captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į Krymą plūsta Rusijos pajėgos, skelbiama apie ultimatumą ukrainiečiams

Į Krymo pusiasalį toliau plūsta Rusijos karinės pajėgos. Skelbiama, kad Rusija nustatė ultimatumą Ukrainos pajėgoms pasiduoti iki antradienio 5 val. ryto.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Į Krymo pusiasalį toliau plūsta Rusijos karinės pajėgos. Skelbiama, kad Rusija nustatė ultimatumą Ukrainos pajėgoms pasiduoti iki antradienio 5 val. ryto.

20.40 val. ES viršūnių susitikimas dėl Ukrainos – ketvirtadienį

ES Užsienio reikalų taryba griežtai pasmerkė Rusijos karinių pajėgų įvykdytą agresiją ir Ukrainos suverenumo bei teritorinio vientisumo pažeidimą. ES ministrai paragino Rusiją nedelsiant sugrąžinti savo pajėgas į nuolatines bazes ir laikytis įsipareigojimų dėl karinių pajėgų dislokavimo Kryme, įtvirtintų dvišalėse sutartyse, pranešė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pranešė, kad ES lyderiai į nepaprastąjį posėdį dėl Ukrainos rinksis ketvirtadienį Briuselyje.

20.00 val. Rusijos šaukia JT Saugumo Tarybos posėdį

Naktį iš pirmadienio į antradienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba susirinks į trečiąjį skubų posėdį Ukrainos klausimu. Šįsyk jis šaukimas Rusijos prašymu, praneša „Reuters“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais.

Posėdis bus atviras, jis prasidės 22 valandą 30 minučių Lietuvos laiku. Saugumo Taryba jau svarstė padėtį Ukrainoje kovo 1-ąją ir 2-ąją. Per pirmąjį posėdį Ukrainos atstovai apkaltino Rusiją neteisėtu kariniu įsiveržimu į šalies teritoriją. Rusijos nuolatinis atstovas JT Vitalijus Čiurkinas tikino, kad Rusija veikia pagal susitarimus su Ukraina dėl Juodosios jūros laivyno bazavimo Kryme.

Antrasis JT Saugumo Tarybos posėdis Ukrainos klausimu įvyko sekmadienį. Beveik visi diskusijų dalyviai pasmerkė Rusijos veiksmus Kryme, bet jokių sprendimų nebuvo priimta.

19.26 val. JAV paragino Rusiją išvesti pajėgas iš Ukrainos

JAV viceprezidentas Joe Bidenas telefonu kalbėdamas su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu paragino Rusiją atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos, pranešė Baltieji rūmai.

„Viceprezidentas paragino Rusiją atitraukti savo pajėgas, palaikyti skubų tarptautinių stebėtojų dislokavimą Ukrainoje ir pradėti prasmingą politinį dialogą su Ukrainos vyriausybe“, – sakoma pirmadienį Baltųjų rūmų skelbiamame pranešime.

17.45 val. Rusija paskelbė ultimatumą

Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas nurodė Kryme dislokuotoms ukrainiečių pajėgoms pasiduoti iki antradienio 5 val. ryto vietos laiku arba laukti karinių veiksmų, informavo naujienų agentūra „Interfax“, cituodama šaltinį Ukrainos gynybos ministerijoje.

Pasak pranešimo, šį ultimatumą paskelbė laivyno vadas Aleksandras Vitko. Nei Ukrainos gynybos ministerija, nei bazę rusų pajėgų kontroliuojamame Kryme turintis Rusijos Juodosios jūros laivynas, šio pranešimo oficialiai dar nepatvirtino.

„Jeigu jie nepasiduos iki rytdienos 5 val., bus pradėta tikra ataka prieš (Ukrainos) ginkluotųjų pajėgų dalinius ir divizijas Kryme“, – sakė šaltinis ministerijoje.

