captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mandela: šeši faktai, kurių apie jį galbūt nežinojote

Apie praėjusią savaitę mirusį pirmąjį Pietų Afrikos juodaodį prezidentą, Nobelio premijos laureatą Nelsoną Mandelą yra išleista ne viena knyga, apie jo gyvenimą, ypač šiomis dienomis, publikuota daugybė prisiminimų, tačiau visgi ne visi faktai žinomi plačiajai visuomenei. Bbc.co.uk pateikia kai kuriuos mažiau žinomus N.Mandelos gyvenimo faktus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Apie praėjusią savaitę mirusį pirmąjį Pietų Afrikos juodaodį prezidentą, Nobelio premijos laureatą Nelsoną Mandelą yra išleista ne viena knyga, apie jo gyvenimą, ypač šiomis dienomis, publikuota daugybė prisiminimų, tačiau visgi ne visi faktai žinomi plačiajai visuomenei. Bbc.co.uk pateikia kai kuriuos mažiau žinomus N.Mandelos gyvenimo faktus.

1. Jis buvo didelis bokso gerbėjas.

Jaunystėje N.Mandela mėgo boksuotis ir bėgiojo ilgus atstumus. Netgi per 27 kalėjime paleistus metus jis kasdien treniruodavosi.

Pats N.Mandela pasakojo, kad boksas jį domino ne smurtu, o iš mokslinės pusės – jam buvo įdomu, kokias strategijas naudoja boksininkai, norėdami apsiginti ar pulti.

N.Mandela taip pat sakė, kad boksas jį žavėjo ir tuo, jog čia visi lygūs – nepriklausomai nuo amžiaus, odos spalvos ar turtų. Pasukęs į politiką N.Mandela nebekopė kovoti į ringą, tačiau nuolat treniravosi, jam tai buvo puikus būdas atsikratyti įtampos.

2. Jo tikrasis vardas nebuvo Nelsonas.

Rolihlahla Mandelai buvo devyneri, kuomet metodistų mokyklos mokytojas davė jam anglišką vardą Nelsonas. Taip padaryta pagal nusistovėjusią tvarką mokykloje besimokantiems vaikams suteikti krikščioniškus vardus.

Tokia tradicija buvo paplitusi ne tik Pietų Afrikos Respublikoje, bet ir kitose Afrikos šalyse, angliški vardai buvo suteikiami, kad juos lengviau galėtų ištarti užsieniečiai.

3. Jis buvo JAV įtariamųjų teroristų sąraše iki 2008 metų.

Iki tol N.Mandela, kaip ir kiti Afrikos nacionalinio kongreso lyderiai, JAV aplankyti galėjo tik su specialiu kvietimu, nes ši organizacija prieš tai gyvavusios Pietų Afrikos Respublikos apartheido vyriausybės buvo laikoma teroristine.  

Kreipdamasi į Senatą JAV valstybės sekretorė Condoleeza Rice paragino kuo greičiau panaikinti šią problemą, sakydama, kad tai yra gėdinantis reikalas.

4. Paleistas iš kalėjimo jis užmiršo savo akinius.

N.Mandela buvo paleistas iš kalėjimo 1990 metų vasario 11 dieną.

Iš karto po to jis kartu su žmona Winnie nuvyko į Keiptauno centrą, kur klausyti jo kalbos susirinko minia euforiškai nusiteikusių žmonių. Tačiau kuomet jis išsitraukė lapą su tekstu, kurį norėjo perskaityti, prisiminė, kad kalėjime pamiršo savo akinius. Taigi, teksto skaitymui jis turėjo akinius pasiskolinti iš žmonos.

5. Norėdamas išvengti policijos jis persirenginėdavo.

Dėl savo veiklos Afrikos nacionaliniame kongrese N.Mandela buvo priverstas slapstytis nuo slaptosios policijos. Norėdamas pasislėpti jis persirengdavo įvairių profesijų žmonių drabužiais: sodininko, vairuotojo, virėjo. Tokiu būdu jis galėdavo keliauti po šalį.

6. Jis turėjo savo teisės firmą, tačiau jam sunkiai pavyko gauti teisininko išsilavinimą.

N.Mandela teisę studijavo net 50 metų, nuo 1939-ųjų. Galiausiai teisininko diplomą jis gavo kalėjime 1989-aisiais.

Tiesa, jau iki to laiko N.Mandela buvo įkūręs savo teisės firmą – tai jis padarė su kolega Oliveriu Tambo. Ši 1952 metais įkurta bendrovė buvo pirmoji juodaodžių teisininkų firma, įkurta Pietų Afrikos Respublikoje.

Beje, įdomu tai, kad N.Mandelos kaip teisininko šaknys susijusios ir su Lietuva. Kaip jau rašė 15min.lt, Musninkų miestelyje prie Širvintų yra gyvenusi žydų Sidelskių šeima. Lazaris Sidelskis buvo pirmasis Pietų Afrikos baltaodis teisininkas, kuris priėmė į darbą N.Mandelą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close