captcha

Jūsų klausimas priimtas

A.F. Rasmussenas: „Iskander“ dislokavimas – pinigų švaistymas

Ketvirtadienį Briuselyje prasideda paskutinis per Lietuvos pirmininkavimą Europos viršūnių susitikimas. Po ilgos pertraukos vadovai svarstys bendrą Europos Sąjungos (ES) saugumo ir gynybos politiką.
A.F. Rasmussenas, AFP/Scanpix nuotr.
A.F. Rasmussenas, AFP/Scanpix nuotr.

Ketvirtadienį Briuselyje prasideda paskutinis per Lietuvos pirmininkavimą Europos viršūnių susitikimas. Po ilgos pertraukos vadovai svarstys bendrą Europos Sąjungos (ES) saugumo ir gynybos politiką.

Šią savaitę vokiečių dienraštis „Bild“, remdamasis šaltiniais saugumo tarnyboje, paskleidė pranešimus apie „Iskander“ raketų dislokavimą. Kol kas neaišku, ar po ilgos pertraukos apie saugumo ir gynybos politiką diskutuosiantys ES vadovai aptars ir Kaliningrade telkiamą gausią karinę techniką, tačiau Latvijos premjeras, kuris lapkričio pabaigoje prezidentui įteikė atsistatydinimo pareiškimą, sakė, kad tema – kaip tik šiam susitikimui.

„Raketos kelia susirūpinimą. Taip pat turėtume atkreipti dėmesį į neseniai vykdytas plačias karines pratybas „Zapad 2013“, kurios buvo didžiausios ir arčiausiai prie Baltijos valstybių“, – situaciją apibūdino Valdis Dombrovskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per metinę spaudos konferenciją patikino, kad Rusija dar nepriėmė sprendimo dislokuoti „Iskander“ raketų Kaliningrado srityje, bet tai galėtų būti atsakas į NATO priešraketinės gynybos sistemą, kurią Rusija laiko grėsme.

„Daug kartų kalbėjome, kad priešraketinė gynybos sistema mums kelia grėsmę, grėsmę mūsų branduoliniam potencialui, ir vienaip ar kitaip turime į tai reaguoti. Vienas iš variantų yra „Iskander“ kompleksų dislokavimas Kaliningrado srityje. Čia nieko naujo nėra“, – pabrėžė V. Putinas.

ES kol kas neturi veikiančios bendros saugumo ir gynybos politikos, daugiausiai remiamasi NATO ir pačių šalių sprendimais. Į susitikimą su Europos viršūnėmis atvykęs NATO vadovas sakė, kad raketos – tai rusų pinigų švaistymas.

„NATO sistema niekaip nėra nukreipta prieš Rusiją, todėl visiškai nepagrįsta imtis priemonių prieš mūsų priešraketinę gynybą. Be to, tai lėšų švaistymas, nes investuojama į puolamuosius ginklus, kurie nukreipti prieš dirbtinį priešą, priešą, kuris neegzistuoja, nes neturime visiškai jokių ketinimų pulti Rusiją“, – teigė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

ES valstybių nuomonės gynybos ir saugumo klausimais stipriai skiriasi. Vienos, tokios kaip Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, daug investuoja į karinę pramonę, o, pavyzdžiui, Vokietija stengiasi plėsti tik krizių ir civilines misijas. Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, NATO turi specifines funkcijas ir jas atlieka sėkmingai.

„Bet tam tikrų užduočių, kur europiniai interesai, taip pat yra, todėl po 5 metų pirmą kartą ši (ES – LRT.lt) Taryba kalba ne tik apie pačią gynybą, bet ir apie gynybos pramonę, kas yra svarbu Europai.“, – sakė D. Grybauskaitė.

Anot prezidentės, politikai diskutuoja ir apie naujas grėsmes – energetinį bei kibernetinį saugumą, informacines atakas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2013

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...