17.19 val. ESBO siunčia atstovus į Ukrainą

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienio vakarą pradės siųsti savo stebėtojų grupes į Ukrainą, tačiau Rusijos prieštaravimai reiškia, kad organizacijai dar teks susitarti dėl visavertės misijos šioje šalyje, pranešė JAV Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland.

„Šiandien buvo pranešta, kad ESBO šį vakarą pradės siųsti į Ukrainą savo stebėtojus, kurie galės pateikti neutralių faktų ir tikrą vietos įvykių įvertinimą“, – sakė ji žurnalistams Vienoje.

Kalbėdama specialaus ESBO susitikimo užkulisiuose V. Nuland išreiškė viltį, kad „priešakinėms grupėms“ bus „leista vykti į Krymą, kur jų reikia labiausiai, taip pat į pagrindinius miestus Ukrainos rytuose“.

ESBO 57 šalių narių atstovai dar turi sutarti, ar pradės visavertę stebėtojų misiją Ukrainoje, kaip nori Vašingtonas ir kitos šalys, sakė V. Nuland.

Tuo tarpu Rusijos atstovas ESBO Andrejus Kelinas pareiškė, kad stebėjimo misijos ne visada buvo geras dalykas. Kosove stebėtojai „prisidėjo prie padėties pablogėjimo“, o Pietų Osetijoje jie „apsunkino padėtį“, sakė A. Kelinas žurnalistams susitikimo užkulisiuose.

Pasak V. Nuland, Rusija „gali atitraukti savo pajėgas atgal į bazę ir jas pakeisti nepriklausomais ESBO ir JT stebėtojais... (Rusija) turi priimti 21-ojo amžiaus sprendimą“.

15.58 val. Rusija pasiruošusi samdyti Ukrainos milicininkus

Rusija pranešė pirmadienį esanti pasiruošusi samdyti Ukrainos milicininkus į tarnybą Rusijos teritorijoje. Maskva jau pradėjo Ukrainos riaušių milicijos „Berkut“ nariams dalinti pasus, skelbia „RIA Novosti“.

Maskvos policija anksčiau informavo, jog yra pasiruošusi įkurti „Berkut“ pareigūnų divizioną bei pasirūpinti jų apgyvendinimu.

Naujoji vyriausybė Kijeve oficialiai likvidavo „Berkut“ po praėjusį mėnesį vykusių kruvinų susirėmimų su protestuotojais.

15.54 val. Kryme išjungta nepriklausoma televizija

Visame Krymo pusiasalyje nutraukta didžiausio nepriklausomo regioninio kanalo „Černomorsky“ transliacija, Ukrainos „Radio Svoboda“ sakė šio kanalo vyriausioji redaktorė Oleksandra Kvitko. Pasak jos, regioninio televizijos ir radijo transliacijų centro atstovai jai paaiškino, kad taip pasielgti buvo priversti jėga.

15.45 val. D. Cameronas: Rusija turi sumokėti „reikšmingą kainą“

Didžiosios Britanijos Ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareiškė, jog Rusija dėl savo veiksmų Kryme turi sumokėti „reikšmingą kainą“. Pasak jo, Rusija privalo būti nubausta finansiškai ir ekonomiškai.

Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo tarybai premjeras pateiks ekonominių ir finansinių sankcijų planą. Tarp sankcijų minimas ir vizų atėmimas Rusijos verslininkams.

Teigiama, jog D. Camerono pasiūlytos sankcijos gali būti pristatytos ir ES lyderių susitikime Briuselyje.

15.40 val. Rusų sraigtasparniai kirto Ukrainos oro erdvę

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį  kariniai rusų sraigtasparniai du kartus kirto Ukrainos oro erdvę.

15.22 val. Siekia atjungti energetikos sistemą

Rusija siūlo atjungti Krymo energetikos sistemą nuo Ukrainos. Apie tokias kaimynų ambicijas Radoje pranešė Ukrainos energetikos ir anglies pramonės ministras Jurijus Prodanas.

