas generolas majoras Olegas Strucinskis. Vienų šaltinių teigimu, jis užblokuotas viename iš pastatų, kitų šaltinių teigimu, jis bando derėtis su užpuolikais.

Užpuolikai svaidė kurtinamąsias granatas

Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad tos Krymo taktinės grupės vadavietę šturmuoja apie 20 žmonių – „kazokų“ ir „vietos savigynos dalinių“ narių, ginkluotų beisbolo lazdomis. Užpuolikai taip pat svaidė kurtinamąsias granatas.

20.31 val. V. Putino atstovas: Krymo prijungimas nereiškia žemių surinkimo

Krymo galimas įsijungimas į Rusiją nereiškia žemių surinkimą Kremliaus nurodymu, pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tai nėra (žemių) surinkimas pagal Kremliaus planą, tai yra natūralus tautiečių susitelkimas aplink jų centrą, aplink istorinę jų tėvynę, kuri yra patraukli, kuri kelia pasitikėjimą ir kuri gali būti rimtas jų saugumo ir klestinčios ateities garantas“, – kalbėjo D. Peskovas specialioje laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ per televizijos kanalą „Rossija 1“ penktadienį.

Šitaip atsakė D. Peskovas į V. Solovjova klausimą, ar teisinga teigti, kad „atėjo laikas surinkti žemes“.

„Surinkti žemes praėjusių šimtmečių stiliumi neįmanoma, – aiškino D. Peskovas. – Žemės gali susirinkti (susitelkti) ne vedančios valstybės iniciatyva, žemės gali susirinkti magneto principu“.

„Vos tik kokia nors valstybė tampa stabili, kai tik joje atsiranda plėtros perspektyvos, kurios akivaizdžios aplinkiniams, tai, natūralu, visos aplink ima jausti trauką tos valstybės link“, – kalbėjo jis.

D. Peskovas dar pažymėjo, kad Ukrainos atveju nevartotų posakio „žemių surinkimas“.

„Tai, kad Krymas priėmė sprendimą stoti į Rusijos Federaciją subjekto teise, tai yra krymiečių iniciatyva, tai yra Krymo parlamento iniciatyva, ir per savaitę ji bus arba patvirtina, arba nebus patvirtinta liaudies valios išreiškimu – demokratiškiausia plebiscito procedūra“, – pabrėžė prezidento atstovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija negali likti nuošalyje, kai jos piliečiams gresia pavojus: „Ar galės Rusija likti abejinga padėčiai, kai rusams kažkur pasaulyje, ir tuo labiau Ukrainoje, kyla mirtinas pavojus? Atsakymas paprastas. Apie tai ne kartą kalbėjo prezidentas V. Putinas – ne, negali Rusija likti abejinga, ir ji nebus abejinga.“

20.15 val. Į Juodąją jūrą įplaukė JAV karo laivas

JAV karo laivas penktadienį kirto Turkijos Bosforo sąsiaurį ir įplaukė į Juodąją jūrą, tvyrant įtampai dėl Ukrainos Krymo regiono. O NATO Norvegijos šiaurėje pradeda karines pratybas, kuriose dalyvauja 16 tūkst. karių iš 16 valstybių ir kurių metu bus treniruojamasi, kaip sustabdyti netikėtą invaziją, penktadienį paskelbė Norvegijos armija.

Pakrančių apsaugos laivas lydėjo „USS Truxtun“, eskadrinį minininką su valdomomis raketomis, matė AFP fotografas.Ketvirtadienį paskelbtame JAV karinio jūrų laivyno pareiškime sakoma, kad minėtas laivas plaukia į Juodąją jūrą dalyvauti karinėse pratybose su Bulgarijos ir Rumunijos kariniais jūrų laivynais.

