captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pentagonas tęsia bendradarbiavimą su J. Borisovo „Aviabaltika“

Pentagonas toliau teikia užsakymus Jurijui Borisovui priklausančioms sraigtasparnių remonto įmonėms Lietuvoje ir Rusijoje, su kuriomis vienas iš Pentagono padalinių ragina nesudarinėti naujų kontraktų dėl esą netinkamai atliekamų darbų, rodo interviu ir dokumentai, su kuriais susipažino naujienų agentūra „Reuters“.
J. Borisovas 2003 m., K. Vanago (BFL) nuotr.
J. Borisovas 2003 m., K. Vanago (BFL) nuotr.

Pentagonas toliau teikia užsakymus Jurijui Borisovui priklausančioms sraigtasparnių remonto įmonėms Lietuvoje ir Rusijoje, su kuriomis vienas iš Pentagono padalinių ragina nesudarinėti naujų kontraktų dėl esą netinkamai atliekamų darbų, rodo interviu ir dokumentai, su kuriais susipažino naujienų agentūra „Reuters“.

Kaip rodo vienas JAV armijos planavimo dokumentas, Pentagonas dar praeitą mėnesį svarstė galimybę pateikti užsakymų toms bendrovėms, dėl kurių per pastaruosius ketverius metus buvo gauta daug vidinių perspėjimų ir paskelbtos dvi Gynybos departamento generalinio inspektoriaus ataskaitos.

Viena Pentagono atstovė tvirtino, jog jokie darbai šiuo metu neatliekami, o projektas dabar yra vertinimo stadijoje.

Pentagonas ilgiau nei dešimtmetį bendradarbiavo su Lietuvos bendrove „Aviabaltika“ ir jos seserine įmone Rusijoje – Sankt Peterburgo aviacijos remonto bendrove (SPARC). Šios bendrovės tiekė atsargines dalis Rusijos gamybos sraigtasparniams Mi-17 ir užsiėmė jų modernizavimu.

Pasak Pentagono pareigūnų, sraigtasparniai Mi-17 yra gyvybiškai svarbūs Afganistano kariuomenės kovos su terorizmu ir narkotikais misijoms, mažinant JAV karinį kontingentą toje šalyje. Vietos pilotai įgudę skraidyti šiais patvariais orlaiviais, kurie taip pat tiekiami JAV sąjungininkams Pakistanui ir Irakui.

Dviejų minėtų bendrovių, kurias valdo tas pats asmuo ir kurios Pentagono dokumentuose įvardijamos kaip vienas subjektas – AVB/SPARC – kritika suintensyvėjo pastaraisiais mėnesiais, kariuomenei tęsiant tyrimą dėl pareiškimų, jog šios įmonės taiko per didelius įkainius, neįsileidžia nepriklausomų kokybės inspektorių ir nederamai reikalauja išankstinių apmokėjimų.

Tyrimas vyksta jau ilgiau nei 14 mėnesių. Kol kas neaišku, ar Pentagonas toliau bendradarbiaus su prieštaringai vertinamomis bendrovėmis. AVB/SPARC atsidūrė dėmesio centre sustiprėjus kritikai dėl JAV armijos vykdomos Mi-17 naudojimo programos, kurios vertė – daugiau nei milijardas dolerių.

Kritikai Kongrese ir žmogaus teisių aktyvistai teigia, jog dėl šios programos Pentagonas bendradarbiauja su abejotinos reputacijos verslo partneriais, ir ragina prezidento Baracko Obamos administraciją mažinti projekto mastus.

JAV pradėtas kriminalinis tyrimas

„Reuters“ rugpjūtį pranešė, kad Pentagono gynybos baudžiamųjų tyrimų tarnyba atlieka tyrimą dėl armijos aviacijos dalinio, prižiūrinčio Mi-17 programą. Tiriami ryšiai tarp armijos pareigūnų ir AVB/SPARC, taip pat tikėtinai netinkami mokėjimai šioms bendrovėms. Tyrimas buvo pradėtas po pernai rugsėjį Pentagono generalinio inspektoriaus atlikto audito, per kurį buvo rasta „nusikalstamos veiklos požymių“ viename AVB/SPARC projekte.

Ataskaitoje išsamesnių paaiškinimų nebuvo pateikta, tik nurodoma, kad AVB/SPARC neįvardijo pakeistų sraigtasparnių detalių, o kai kuriuos orlaivius remontavo 12–20 mėnesių ilgiau nei planuota, todėl JAV vyriausybei tai kainavo 16,4 mln. dolerių.