15.20 val. Pradeda tilto, sujungsiančio Krymą ir Rusiją, projektą  

Maskva pirmadienį oficialiai pradėjo projektą, pagal kurį turėtų būti pastatytas Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymą sujungsiantis tiltas. Inžinerinė studija turėtų būti atlikta iki šių metų lapkričio.

14.56 val. Donecke šturmuotas administracijos pastatas

Donecke prorusiško mitingo dalyviai ėmė šturmuoti apskrities administracijos pastatą, praneša zn.ua. Milicija nekliudo šturmui, mitinguotojai skanduoja „Rusija“ ir „Milicija su liaudimi“. Mitinguotojai atitvėrė pastatą saugojusius vidaus pajėgų karius, išlaužė duris ir išdaužė langus. Po 14 val. buvo užimti du pastato aukštai. Pastate esančius valdininkus ir žurnalistus mitinguotojai vadina „banderomis“.

14.42 val. Užimtas Kerčės keltų terminalas Kryme

Prorusiškos pajėgos pirmadienį perėmė kontrolę keltų terminale rytiniame Krymo pusiasalio kyšulyje, kurį nuo Rusijos skiria siauras sąsiauris. Žmonės, kurie užėmė terminalą, atsisakė pasakyti, kas jie tokie, tačiau kalbėjo rusiškais ir atvažiavo mašinomis su Rusijos numeriais.

14.30 val. Į Krymą atvyksta daugiau rusų pajėgų

Rusijos kariai ir kariniai lėktuvai pirmadienį plūsta į Krymą, pažeisdami dvišalius susitarimus, pranešė Ukrainos pasieniečiai.

Per pastarąją parą pusiasalyje nusileido 10 Rusijos atakos sraigtasparnių ir aštuoni kariniai transporto lėktuvai, sakoma Ukrainos sienos apsaugos tarnybos pranešime. Be to, keturi naujai atplaukę Rusijos karo laivai nuo šeštadienio stovi Sevastopolio uoste.

13.58 val. S. Lavrovas smerkia galimas sankcijas dėl Ukrainos

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį griežtai sukritikavo grasinimus „sankcijomis ir boikotais“ dėl jo šalies vaidmens gilėjančioje krizėje Ukrainoje.

„Tie, kas mėgina traktuoti situaciją kaip tam tikrą agresiją ir grasina sankcijomis bei boikotais, patys nuolat skatino ukrainiečius atsisakyti dialogo ir galiausiai poliarizavo Ukrainos visuomenę“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikime Ženevoje.

13.55 val. Nori keisti Rusijos konstituciją

Rusijos valstybės Dūmos deputatai pateikė įstatymo projektą, kurio prašoma keisti Rusijos konstituciją. Pakeitsimo esmė susijusi su įvykiais Ukrainoje, mat deputatai prašo Krymą priimti į Rusijos federacijos sudėtį.

13.45 val. Sužeisti Ukrainos kariai

Per vieną incidentą Sevastopolyje sužeisti du ukrainiečių kariai. Vienas jų neteko sąmonės, kitas patyrė nežymių sužalojimų. Kaip praneša Udinform.com, į juos Rusijos kariškiai esą paleido granatą. Taip pat skelbta, kad ukrainiečiai sulaukė ultimatumo – pasiduoti iki 16 val. arba bus imtasi griežtų priemonių.

11.45 val. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) turėtų „nedelsiant“ pasiųsti savo stebėtojų misiją į Ukrainą, JAV pasiuntinys pareiškė Vienoje prasidėjus šios paneuropinės organizacijos susitikimui.

„Šiandien raginame nedelsiant pasiųsti ESBO stebėtojus į Ukrainą“, – sakoma ambasadoriaus Danielio Baero pranešime.

Pasak jo, ESBO „turėtų priimti sprendimą šiandien ir nedelsiant pradėti planuoti ir ruoštis stebėsenos misijai“.