Pagal Montrė konvenciją, šalių, kurios neturi išėjimo į Juodąją jūrą, karo laivai jos vandenyse gali būti tik 21 parą. Antradienį du Rusijos karo laivai kirto Bosforą – Kremliui „pašaukus“ juos atgal į savo Juodosios jūros laivyną, siekiant stiprinti Kryme esančias Rusijos pajėgas. Tą pačią dieną į Juodąją jūrą įplaukė vienas ukrainiečių laivas, pranešė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

Norvegijos armija, pranešdama apie tarptautines NATO pratybas, iškart pridūrė, kad jos yra pavadinimu „Cold Response“ („Šaltasis atsakas“) ir buvo planuojamos ilgą laiką ir neturi nieko bendra su dabartine įtampa tarp Vakarų ir Rusijos dėl Ukrainos, kur Rusijos pajėgos iš esmės perėmė Krymo kontrolę.

„Dėl šio scenarijaus dirbome dvejus metus“, – sakė pratybų atstovas pulkininkas leitenantas Terje Bruoeygardas.

19.24 val. TVF pasirengęs padėti

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasirengęs padėti Ukrainai ir palaikyti ekonominę naujosios šalies vyriausybės programą. Apie tai informuojama TVF pranešime spaudai.

Kaip pastebi TVF atstovai, kovo 4 d. prasidėjusi Kijeve fondo misija, per kurią siekiama surinkti būtiną informaciją ir ją išanalizuoti, sėkmingai tęsiama. TVF manymu, ekspertai artimiausiu metu suformuluos rekomendacijas šalies vadovybei dėl tolesnių veiksmų, susijusių su situacija Ukrainoje.

Anksčiau skelbta, kad Ukraina tikisi iš TVF 3 mlrd. dolerių finansinės paramos dalies.

18:01 val. Europos Taryba žada tirti mažumų padėtį Ukrainoje

Europos Taryba pasisiūlė ištirti smurtą ir mažumų padėtį Ukrainoje siekiant sumažinti kylančią įtampą tarp Kijevo ir Rusijos, informuoja „Reuters“.

Buvęs Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas, kuris iki gegužės pirmininkauja 47 narių Europos Tarybos Ministrų komitetui, sakė, kad jis ir Europos Tarybos generalinis sekretorius pirmadienį vyks į Kijevą pasiūlyti savo paslaugų.

Maskva pareiškė, jog pagrindinė karinės intervencijos Kryme, kurio gyventojų daugumą sudaro rusai, priežastis yra etninių rusų mažumų teisių gynimas Ukrainoje.

16.58 val. Rusija žada keršyti

Rusija apkaltino Europos Sąjungą „itin nekonstruktyviu požiūriu“ į įvykius Ukrainoje, nes ši įšaldė derybas dėl vizų režimo švelninimo, o tai esą komplikuoja keliones tarp Rusijos ir ES.

„Rusija nesutiks su sankcijų ir grasinimų kalba“ ir keršys, jeigu sankcijos bus taikomos, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime apie ES vadovų susitikime ketvirtadienį pasiektą susitarimą.

16.45 val. Istorija kartojais – „Gazprom“ žada atjungti dujas

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ penktadienį perspėjo Ukrainą, kad gali nutraukti dujų eksportą, jeigu naujoji Kijevo valdžia nesumokės skolų, kurios dabar sudaro 1,89 mln. dolerių.

„Ukraina faktiškai nustojo mokėjusi už dujas. Mes negalime tiekti dujų veltui. Arba tegu Ukraina susimoka skolą ir už šiuo metu tiekiamas dujas, arba kyla grėsmė grįžti prie 2009-ųjų metų pradžios padėties“, – taip, anot rusų naujienų agentūrų, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.

2009-aisiais „Gazprom“ buvo nutraukusi dujų tiekimą Ukrainai; dėl to nutrūko dujų srautas ir daliai Europos Sąjungos.

16.22 val. Vėl neįleido ESBO stebėtojų

Jau antrą dieną iš eilės ginkluoti vyrai kontrolės poste užkirto kelią Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojams, mėginusiems įvažiuoti į Krymo teritoriją, pranešė AFP reporteris iš įvykio vietos.

„Mes tik mėginame pravažiuoti kaip Ukrainos vyriausybės svečiai pagal ESBO mandatą, – sakė vienas stebėtojų. - Mes mėginsime derėtis su šiais žmonėmis“.

