captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Laurinavičius: Ukraina stovi ant karinio konflikto slenksčio

Neoficialiais duomenimis, Ukrainoje apie milijoną šaunamųjų ginklų yra gyventojų rankose, todėl neatmestina, kad, jei ir toliau bus liejamas kraujas Kijeve, tie ginklai gali būti panaudoti, mano politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. „Jei bus bandoma jėga išvaikyti tuos radikalus, o be kraujo praliejimo jų išvaikyti neįmanoma, gali prasidėti partizaninis karas. Iš esmės Ukraina stovi ant karinio konflikto slenksčio“, – portalui LRT.lt kalbėjo politikos apžvalgininkas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Neoficialiais duomenimis, Ukrainoje apie milijoną šaunamųjų ginklų yra gyventojų rankose, todėl neatmestina, kad, jei ir toliau bus liejamas kraujas Kijeve, tie ginklai gali būti panaudoti, mano politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. „Jei bus bandoma jėga išvaikyti tuos radikalus, o be kraujo praliejimo jų išvaikyti neįmanoma, gali prasidėti partizaninis karas. Iš esmės Ukraina stovi ant karinio konflikto slenksčio“, – portalui LRT.lt kalbėjo politikos apžvalgininkas.

Kam naudinga pralieti daugiau kraujo?

Padėtis Ukrainoje dabar tokia, kad karinio konflikto atmesti jau nebeįmanoma, sako M. Laurinavičius. „Kraujas jau pralietas. Specialiosios pajėgos gina valstybinį kvartalą ir nepradeda vaikymo, tačiau kažkas tikrai labai nori išprovokuoti didelį kraujo praliejimą – apie tai byloja nušauti žmonės.

Tai visiškai nereiškia, kad juos nušovė valdžios kontroliuojamos karinės ar specialiosios pajėgos. Žinoma, kaltė ant valdžios krenta, bet bent jau man neatrodo logiška, kad viena ranka valdžia nesiryžta išvaikyti tų radikalų, kurie jau ketvirtą dieną Molotovo kokteiliais, akmenimis atakuoja teisėsaugos pajėgas, o kita sugalvoja juos šaudyti. Matyt, kažkas labai nori išprovokuoti didžiulį kraujo praliejimą“, – svarsto M. Laurinavičius.

Jo žodžiais, tai patvirtina faktas, kad Kijeve jau kelios dienos įvyksta įvairūs susidūrimai, sumušami nekalti žmonės, daužomi automobiliai.

„Valdžia pretekstą įvesti nepaprastąją padėtį ir jėga išvaikyti radikalus jau turi, tiksliau, turėjo jau naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Vadinasi, yra dar kažkokia jėga, kuri nori tai padaryti“, – tęsia M. Laurinavičius.

Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas LRT.lt teigia, kad versijų dabar gali būti pačių įvairiausių, tačiau ieškoti logikos esą ne visada prasminga. „Versijų gali būti įvairiausių: nuo vos ne asmeninio keršto variantų iki bandymų gąsdinti, kad vyksta nekontroliuojami žudymai ir, jei jūs baiminatės dėl savo gyvybės, geriau palikite barikadas, aikštes, kuriose yra protestuotojai“, – aiškina T. Janeliūnas.

Pasak politikos apžvalgininko M. Laurinavičiaus, neoficialiais duomenimis, Ukrainoje beveik milijonas šaunamųjų ginklų yra gyventojų rankose. „Tie ginklai, jei ir toliau bus liejamas kraujas, gali būti panaudoti. Dabartinėje situacijoje niekas neatmestina. Ukraina iš esmės stovi ant karinio konflikto slenksčio. To dar nevadinčiau pilietiniu karu, bet kariniu konflikto slenksčiu“, – mano M. Laurinavičius.

Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos mokslų instituto dėstytojas Benas Brunalas mano, kad V. Janukovyčiaus valdžia trauktis neketina.

„Du mėnesius valdžia ryžtingai laikosi. Klausimas, kiek tvirta opozicija ir kiek ilgai neatslūgs jos pasiryžimas“, – tvirtina B. Brunalas. Jis mano, kad šiame konflikte valdžia vis tik turėtų laimėti.

„Taip pat svarbi Europos Sąjungos (ES) pozicija, kaip reikia  reaguoti į tokius valdžios sprendimus griežtinti sankcijas ir įvesti tam tikrus draudimus. Nėra sutariama, ką daryti. Jei ES griežtins sankcijas Ukrainai, ji ims artėti prie Rusijos“, – pabrėžia B. Brunalas.

„Jei Ukraina gręšis į Rytus, Lietuva patirs fiasko“

Pasak B. Brunalo, Lietuva nuo įstojimo į ES aiškiai save pristatė kaip Ukrainos ir kitų posovietinių šalių demokratizatorių, todėl galimas Ukrainos atsigręžimas į Rytus būtų Lietuvos užsienio politikos fiasko.

„Kalbant apie ekonominį sektorių, didesnių niuansų įžvelgti negalima. Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas nėra labai intensyvus. Galbūt neverta kalbėti, kad jis keistųsi įvykiams pasisukus viena ar kita linkme. Tai tiesiog labiausiai susiję su Lietuvos ambicijomis tapti ta avangardo jėga, kuri Ukrainą atveda į ES. Štai čia tokia aiški nesėkmė“, – portalui LRT.lt komentavo B. Brunalas.

Tuo metu T. Janeliūnas neabejoja, kad Lietuva dėl Ukrainos negali prisiimti nei kažkokios garbės, nei nesėkmės. „Tikrai ne nuo Lietuvos priklausė visos tos aplinkybės, kurios nulėmė, kad Ukraina nepasirašė asociacijos sutarties. Tik dėl Lietuvos pastangų visa ši problema Europoje dabar taip gerai matoma. Netgi ES lyderiai, kurie iki tol sunkiai įsivaizdavo, kas vyksta Ukrainoje, būtent per Lietuvos pirmininkavimą šiam klausimui teikė vieną iš prioritetų“, – sako T. Janeliūnas.

Savo ruožtu M. Laurinavičius teigia besilaikantis nuomonės, kad Ukraina, nepaisant geopolitinių svarstymų, Rusijos įtakos ar kitų dalykų, jau pasuko į Europą. „Ji anksčiau ar vėliau bent jau Laisvosios prekybos sutartį pasirašys“, – mano politikos apžvalgininkas.

Tačiau T. Janeliūnas mano, kad viskas priklausys nuo to, kaip vystysis tolimesni įvykiai Ukrainoje. Esą nuo to priklausys, kaip reaguos Lietuva ir pati ES. „Jei bus pasukta agresyviu protestuotojų malšinimų keliu, jau nekalbant apie galimus fizinius susidorojimus, ES tikrai svarstys sankcijų galimybes. Jau dabar Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas yra užsiminęs, kad laikras rimtai pradėti apie jas kalbėti“, – tvirtina T. Janeliūnas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Protestai Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...