D. Baeras nurodė, kad toks žingsnis leistų „stebėti ir užkirsti kelią konfliktui; užtikrinti mažumų žmogaus teisių apsaugą; užkirsti kelią pasienio konfliktui; skatinti gerbti teritorinį vientisumą; taip pat palaikyti taiką, stabilumą ir saugumą tame regione“.

Šiuos komentarus D. Baeras pateikė per sekmadienio popietę Vienoje vykusį ESBO Parengiamojo komiteto posėdį dėl Ukrainos. Tuo metu pirmadienį buvo sušauktas ESBO Specialiosios nuolatinės tarybos posėdis.

10.11 val. Ukrainos pasieniečiai pirmadienį pranešė, kad Rusija telkia šarvuotąją techniką prie Kerčės sąsiaurio, skiriančio Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Pasienio apsaugos tarnybos atstovas pridūrė, kad Rusijos laivai judėjo Sevastopolio, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodojo jūros laivyno bazė, uoste ir jo apylinkėse. Rusijos pajėgos taip pat blokavo mobilųjį ryšį kai kuriose teritorijose.

Rusijos šarvuotoji technika buvo sutelkta netoli keltų prieplaukos prie Kerčės sąsiaurio, kitapus nuo Ukrainos miesto Kerčės, sakė pasieniečių atstovas.

08.42 val. Nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius tebėra teisėtas valstybės vadovas, nors jo „autoritetas beveik niekinis“, pirmadienį pareiškė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.

D. Medvedevas pridūrė, kad Rusija nepripažįsta naujosios valdžios Kijeve, kuri atėjo po V. Janukovyčiaus nuvertimo – sakydamas, kad valdžios perėmimas buvo atliktas pažeidžiant konstituciją.

Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime D. Medvedevas tiesiogiai nekomentavo Rusijos parlamento praeitą savaitgalį priimto sprendimo leisti prezidentui V. Putinui pasiųsti Rusijos pajėgas į Ukrainos teritoriją, vystantis abiejų šalių priešpriešai dėl Krymo.

„Taip, prezidento Janukovyčiaus autoritetas praktiškai niekinis, tačiau tai nekeičia fakto, kad pagal Ukrainos konstituciją jis yra teisėtas valstybės vadovas“, – pažymėjo D. Medvedevas.

Rusija suteikė prieglobstį V. Janukovyčiui, kuris praeitą penktadienį pirmąkart pasirodė viešumoje ir surengė spaudos konferenciją pietiniame Rostovo prie Dono mieste.

D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija pasiruošusi vystyti „daugialypius pagarbius santykius su broliška Ukraina“, tačiau ne su vyriausybe, pakeitusia V. Janukovyčiaus režimą.

„Ukraina mums – ne grupė žmonių, kuri, praliejusi kraują Maidane, užgrobė valdžią, pažeisdama konstituciją ir kitus savo valstybės įstatymus, – rašo premjeras. – Tai visa šalis. Labai įvairūs žmonės. Ukrainiečiai, rusai, totoriai, žydai. Kitos bendrijos, gyvenančios santarvėje.“

D.Medvedevo komentaruose pabrėžiama Rusijoje daugelio palaikoma nuomonė, kad naujoji Ukrainos vyriausybė sudaryta iš kraštutinių nacionalistų, kurie atstovauja tik nedidelei Ukrainos žmonių daliai.

Jo žinutėje taip pat akcentuojama, kad Rusija toli gražu nėra patenkinta V. Janukovyčiaus veiksmais, tačiau Maskva nelinkusi pripažinti naujosios valdžios teisėta dialogo partnere.

Premjeras rašo, jog jeigu V. Janukovyčius yra kuo nors nusikaltęs, tuomet Ukraina turėtų surengti jam apkaltą.