Kiek vėliau AFP reporteris pranešė, kad du šaltiniai misijoje sakė, jog 47 karinių ir civilių stebėtojų grupė grįžta į Ukrainos miestą Chersoną, kur praleido naktį po panašaus blokavimo ketvirtadienį.

Į Krymą iš Ukrainos tėra tik du keliai – vienas kerta siaurą Perekopo sąsmauką vakaruose, kitas eina palei Azovo jūrą rytuose.

15.35 val. Paskelbtas įsakas dėl referendumo Kryme

Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas pasirašė įsakymą, draudžiantį Kryme numatytą referendumą.

Oficialioje Ukrainos prezidento pareigas laikinai einančio Aleksandro Turčynovo svetainėje internete patalpintas įsakas „Dėl Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios Rados 2014 metų kovo 6 dienos sprendimo Nr. № 1702-6/14 panaikinimo – dėl referendumo rengimo“, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Įsakas priimtas remiantis faktu, jog toks referendumas pažeidžia Ukrainos konstituciją ir įstatymus. Įsakas įsigaliojo nuo jo paskelbimo momento.

15.13 val. Gavo pranešimą dėl teroristinio išpuolio

Pareigūnai pranešė gavę įspėjimą, kad lėktuve, kuriuo iš Briuselio po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) lyderiais ketvirtadienį namo skrido Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas, gali būti surengtas teroristinis išpuolis.

Kai „Austrian Airlines“ lėktuvas ketvirtadienio vakarą nusileido Vienoje, jį patikrino greitojo reagavimo pajėgų nariai, bet nebuvo rasta nieko įtartina. Tuomet A.Jaceniukas, kaip buvo suplanuota, kitu reisu išskrido į Kijevą.

15.08 val. ES ragina ištirti pranešimus apie snaiperius Kijeve

Europos Sąjunga ragina ištirti pranešimus, kad Kijeve žmones žudė snaiperiai. Tai penktadienį pareiškė ES vyriausiosios atstovės užsienio politikos ir saugumo klausimais Catherine Ashton spaudos sekretorė Maja Kocijancic.

„Mes norime, kad būtų atliktas smurto ir žudynių tyrimas. Mes norime, kad kaltininkai stotų prieš teismą“, – teigė ji, atsakydama į žurnalistų klausimą, kaip ES vertina tą faktą, kad snaiperiai, šaudę į žmones Nepriklausomybės aikštėje, galėjo būti pasamdyti opozicijos.

14.31 val. Ukraina neboikotuos parolimpinių žaidynių Sočyje

Tai patvirtino parolimpinio komiteto prezidentas Valerijus Šuškevičius. Iki šiol buvo baiminamasi, kad Ukraina gali atsisakyti dalyvauti parolimpinėse žaidynėse dėl Rusijos intervencijos į Krymo pusiasalį.

„Iškelsime savo vėliavas taikos labui“, – kalbėjo V. Šuškevičius, paraginęs V. Putiną užtikrinti Ukrainos delegacijos saugumą Sočyje.

14.28 val. Ukrainos prezidento rinkimuose dalyvaus ultradešiniųjų lyderis

Ukrainos nacionalistinės „Dešiniojo sektoriaus“ organizacijos lyderis Dmitro Jarošas ketina dalyvauti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Šią žinią paskelbė „Dešiniojo sektoriaus“ atstovas Kijeve Ondrejus Tarasenka.

„Dalyvausime visuose rinkimuose Kijeve, vietos tarybose, miestuose ir kaimuose. Tai reiškia, kad Dmitro Jarošas dalyvaus Ukrainos prezidento rinkimuose“, – kalbėjo O. Tarasenka, pridūręs jog organizacija ketina keisti pavadinimą. Pats D. Jarošas apie dalyvavimą rinkimuose kol kas nepranešė.