Ataskaitoje rekomenduojama, kad armija nebeleistų bendrovėms dalyvauti pirkimų konkursuose. Tačiau „Aviabaltika“ komercijos direktorius Jonas Barazas „Reuters“ atsiųstame elektroniniame laiške nurodė, kad ataskaitos išvados „neatitinka faktinių aplinkybių“.

Jis atsisakė komentuoti konkrečius klausimus dėl bendrovės veiklos.

Lapkričio 6 dieną datuotame armijos planavimo dokumente dėl sraigtasparnių programos ateities nurodoma, kad minėtas armijos dalinys rekomenduoja toliau teikti užsakymus AVB/SPARC.

Šiame dokumente aptariamas 2010 metų rugsėjį sudarytas kontraktas dėl penkių sraigtasparnių modernizavimo, pagal kurį armija iš anksto pervedė daugiau nei 6 mln. dolerių AVB/SPARC – pažeisdama JAV įstatymus ir federalines pirkimų taisykles, kaip nurodoma antrojoje Pentagono generalinio inspektoriaus ataskaitoje, parengtoje šių metų rugpjūtį, ir kituose dokumentuose.

Tie darbai taip ir nebuvo baigti, o armijos dokumente siūlomos trys išeitys: tęsti kontraktą dėl penkių sraigtasparnių modernizavimo, sumažinti darbų mastą iki dviejų orlaivių arba visiškai juos nutraukti.

Rekomenduojama tęsti dviejų sraigtasparnių modernizavimą ir priderinti darbų mastą prie pirminiame kontrakte numatytų, bet dar nepanaudotų lėšų kiekio. Pentagono atstovė Maureen Schumann savo elektroniniame laiške nurodė, kad šiuo metu su sraigtasparniais, minimais tame dokumente, neatliekami jokie darbai.

Bendrovėms paprastai negali būti uždrausta atlikti JAV vyriausybės užsakymų, kol nėra paskelbtas oficialus sprendimas dėl nušalinimo. Pentagonas rugpjūtį informavo Kongresą, kad armija tebesvarsto generalinio inspektoriaus 2012-ųjų rugsėjį pateiktą rekomendaciją nušalinti abi bendroves.

Sudanas ir Lietuva

„Aviabaltika“, kuri 2012 metais uždirbo 27 mln. dolerių, užsiima sraigtasparnių pardavimu ir priežiūra daugiau nei 40 šalių, teigiama bendrovės ataskaitoje. Šią bendrovę 1991 metais įkūrė buvęs Sovietų Sąjungos kariškis Jurijus Borisovas, vėliau įtraukęs į verslą savo sūnų Pavelą.

Jurijus Borisovas taip pat yra SPARC prezidentas, nurodoma bendrovės tinklalapyje.

„Aviabaltika“ ir J. Borisovas į skandalus buvo patekę ir anksčiau. Šis verslininkas buvo didžiausias Rolando Pakso finansinis rėmėjas per 2002 metų prezidento rinkimų kampaniją, o tapęs šalies vadovu, R. Paksas suteikė J. Borisovui Lietuvos pilietybę.

Tačiau vėliau Seimo komisijos tyrimas parodė, kad J. Borisovas iškėlė R. Paksui virtinę reikalavimų, įskaitant prašymą „sužlugdyti“ jo konkurentus ir „užtarti“ jo bendrovę prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Šis skandalas baigėsi apkalta R. Paksui ir prezidento pašalinimu iš posto, o iš J. Borisovo buvo atimta Lietuvos pilietybė. Po šešerius metus trukusio bylinėjimosi J. Borisovas užsitikrino, kad jam būtų suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje.

J. Borisovas neigė grasinęs R. Paksui ir dėl skandalo kaltino nušalinto prezidento politinius priešus. „Reuters“ mėginimai susisiekti su juo buvo nesėkmingi.

„Mane stebina vienintelis dalykas – kad JAV armija duoda darbo jo bendrovei“, – sakė Lietuvos parlamento tyrimui vadovavęs Aloyzas Sakalas.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ 2004 metų ataskaitoje, kurioje cituojami Lietuvos vyriausybės paklausimai, apžvelgiami numanomi „Aviabaltika“ verslo ryšiai su Sudanu, įskaitant vieno rusiško sraigtasparnio Mi-8 pardavimą tai šaliai, kuris „kirtosi“ su Europos Sąjungos (ES) paskelbtu embargu tai Afrikos valstybei. Lietuva, kuri tapo Bendrijos nare 2004-aisiais, vėliau pakeitė įstatymus, uždrausdama tokius pardavimus. Tačiau „Aviabaltika“ „neigę visus kaltinimus dėl neteisėtos prekybos strateginės paskirties prekėmis“, nurodė „Amnesty International“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...