captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV prieš Rusiją: šaltasis karas dėl Ukrainos

Istorija kartojasi: dėl Ukrainos kilusiame Rytų ir Vakarų konflikte Rusija ir JAV užėmė konkuruojančias pozicijas.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Istorija kartojasi: dėl Ukrainos kilusiame Rytų ir Vakarų konflikte Rusija ir JAV užėmė konkuruojančias pozicijas.

Naujoji santykių pradžia nuėjo niekais, sugrįžo šaltojo karo pojūtis, rašo spiegel.de.

Šnipinėjimo lėktuvas „U-2“ yra tikra legenda. Juo iš maždaug 20 kilometrų aukščio amerikiečiai šeštame dešimtmetyje šnipinėjo sovietų karinį pasirengimą. 1960 metais „U-2“ pilotas Gary Powersas buvo pašautas, tačiau po dvejų metų žvalgybinis lėktuvas vis tiek pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotos sovietinių raketų bazės Kuboje. Lėktuvas „U-2“ yra vienas pagrindinių šaltojo karo simbolių.

Dabar tokios ekspedicijos turėtų būti jau praeityje. JAV Gynybos ministras Chuckas Hagelis pasiryžęs šnipinėjimo lėktuvus po daugiau nei penkių dešimtmečių atšaukti iš tarnybos. Be to, tikimasi kariuomenę sumažinti nuo 520 tūkstančių iki 450 tūkstančių karių. Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pradžios JAV kariuomenė niekada nebuvo tokia maža. Tokių drastiškų priemonių Ch. Hagelis griebiasi ne vien dėl iš JAV Kongreso kylančio spaudimo taupyti. Tokia yra ir JAV prezidento Baracko Obamos politinė valia.

Kova tarp Rytų ir Vakarų

Jungtinių Amerikos Valstijų vadovas nori iškelti naujus iššūkius: masinę kariuomenę palikti praeityje ir pereiti prie lanksčių specialiųjų pajėgų bei bepiločių lėktuvų. Mažiau savos galios demonstravimo, daugiau bendros atsakomybės. Mažiau pinigų šio pasaulio karštiesiems taškams, daugiau – Amerikos tiltams, gatvėms ir mokykloms. Tai jis pavadino „nation building at home“ (angl. šalies kūrimas namuose).

Ir kaip tik šiuo metu, kai B. Obama naftalinu apibarstė „U-2“ ir nusprendė kurti savo gražų naująjį pasaulį, sugrįžo šaltojo karo šmėkla. Ukrainos ateitis vėl verčia kovoti Rytus ir Vakarus, o Rusiją ir JAV – pasitikrinti jėgas, kas stipresnis. Nors Jungtinės Amerikos Valstijos laikinąjį Ukrainos prezidentą pripažįsta teisėtu, Rusija kalba apie valstybinį perversmą.

JAV vyriausybė pernelyg akivaizdžiai siekia sumenkinti kylančią konfrontaciją su Rusija. Šaltasis karas? Baikit, nesąmonė!

„Mes to nevertiname kaip šachmatų žaidimo iš šaltojo karo laikų“, - paaiškino B. Obama. Esą, jam svarbu, kad ukrainiečiai galėtų patys apsispręsti dėl savo ateities. Prezidentui antrina ir jo patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice: „Mes neturime intereso sugrįžti prie šaltojo karo reiškinio, kuris neatspindi XXI amžiaus realijų“. O vyriausybės atstovas spaudai Jay Carney pažymėjo: „Tai nėra naujas šaltojo karo variantas“.

Respublikonų senatorius Johnas McCainas labai sausai konstatavo: „Prezidentas sako, kad tai neturi nieko bendro su šaltuoju karu. Vladimiro Putino požiūriu, dar ir kaip turi. Jis nori atkurti Rusijos imperiją“.

Iš tikrųjų, praėjusią vasarą lankydamasis Kijeve V. Putinas kalbėjo apie „stačiatikių-slavų vertybes“ ir „bendrus protėvius“. Jo planus kurti Eurazijos muitų sąjungą, kuriai be Kazachstano ir Baltarusijos turėtų priklausyti ir Ukraina, Vašingtonas vertina itin kritiškai.

Rusija spyriojasi

B. Obama, pradėdamas eiti savo pareigas, buvo nusiteikęs „naujai pradžiai“ santykiuose su Rusija, tačiau netrukus įstrigo. Rusija blokuoja tokias iniciatyvas ir ožiuojasi. Nuolatinė parama, teikiama Sirijos diktatoriui Basharui al-Assadui, yra puikus to pavyzdys. Tačiau amerikiečiai supranta, kad Rusijos prezidento paskelbimas priešu, V. Putinui būtų didžiausia malonė, kokią tik gali jam suteikti Jungtinės Amerikos Valstijos. Juk Rusijos prezidentas remiasi griežtos demarkacinės linijos tarp Rytų ir Vakarų principu, o patriotizmas ir „antiamerikonizmas“ mobilizuotų konservatyviai nusiteikusią gyventojų daugumą. Be to, Vašingtonui aišku, kad be V. Putino negali būti išspręsti nei pilietinio karo Sirijoje, nei branduolinių problemų su Iranu klausimai.

Tai, jog Vakarams autokratas Maskvoje būtinas, įrodo J. Carney žodžiai: „Mes turime labai aiškų požiūrį į mūsų santykius su Rusija. Juos kursto ne romantika ar viltis, o tai, ką mes kai kuriose srityse galime pasiekti kartu su Rusija. Net jei mes aiškiai pasakome, kur su jais nesutinkame“.

Kaip tik todėl šaltasis karas dėl Ukrainos neturėtų vadintis šaltuoju karu. Kam konfliktą kurstyti dar ir retorika? Bet kokiu atveju, Rytai ir Vakarai stojo į konkurencinę kovą dėl Ukrainos. Kadangi ukrainiečiai europiečiais – nepaisant sėkmingai pasibaigusio Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos tarpininkavimo darybose – per daug nepasitiki, amerikiečiai ėmėsi aiškios pozicijos. Praėjusią savaitę jie buvo pirmieji, įvedę sankcijas aukščiausio rango Ukrainos pareigūnams. Be to, jie jau seniai siunčia signalus apie savo pasirengimą skirti dosnią finansinę paramą.

Dar sausį B. Obamos saugumo patarėjo pavaduotojas Benas Rhodesas išsakė, kokia svarbi Ukraina Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Orientacija ir integracija Vakarų kryptimi ekonominių ir politinių santykių prasme naudinga tiek Ukrainai, tiek Europai, tiek JAV.

„Abipusiai glaudūs santykiai“ – tai V. Putino požiūriu gali skambėti kaip šūkis, kviečiantis į kovą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...