Rusijos tyrimų komiteto atstovas Vladimiras Markinas penktadienį pranešė, jog D. Jarošas Rusijoje apkaltintas terorizmo ir ekstremizmo sklaida masinės žiniasklaidos priemonėse. Anot V. Markino, ukrainietis atvirai ragino antirusiškai nusiteikusius asmenis vykdyti išpuolius Rusijos teritorijoje. Manoma, kad Maskvos teismas sprendimą dėl D. Jarošo suėmimo priims kovo 12 dieną.

ELTA primena, kad išankstiniai prezidento rinkimai Ukrainoje vyks gegužės 25 dieną, juose tai pat ketina dalyvauti partijos „Udar“ („Smūgis“) lyderis Vitalijus Klyčko.

14.21  Kryme – „Berkut“ uniformomis vilkinčių asmenų išpuolis

Karius užpuolė kaukėti ginkluoti asmenys su specialiosios paskirties būrio „Berkut“ uniformomis.Apie tai „Unian“ pranešė Ukrainos Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba, remdamasi Vyriausiosios priežiūros tarnybos karinėje sferoje valdybos viršininko Piotro Vizniuko informacija.

Jo teigimu, nežinomi asmenys jėga atėmė kariškių ginklus, karinę nuosavybę ir tarnybinį automobilį. Šiuo metu toliau vyksta ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, apibrėžto pagal Ukrainos BK 365 str. 2 d..

Kaip buvo pranešama, rusų kareiviai blokuoja 10 Pasienio tarnybos punktų, naktį iš kovo 5 į kovo 6-ąją atakavo dar du objektus.

Anksčiau Maskva pranešė, kad nepripažįsta dabartinės Ukrainos valdžios legitimumo ir nutraukia diplomatinius santykius su šalimi. Krymo autonominio parlamento spaudos tarnyba pranešė, jog regione sukurtos nuo Kijevo nepriklausomos valdymo institucijos, Sevastopolio miesto taryba pareiškė norinti prisijungti prie Rusijos Federacijos.

13.27 val. Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba teigia, kad Kryme yra apie 30 tūkst. rusų kareivių

Taip penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos pasienio tarnybos Personalo departamento direktorius generolas pulkininkas Michailas Kovalis, praneša glavcom.ua.

„Pirminiais duomenimis, šiuo metu yra apie 30 tūkst. Rusijos Federacijos kariškių“, – sakė jis.

Jis nepatikslino, kiek šiuo metu ukrainiečių kareivių Kryme, tik pasakė, kad tai pasienio tarnybos junginiai ir daliniai, taip pat Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, kurie dislokuoti Kryme.

13.22 val. Kijevas pasirengęs deryboms su Rusija dėl Krymo, tačiau su sąlygomis, sako premjeras

Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad naujoji valdžia pasirengusi vesti derybas su Rusija dėl situacijos Kryme, tačiau turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos.

„Mes deklaravome pasirengimą vesti derybas su Rusijos vyriausybe, tačiau pirmiausia mūsų kaimynai rusai turi išvesti kariuomenę. Antra, jie turi vykdyti dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus, kuriuos yra pasirašiusi Rusija. Trečia, jie turi liautis remti separatistus“, – sakė premjeras spaudos konferencijoje Kijeve.

13.13 val. Dėl įvykių Ukrainoje Kanada išsiuntė devynis rusų karius

Kanada išsiuntė devynis Rusijos karius, kurie į šalį atvyko pagal šalių karinių departamentų apsikeitimo programą, teigė ministras pirmininkas Stephenas Harperis ir pridūrė, kad kariai ketvirtadienį buvo informuoti, jog Kanadą turi palikti per 24 valandas.

Šeši kariškiai studijavo anglų ir prancūzų kalbas Kvebeke, du kariai dalyvavo mokymuose karinėje bazėje Naujajame Bransvike ir vienas karys mokė rusų kalbos Kvebeke.

13.10 val. J. Tymošenko: Ukrainiečiai yra pasiruošę gintis nuo Rusijos veiksmų

Ukrainos opozicijos lyderė ir ekspremjerė Julija Tymošenko, dalyvaujanti Europos Liaudies partijos (ELP) kongrese Dubline, įspėjo, kad Ukrainos žmonės yra pasirengę pasipriešinti Rusijos veiksmams dėl jų šalies teritorijos aneksijos, informuoja „independent.ie“.

