captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rumunai ir bulgarai atšventę Naujuosius užtvindys Vakarų Europą?

Nuo Naujųjų metų Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams neliks kliūčių įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje, kuri 2007-ais metais į ES įsijungusias šalis buvo atribojusi nuo savo darbo rinkos. Turtingesnės ES narės būgštauja, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui iš Bulgarijos ir Rumunijos plūstelės nauja imigrantų banga, o tai gali paskatinti rinkėjus per Europos Parlamento rinkimus balsuoti už kraštutines prieš imigraciją pasisakančias partijas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nuo Naujųjų metų Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams neliks kliūčių įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje, kuri 2007-ais metais į ES įsijungusias šalis buvo atribojusi nuo savo darbo rinkos. Turtingesnės ES narės būgštauja, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui iš Bulgarijos ir Rumunijos plūstelės nauja imigrantų banga, o tai gali paskatinti rinkėjus per Europos Parlamento rinkimus balsuoti už kraštutines prieš imigraciją pasisakančias partijas.

Vokietijoje netrukus turi įsigalioti minimalus 8,5 euro už valandą uždarbis, Jungtinėje Karalystėje per valandą galima uždirbti 6,5 svaro. Rumunijoje ir Bulgarijoje per valandą vidutiniškai uždirbamas vienas euras. Tad nemažai bulgarų tik ir laukia momento, kai baigsis draudimai, net ir tie, kurie gali sau leisti mėgautis brangiu sportu.

„Padėtis šalyje per pastaruosius ketverius metus smarkiai pablogėjo, net ir kvalifikuotam žmogui mano srityje sunku rasti darbą, užmokesčiai sumažėjo. Tai verčia galvoti, ar neišbandžius laimės kitur“, – sako dizaineris Rosenas Jordanovas.

Turtingosios šalys neketina pasitikti išskėstomis rankomis, nors tyrimai rodo, kad imigrantai daugiau prisideda prie gerovės valstybės negu iš jos gauna.

Kraštutinė dešinioji britų spauda rašo apie ordas, kurios ims plūsti iš Bulgarijos ir Rumunijos, neva kasmet per artimiausius penkerius metus į Jungtinę Karalystę gali atvykti 50 tūkst. bulgarų ir rumunų. Rumunijos nevyriausybinės organizacijos stebisi: iš kur tokie skaičiai.

„Mūsų skaičiavimais, migracija padidės nedaug – medicinos, kompiuterinių technologijų, aukštos kvalifikacijos specialistų. Galimas dalykas, pajudės ir žmonės, dirbantys viešbučių, paslaugų versle. Žemės ūkyje padėtis nesikeis“, – sako nevyriausybinės organizacijos vadovė Narcisa Alexe.

Britanija, Vokietija, Austrija, kitos turtingos šalys kvalifikuotus imigrantus sveikintų, bet tikrai nenori imtis atsakomybės už Bulgarijos ir Rumunijos varguolius, ypač romus. Kai kurie Europos politikai tokius atvykėlius rodo pavyzdžiu, kas gali užplūsti po sausio pirmosios.

„Turėjau išvykti iš Bulgarijos, nes ten darbą gali gauti tik bulgarai. Jie gauna socialines išmokas ir darbą, o romai neturi ką valgyti“, – teigia Dimitaras Todorovas, imigrantas iš Bulgarijos.

Jam nepasisekė ir Vokietijoje, kur dirbo statybose, susižeidė, dabar prašo išmaldos. Vien per pirmą šių metų pusmetį į Vokietiją atvyko 67 tūkst. rumunų, 29 tūkst. bulgarų. Ar jų skaičius dar padidės po Naujųjų, neaišku.

„Iš Rumunijos ir Bulgarijos daugiausia emigruoja ne vargšai, o elitas. 46 proc. kvalifikuotų žmonių, 22 proc. – aukštos kvalifikacijos, turintys mokslo laipsnius. Apie juos mes nekalbame, mums rūpi 20 proc. nekvalifikuotų imigrantų, ypač rajonuose, kurių ekonomika ne itin išplėtota“, – sako migracijos ekspertas Klausas J. Bade.

Europos pareigūnai pabrėžia, kad judėjimo laisvė – vienas pagrindinių bloko principų, bet ji nereiškia, kad kiekvienam turi būti prieinamos socialinės garantijos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close