„Visa kita – savivalė. Valdžios užgrobimas. Tai reiškia, kad tokia tvarka bus itin nestabili. Ji baigsis nauju perversmu. Nauju krauju“, – perspėjo D. Medvedevas.

„Rusijai reikia stiprios ir stabilios Ukrainos. Nuspėjamos ir ekonomiškai pajėgios partnerės, – pridūrė jis. – Ne skurdaus giminaičio, visuomet stovinčio su ištiesta ranka.“

Šie D. Medvedevo komentarai buvo paskelbti jo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/#!/Dmitry.Medvedev.

08.35 val. Aštrėjant konfliktui dėl Krymo pusiasalio, Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas siunčia į Ukrainą savo pavaduotoją Janą Eliassoną. Jis asmeniškai įvertins padėtį šalyje ir JT vadovui pateiks pasiūlymus, kaip JT galėtų prisidėti prie įtampos sušvelninimo, praneša agentūra AFP.

Antradienį Kijeve laukiama ir JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry. Jis sekmadienį pareiškė, kad tolesnės eskalacijos atveju gali neįvykti Sočyje planuojamas G8 viršūnių susitikimas. Gali būti, kad Vladimiro Putino iš viso neliks G8 grupėje, pridūrė J. Kerry. Rusija 1998-aisiais buvo priimta į svarbiausių pramoninių valstybių grupę.

Dėl Rusijos veiksmų Kryme visos G7 šalys sustabdė pasirengimą Sočio viršūnių konferencijai.

NATO pasisakė už tarptautinių stebėtojų nusiuntimą į Ukrainą. Jie būtų pavaldūs JT Saugumo Tarybai arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Jis taip pat pareikalavo Rusijos ir Ukrainos ieškoti taikaus krizės sprendimo. NATO savo ruožtu mėgins daryti įtaką Maskvai per NATO ir Rusijos Tarybą.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino V. Putiną „paskelbus karą jo šaliai“.

Po valdžios pasikeitimo Kijeve prieš savaitę didėja įtampa daugiausiai prorusiškose teritorijose Ukrainos rytuose bei Kryme.

Rusija patikino, kad nenori karo su Ukraina. „Mes esame prieš tai, kad kas nors naudotų šią terminologiją santykyje su mums artima Ukraina“, – per valstybinę televiziją pareiškė užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas. Rusija esą darys viską dvišaliams santykiams stiprinti, nes „nuo to priklauso stabilumas Europoje“.

07.58 val. Šią savaitę į Ukrainą vyksta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos atstovai rinkti duomenų, kiek ir kaip skubiai Ukrainai reikalinga finansinė pagalba. Nauja Ukrainos valdžia anksčiau skelbė, kad šalį nuo bankroto išgelbėtų 35 mlrd. dolerių.

Europos Sąjungos (ES) institucijos įsteigė specialią grupę, atsakingą už finansinės paramos Ukrainai surinkimą. Ukrainos valdžia yra skelbusi, kad 4 mlrd. dolerių būtini tuoj pat ir kad tai būtų gryni pinigai.

ES biudžeto komisaras teigia, kad Bendrija galėtų artimiausiu metu skirti Kijevui milijardą eurų. Vis dėlto visos paskolos bei paramos siejamos su TVF reikalavimais Ukrainoje vykdyti griežtas vidaus reformas.

Apie savo ketinimus skirti finansinę paramą taip pat yra pareiškusios JAV ir Kanada, prisidėti kviečiamos Kinija, Japonija bei ES valstybės.

07.57 val. Lietuvos ambasadorius prie NATO sako, kad Aljansas artimiausiu metu neketina panaudoti karinių veiksmų sprendžiant situaciją Ukrainoje. Kaip LRT radijui sako Kęstutis Jankauskas, NATO siekia neramumus spręsti taikiomis priemonėmis ir kviečia Rusiją susilaikyti nuo agresijos. Ukrainos klausimas NATO taryboje bus sprendžiamas ir šiandien.