Kalbėdama neįgaliųjų vežimėlyje dėl nugaros problemų kenčianti J. Tymošenko pareiškė, kad pastangos surengti plesbicitą Kryme yra visiškai neteisėtos.

AFP/Scanpix nuotr.

13.09 val. Rusija nepatenkinta NATO sankcijomis

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį sukritikavo NATO sprendimą apriboti bendradarbiavimą su Maskva dėl įvykių Ukrainoje, rašo „Reuters“.

„Matome ypač pavojingą bandymą įtraukti „NATO faktorių“ į Ukrainos įvykius, kur situacija itin kompleksinė. Šitaip kuriama papildoma įtampa ir mažinamos galimybės taikiai sureguliuoti konfliktą, – rašoma pranešime. – Bendradarbiavimo apribojimas kovoje su tarptautinėmis grėsmėmis – terorizmu, piratavimu, ekstremizmu ir kitomis, prieštarauja bet kokiai logikai“.

13.06 val. A. Jaceniukas: Ukraina gaus 15 mlrd. dolerių pagalbos paketą

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pranešė, kad tarptautiniai donorai planuoja skirti jo šaliai iš viso 15 mlrd. JAV dolerių (37,3 mlrd. litų) finansinės pagalbos paketą.

„Tame pakete bendra finansinės ir ekonominės pagalbos suma sudaro 15 mlrd. JAV dolerių“, – jis sakė per spaudos konferenciją Kijeve po vizito Briuselyje.

13.00 val. Ukrainos laikinasis lyderis pašalino iš pareigų Kijevo merą V. Makejenką

Ukrainos laikinasis prezidentas Olehas Turčynovas atleido iš pareigų Kijevo miesto administracijos vadovą Volodymyrą Makejenką, nurodoma penktadienį prezidentūros tinklalapyje paskelbtame įsake.

V. Makejenka buvo paskirtas Kijevo meru šių metų sausio 25 dieną. Vasario 20-ąją, sostinėje prasidėjus masiniams susirėmimams, V. Makejenka paskelbė paliekantis tuometę valdančiąją Regionų partiją ir prisiimantis atsakomybę už padėtį Kijeve.

12.57 val. Ukrainos ir ES sutarties politinė dalis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis, sako A. Jaceniukas

Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas pranešė, jog susitarta, kad Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties politinė dalis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis.

Oligarchams patikėta gesinti separatistines nuotaikas Rytų Ukrainoje

Rusijos į kampą speičiama naujoji Ukrainos vyriausybė, netekusi Krymo kontrolės, kreipia savo žvilgsnius į šalies oligarchus ir viliasi, kad jie padės užgesinti separatizmo laužus šalies rytuose, kur dauguma gyventojų kalba rusiškai.

Vos spėję valdžios vairą į savo rankas perimti naujieji lyderiai paskyrė verslo magnatus vadovauti Dniepropetrovsko ir Donecko regionams, kurie anksčiau laikyti Kremliaus remto buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus elektorato bastionais.

Donecke, kur po V. Janukovyčiaus pabėgimo į Rusiją prasidėjo neramumai, gubernatoriumi paskirtas 58-erių metų Serhijus Taruta – metalurgijos magnatas ir Donecko futbolo klubo „Metalurh“ savininkas. Jo įmonėse šalies rytuose dirba dešimtys tūkstančių žmonių.

12.02 val. Rusija ir Ukraina niekada nekariaus, sako Rusijos senato pirmininkė

Rusija ir Ukraina niekada nekariaus, penktadienį pareiškė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko.

„Visiški kliedesiai, jog dabar kalbama, esą Ukrainos liaudis kariaus su Rusija, – pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos vadovė. – Niekada nebus jokio karo tarp mūsų broliškų tautų.“

Tačiau ji dar kartą pažymėjo, kad dabartinė Kijevo vyriausybė yra neteisėta.

