captcha

Jūsų klausimas priimtas

Du Rusijos propagandistus Latvija paskelbė nepageidaujamais

Latvija Rusijos piliečius Modestą Kolerovą ir Igorį Pavlovskį paskelbė nepageidaujamais asmenimis, jie taip pat įrašyti į Šengeno erdvės „juoduosius sąrašus“.    
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Latvija Rusijos piliečius Modestą Kolerovą ir Igorį Pavlovskį paskelbė nepageidaujamais asmenimis, jie taip pat įrašyti į Šengeno erdvės „juoduosius sąrašus“.

Dėl to Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė protestą, tačiau Latvijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad sprendimas priimtas remiantis kompetentingų institucijų informacija, kad šių Rusijos piliečių veikla kelia grėsmę Latvijos nacionaliniam ir ekonominiam saugumui, teritoriniam valstybės vientisumui.

M. Kolerovas yra Rusijos imperines nuostatas skelbiančio portalo regnum.ru steigėjas, o I. Pavlovskis – vienas iš redaktorių. Pastaruoju metu ši informacijos agentūra ypač daug dėmesio skiria Baltijos šalių energetiniams projektams ir rusakalbių problemoms, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.

2003 tuometis Rusijos prezidento Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos viršininkas M. Kolerovas su vienu kremliaus propagandistu (G.Pavlovskiu) paskelbė Rusijos politikos Baltijos šalyse „memorandumą“. Jame teigiama, kad „nacionaliniai Rusijos interesai Baltijos regione grindžiami amžinu Rusijos siekiu realizuoti strateginę Baltijos jūros kranto kontrolę.. todėl ypač svarbu šiame regione ginti Rusijai lojalių gyventojų teises, remti rusų diasporą, visų buvusios Sovietų sąjungos piliečių politines ir kultūrines teises“.

Latvijoje iš keturių partijų sudarytas „Santarvės centras“, jo paskirtis – koordinuoti  rusakalbių veiksmus, primena „Panorama“. 2005 metais Rygoje nugriaudėjo mokytojų streikai, į miesto aikštes išvesti mokiniai, šių protestų vėliavnešė Tatjana Ždanok išrinkta į Europos Parlamentą, dabar kelia rusakalbių klausimą, tačiau „Santarvės centro“ populiarumas žlunga – visos jo keturios partijos po rinkimų gali likti nuošalėje.

Todėl – informuoja „Panorama“ – bandoma iš naujo sutelkti jėgas, inicijuotas referendumas dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine. Anot pranešimų, per referendumą padažnėjo Maskvos „ekspertų“ vizitai. Paskutinį kartą Rygoje M. Kolerovas ir I. Pavlovskis lankėsi birželį. Tuomet jų keliones, viešbučius, konferencijų sales ir apsaugą finansavo prieš dvejus metus Rusijos prezidento nurodymu įsteigtas A.Gorčakovo viešosios diplomatijos fondas.  Fondą įsteigė  Rusijos užsienio reikalų ministerija, tačiau jos atstovai tikina, kad tai nepriklausoma, nevyriausybinė organizacija.

Maskviečius prie lėktuvo trapo pasitiko Latvijos Seimo automobiliai, kuriais naudojasi „Santarvės centras“ ir kaip mat pasuko Lyvanų, Daugpilio link. Susitikimų Daugpilyje organizatoriai neigia, kad M. Kolerovas rengia dirvą Latgalijos atplėšimui nuo Latvijos. Esą M. Kolerovas susitiko su meru, su lenkų bendruomenės centro vadovu pasidalijo darbo su tėvynainiais patirtimi.

Būtent birželį, per šį vizitą Baltijos šalių žiniasklaidoje šmėžavo straipsniai, iliustruoti Latvijos  perdalijimo žemėlapiais. „Pranašystes“ skelbė Ukrainoje leidžiamas „Obozrevatel“, kurio vyriausiasis redaktorius – politinių technologų tinklui kreml.org  priklausančio „Efektyviosios politikos fondo“ ekspertas.

M. Kolerovas Latvijoje pristatė savo straipsnių rinkinį „Pulsuojanti imperija“, dalijo autografus ir apgailestavo, kad Rusija per referendumą neišnaudojo visų įmanomų priemonių, tačiau politinių technologijų meistras vis tiek įžvelgia naudą.

„Svarbiausia – referendumas pateikė teisiškai korektišką skaičių žmonių, palaikančių rusų kalbos statusą“, – sako M. Kolerovas, politinių technologijų ekspertas, buvęs Rusijos prezidento tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos viršininkas.

Latvijos žiniasklaida praneša, kad po kitąmet vyksiančių savivaldybių rinkimų Ryga, Lyvanai ir Daugpilis gali tapti promaskvietiškų jėgų placdarmu – skelbti rusų „kultūrinę“ autonomiją.

Mūsų duomenimis, Latvijos rusų aktyvistai buvo susitikę su Lietuvos lenkų bendruomenės atstovais. Trijų valstybių lenkų ir rusų tautinių mažumų atstovai kalbinami jungtis ir kurti „virš valstybinę“ Baltijos šalių tautinių mažumų „kultūrinę“ autonomiją.

Daugelio politinių kampanijų strategas M. Kolerovas mokė kaip versti valdžią.

„Padaryti galima viską, visko galima pasiekti, tačiau jei valdžia suskaldyta, tai gali įvykti ne tik „oranžinės“ revoliucijos, bet ir valstybės susinaikinimą. Galiu pasakyti, kad techniškai tėra vienas būdas kaip nugalėti veikiančią valdžią: tu privalai padaryti taip, kad ji būtų paralyžiuota kaip valdžia“, – teigia M. Kolerovas.

Kaip praneša „Panorama“, M. Kolerovas palaiko ir Daugpilio Liaudies patriotinio jaunimo sąjungos vadovo Jurijaus Zaicevo iniciatyvą protestuoti prieš Visagino atominės statybą. Su šiomis statybomis, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba, nesutinka ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas.

Prieš Visagino atominės statybą ypatingai aršiai stoja Lietuvos pašonėje savas atomines planuojantis Rusijos valstybinis koncernas „Rosatom“. O šias protesto akcijas plačiai aprašo M. Kolerovo įsteigtoji regnum.ru.

Kitas Lietuvos politikas Algirdas Paleckis su Latvijoje persona non grata paskelbtu M. Kolerovu eina pareigas Rusijoje įsteigto tarptautinio judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ vadovybėje.

Lietuvos teismas A. Paleckį pripažino kaltu dėl sovietų agresijos neigimo ir skyrė 10 400 litų baudą. A. Paleckis dėkoja už solidarumą rėmėjams, padėjusiems per nustatytą terminą sumokėti priteistą baudą, o tai suteikia M. Kolerovo bendražygiui  teisę dalyvauti Seimo rinkimuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...