07.50 val. Prezidentė pirmadienio rytą su Vyriausybės vadovu, krašto apsaugos ministru, Seimo atstovais bei Lietuvos kariuomenės vadu aptars padėtį Ukrainoje. Susitikime dalyvauti taip pat pakviesti Seimo Europos reikalų ir užsienio komitetų vadovai, Parlamento opozicijos lyderis.

Vėlų sekmadienio vakarą Dalia Grybauskaitė per pokalbį telefonu su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu griežtai pasmerkė Rusijos agresijos aktus Ukrainoje. Kaip praneša prezidentūra, abiejų šalių lyderiai pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė turi mobilizuotis ir ieškoti bendrų sprendimų dėl susidariusios padėties.

Prezidentė taip pat perspėja, kad Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje kelia grėsmę viso regiono saugumui. Savaitgalį Rusijos karių dislokavimas Kryme sulaukė griežtos Europos Sąjungos ir NATO šalių reakcijos. Lietuva į Vilnių konsultacijoms iškvietė ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų.

Savaitgalį telefonu kalbėjęsi Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pareiškė, jog Rusijos veiksmai kelia pavojų visam regionui.

07.07 val. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutinka su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlymu sukurti Europos Saugumo bendradarbiavimo organizacijos vadovaujamą kontaktinę grupę situacijai Kryme tirti. Tačiau Rusijos kariuomenės daliniai, per savaitgalį okupavę Krymą, ir toliau provokuoja Ukrainos kariuomenę.

Sekmadienį vakare, Ukrainos kariuomenei paskelbus visuotinę mobilizaciją, o į V. Putino statytinių Kryme pusę perėjusiam Ukrainos laivyno vadui iškėlus bylą dėl valstybės išdavimo, Rusijos generalinis konsulas Kryme pripažino, kad nebuvo nė vienos Rusijos ar Ukrainos piliečių aukos, apie kurias buvo kalbama kaip apie priežastį į Ukrainą Rusijai įvesti savo pajėgas ginant rusiškai kalbančiųjų teises, kaip tvirtino V. Putinas.

Į neeilinį susitikimą susirinkę NATO gynybos ministrai patvirtino, kad Rusija pažeidė tarptautinę teisę, bei nieko daugiau, išskyrus pareiškimą apie susirūpinimą, nesiėmė. Agresiją Ukrainoje pasmerkė net ir įprastinė Rusijos sąjungininkė Jungtinių Tautų saugumo taryboje Kinija.

Tačiau V. Putinas galų gale atsižvelgė tik į Vokietijos kanclerės A. Merkel skambutį ir siūlymą kurti tyrimo komisiją bei Europos Saugumo bendradarbiavimo organizacijos kontaktinę grupę, nors panaši grupė, A. Merkel prašyta Uždniestrės konfliktui spręsti, to padaryti nepajėgi.

JAV, pagrasinusios izoliuoti Rusiją ekonomiškai ir siūlyti šalinti ją iš didžiojo aštuoneto, vis dėlto gavo daugelio Europos Saugumo bendradarbiavimo organizacijos pritarimą siųsti į Ukrainą tarptautiniu stebėtojus, bet Rusija organizacijoje turi veto teisę.

Tad į Ukrainą vyksta JAV bei Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovai. Abi valstybės 1994 m. Budapešto sutartimi įsipareigojusios saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, kurį, anot A. Merkel, Rusija pažeidė, kai pradėjo karinę invaziją į Ukrainą.

Kryme Rusijos specialieji daliniai toliau provokuoja Ukrainos kariuomenę mėtydami garsines ir dūmines granatas į Ukrainos karines bazes bei užimdami Ukrainos kariuomenės pastatus bei nuginkluodami ją. Iš Rusijos į Ukrainą ir toliau vežami žmonės dalyvauti mitinguose prieš naująją valdžią Kijeve.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.lrytas.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close