11.45 val. V. Putinas atkirto B. Obamos įspėjimui dėl karinės intervencijos Kryme

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė atkirtį JAV prezidento Baracko Obamos įspėjimui dėl karinės intervencijos Kryme, ir pareiškė penktadienį, kad Maskva negali ignoruoti rusakalbių Ukrainoje pagalbos prašymų, skelbia „Reuters“.

Po valandą trukusio pokalbio telefonu su B. Obama V. Putinas paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad Maskvos ir Vašingtono nuomonės dar labai skiriasi dėl situacijos Ukrainoje, kur Rusijos prezidento teigimu, naujoji valdžia priėmė „visiškai neteisėtus sprendimus dėl rytinių, pietrytinių ir Krymo regionų“.

11.41 val. Rusija nutraukia diplomatinius santykius su Ukraina

Maskva nepripažįsta dabartinės Ukrainos valdžios legitimumo ir nutraukia diplomatinius santykius su šalimi. Tokią informaciją pranešė nuolatinis Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Vitalijus Čurkinas.

„Maskva nepripažįsta dabartinės Ukrainos valdžios teisėtumo, todėl diplomatiniai santykiai su Ukraina nutraukiami“, – teigė V. Čurkinas.

11.02 val. Rusija pajuokė švelnias ES sankcijas

Kilus konfliktui Ukrainos Kryme ir pasirodžius pranešimams, kad pusiasalis prisijungia prie Rusijos, Europos Sąjunga (ES) Rusijos atžvilgiu įvedė švelnias sankcijas – sustabdė derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir sustabdė pasirengimą Sočyje numatytam viršūnių susitikimui. Europos šalys nesugebėjo susitarti dėl griežtesnių sankcijų dėl glaudžių ekonominių ryšių su Rusija. Rusijos atstovas suskubo pareikšti, kad susitikimo rezultatai Maskvos negąsdina. Apie tai rašo gazeta.ru.

„Jeigu kažkas galvoja, kad panašiomis baisenybėmis galima įbauginti Rusiją, tai labai klysta, – sakė nuolatinis Rusijos atstovas prie ES Vladimiras Čižovas agentūrai „Interfax“, su kuria bendravo telefonu iš Briuselio. – Iš esmės, nieko baisaus nenutiko. Ir praktiškai nieko naujo lyginant su tuo, kas buvo priimta užsienio ministrų lygmenyje praėjusį pirmadienį. Tačiau jeigu kalbėtume apie dialogo dėl vizų įšaldymą, tai jis ir taip faktiškai įšaldytas pačios Europos Sąjungos. Jeigu kalbėtume apie derybas dėl naujos prekybos sutarties, tai ir ten kamuolys ES pusėje“.

Xinhua/Sipa USA nuotr.

10.41 val. Krymas sukūrė savo valdymo struktūras, Sevastopolis nori atsiskirti

Krymo autonominio parlamento spaudos tarnyba pranešė, jog regione sukurtos nuo Kijevo nepriklausomos valdymo institucijos, Sevastopolio miesto taryba pareiškė norinti prisijungti prie Rusijos Federacijos.

Spaudos tarnybos pranešime rašoma, jog Krymo autonominė respublika nuo šiol turės savo teisingumo, vidaus reikalų, nepaprastųjų situacijų, pramonės ministerijas, taip pat informacijos ir masinės žiniasklaidos priemones. Be to suformuota atskira prokuratūra, saugumo tarnybos, muitinė, mokesčių ir teisėsaugos struktūros.

Vėlų ketvirtadienio vakarą Sevastopolio miesto taryba priėmė rezoliuciją dėl prisijungimo prie Rusijos federacinio subjekto statusu. Mieste yra įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros flotilės bazė, todėl teritorija turi atskirą statusą ne tik Ukrainos, bet ir viso Krymo pusiasalio atžvilgiu. Nepaisant rezoliucijos, miesto tarybos atstovai paskelbė, jog sevastopoliečiai vis tiek galės balsuoti vasario 16 dienos referendume.

10.34 val. Rusijai gali būti paskelbtos tolesnės sankcijos, sako Prancūzija

Prancūzijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, jog jeigu pirmosios sankcijos, paskelbtos Rusijai dėl karinės intervencijos Ukrainoje, neduos pageidaujamų rezultatų, gali būti imtasi tolesnių priemonių, nukreiptų prieš Rusijos verslą ir prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmones.

„Jeigu nebus labai staigių rezultatų, bus naujų priemonių, nukreiptų prieš atsakinguosius ir Rusijos verslą“, – ministras Laurent'as Fabiusas sakė radijui „France Info“.

10.19 val. Prancūzijos ministrai dėl Ukrainos boikotuos Sočio parolimpines žaidynes

Prancūzija nesiųs jokių ministrų į Sočio parolimpines žiemos žaidynes – protestuodama dėl Rusijos pozicijos Ukrainos krizės klausimu, penktadienį kelios valandos prieš žaidynių atidarymą paskelbė Paryžius.

9.39 val. Prancūzija tebesilaiko įsipareigojimų pastatyti du karo laivus Rusijai

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as pareiškė, kad prieštaringai vertinama sutartis dėl dviejų modernių karo laivų pardavimo Rusijai tebegalioja, nors Maskva surengė invaziją į Krymą, kurią smerkia daugelis Vakarų šalių lyderių.

2011 metais sudaryta sutartis dėl „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo, verta 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų), jau anksčiau kėlė susirūpinimą Prancūzijos sąjungininkėms NATO ir Europos Sąjungoje (ES). Tas kontraktas buvo pasirašytas praėjus vos keliems metams po Rusijos invazijos į Gruziją.

Tačiau netgi kylant kito karo, kuriame dalyvautų Rusija, grėsmei, F. Hollande`as, dalyvaudamas Briuselyje vykusiame ES viršūnių pasitarime dėl krizės Ukrainoje, sakė, jog Prancūzijos įsipareigojimai parduoti tuos karo laivus tebegalioja.

„Mes laikomės savo pasirašytų kontraktų“, – pažymėjo Prancūzijos lyderis.

9.36 val. JAV ragina Rusiją įleisti tarptautinius stebėtojus į Krymą

JAV ketvirtadienį paragino Maskvą padėti tarptautiniams stebėtojams patekti į Krymą ir drauge su sąjungininkėmis pasmerkė šio autonominio regiono planus surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, susirinkusi į ketvirtą per mažiau nei savaitę skubų posėdį dėl Ukrainos, vėl nerado bendros pozicijos, didžiosioms Vakarų valstybėms smerkiant Krymo parlamento „neteisėtą“ sprendimą kovo 16 dieną rengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

Xinhua/Sipa USA nuotr.

8.39 val. JAV oficialiai įspėja bankus dėl galimų V. Janukovyčiaus veiksmų

JAV iždo pareigūnai ketvirtadienį oficialiai įspėjo bankus stebėti ir saugotis galimų buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus ar jo giminių ir bendrininkų bandymų pervesti savo lėšas. Kanados ir Europos Sąjungos pareigūnai jau ėmėsi sankcijų užšaldydami buvusio Ukrainos vadovo sąskaitas. Apie tai praneša „Dow Jones“.

8.38 val. Vakarų šalys neleis Rusijai suskaldyti Ukrainos, sako B. Obama

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį paskelbė sankcijas Rusijai, atsakydamas į Maskvos įvykdytą karinį Krymo užėmimą, ir patikino, kad neleis Kremliui suskaldyti Ukrainos.

B. Obama taip pat pabrėžė, kad Krymo vietos vyriausybės paskubomis rengiamas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos pažeistų tarptautinę teisę.

Europos lyderiai paskelbė savas priemones, tačiau nesutarė, ar jų sankcijos turėtų būti tokios pat griežtos, kaip įvestos Jungtinių Valstijų. Tuo tarpu B. Obama pagrasino imtis tolesnių žingsnių, jeigu Rusija nenusileis.

8.07 val. A. Jaceniukas kviečia NATO pareigūnus į Kijevą

Ukrainos pereinamojo laikotarpio premjeras Arsenijus Jaceniukas pasiūlė NATO Šiaurės Atlanto tarybos susirinkimą surengti Kijeve, kur būtų galima aptarti paskutinius įvykius Ukrainoje, praneša „RIA Novosti“.

„Pakviečiau Šiaurės Atlanto tarybos narius surengti susitikimą Kijeve, – pranešė A. Jaceniukas, po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu. – Manau, tai sustiprins mūsų bendradarbiavimą“.

8.06 val. JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą dėl paskolų garantijų Ukrainai

JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį triuškinama balsų dauguma pritarė įstatymo projektui dėl 1 mlrd. JAV dolerių paskolų garantijų Ukrainai – tai pirmasis oficialus Amerikos įstatymų leidėjų žingsnis reaguojant į rimčiausią JAV ir Rusijos santykių krizę nuo Šaltojo karo laikų.

7.50 val. Interpolas sako svarstantis V. Janukovyčiaus arešto orderį

Interpolas penktadienį paskelbė, kad svarsto Ukrainos naujosios vyriausybės prašymą išduoti arešto orderį nušalintajam prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Tarptautinė policijos organizacija patvirtino, kad trečiadienį gavo valdžios Kijeve prašymą paskelbti „Raudonąjį perspėjimą“ dėl V. Janukovyčiaus, kaltinamo, be kitų dalykų, piktnaudžiavimu valdžia ir žmogžudystėmis.

Prašymą „vertina Interpolo teisinių reikalų biuras, siekdamas nustatyti, ar jis atitinka organizacijos konstituciją ir taisykles“, sakoma pareiškime.

„Visos Interpolo šalys narės buvo informuotojos apie vykdomą patikrinimą“, – sakoma jame.

7.48 val. Rusijos veiksmai pažeidžia Ukrainos suverenumą, B. Obama sako V. Putinui

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad Maskvos veiksmai pažeidžia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, pranešė Baltieji rūmai.

Baltųjų rūmų pranešime nurodoma, kad abu lyderiai ketvirtadienio popietę kalbėjosi telefonu apie valandą. Tai buvo pirmasis žinomas jų kontaktas nuo šeštadienio, kai Rusijos pajėgos perėmė kontrolę Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje.

7.16 val. Julija Tymošenko kreipėsi į Europos liaudies partijos kongreso, vykstančio Airijos sostinėje Dubline, narius, sakydama, kad kova už Ukrainą yra kova už stabilumą visame pasaulyje, skelbia unian.net.

Kreipdamasi į kongreso narius J. Tymošenko pažymėjo, kad turi gerą naujieną visam pasauliui – „Ukrainoje krito diktatūra. Tokios laisvės mes per 22 nepriklausomybės metus neturėjome“.

Tačiau ji pastebėjo, kad dabar iškilo grėsmė Ukrainos valstybingumui: „V.Putinas eis taip toli, siekdamas užgrobti Ukrainą, kiek jam leis demokratinis pasaulis. Jeigu mes leisime Rusijai, nukreipusiai kulkosvaidžius, kovo 16 dieną surengti referendumą dėl Krymo aneksijos, mes prarasime Ukrainą. Tačiau mes prarasime ne tik Ukrainą, mes prarasime stabilumą visame pasaulyje. Dabar Ukrainoje sprendžiamos globalios problemos“.

Ji taip pat sakė, kad dabar niekas nenori naujo Šaltojo karo Europoje, tačiau tam reikia įtikinti visus, tarp jų ir Rusiją, kad Europa egzistuoja ir ji neleis išdraskyti Ukrainos. „Sustabdyti rusišką agresiją, tai ne tik suteikti laisvę Ukrainai. Dabar mes kalbame apie viso regiono laisvę, mes kalbame apie karą arba taiką visame žemyne“, – sakė J. Tymošenko. 

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close