captcha

Jūsų klausimas priimtas

Eurokomisaras: Didžioji Britanija gali tapti atgrasia šalimi

Didžiojoje Britanijoje netyla diskusijos dėl galimybių kontroliuoti migrantus iš kitų Europos Sąjungos šalių. Nuo Naujųjų metų rumunai ir bulgarai Anglijoje ir visoje ES turės tokias pačias teises dirbti, kaip ir visi kiti bendrijos piliečiai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Didžiojoje Britanijoje netyla diskusijos dėl galimybių kontroliuoti migrantus iš kitų Europos Sąjungos šalių. Nuo Naujųjų metų rumunai ir bulgarai Anglijoje ir visoje ES turės tokias pačias teises dirbti, kaip ir visi kiti bendrijos piliečiai.

Ministras pirmininkas Davidas Cameronas siūlo įvesti įstatymus, kurie leistų deportuoti benamius migrantus bei apribotų teisę į įvairias socialines išmokas siekiant sustabdyti socialinį turizmą. Tokius veiksmus ES pareigūnai pasmerkė ir įspėjo britus nekelti panikos.

ES pakeitimams nepritaria

„Bulgarai ir rumunai atneša apokalipsę, jie ketina perimti mūsų darbo vietas, tačiau tikrovė ta, kad tikrai nebus tokio antplūdžio. Didžiosios Britanijos valdžios antibulgariška nuomonė pačių bulgarų nedžiugina. Vis mažiau žmonių teigiamai galvoja apie šią šalį“, – kalba Bulgarijos sostinėje Sofijoje tarptautinį verslą studijuojantis Stojanas.

Nuo sausio 1 d. pasibaigus apribojimams ir įsigaliojus leidimui bulgarams ir rumunams dirbti Didžiojoje Britanijoje ir visoje ES, britai baiminasi didelio imigrantų antplūdžio. Ministras pirmininkas Davidas Cameronas nori pasiųsti aiškią žinią šių dviejų šalių gyventojams, kad gyventi Anglijoje nebūtinai bus lengva. Praėjusią savaitę D. Cameronas paskelbė apie planus apriboti Rytų Europos migrantų teises į socialines išmokas, o ES paragino peržiūrėti bendrijos laisvojo judėjimo principą. Už darbą atsakingas eurokomisaras Laszlas Andoras įspėja, kad dėl tokių ketinimų Didžioji Britanija gali užsitraukti atgrasios šalies vardą.

Tačiau D. Cameronas Rytų partnerystės susitikime Vilniuje praėjusią savaitę nuomonės nepakeitė ir sakė, kad savo veiksmais jis atstovauja rinkėjų nuomonei: „Manau, kad Europos komisaro pasisakymas buvo visiškai netinkamas. Didžioji Britanija – viena atviriausių, dosniausių, tolerantiškiausių šalių visame pasaulyje, ir teigti priešingai tikrai neteisinga. Bet manau, kad mūsų dosnumu neturėtų būti piktnaudžiaujama. Komisarui nederėjo taip teigti, ypač kai jo atlyginimas yra ir iš britų mokesčių mokėtojų pinigų. Tikiuosi geresnio elgesio ateityje.“

Tuo metu eurokomisaras L. Andoras BBC pokalbių laidoje „Hard Talk“ sakė, kad, kai Didžioji Britanija oficialiai paskelbs apie taisyklių pakeitimus, Europos Komisija svarstys, ar jos sutampa su ES teise ir įstatymais: „Įmanoma siūlyti pakeitimus, tačiau turi būti išmintingi argumentai, kodėl to reikia. Nesakau, kad Didžioji Britanija atgrasi šalis, tačiau yra rizika tokia tapti dėl neatsakingų pareiškimų ir jei kalbos bus neapgalvotos, o politinės diskusijos bus neparemtos analizėmis.“ Deja, L. Andoro nuomone, valdančių politikų kalboje atsispindi retorika, kurią naudoja ksenofobiški politikai ar politinės jėgos. Dėl to Didžiajai Britanijai gali būti labai sunku rasti sąjungininkų sprendžiant galimas problemas.

Verslininkai imigrantų baidosi

Praėjusiais metais leidimus apsistoti ir dirbti Didžiojoje Britanijoje gavo kiek daugiau nei 1 tūkst. bulgarų ir beveik tiek pat rumunų. Migracijos specialistai mano, kad nuo 2014 m. į šalį kasmet gali atvykti apie 50 tūkst. bulgarų ir rumunų. Tačiau šiose šalyse atliktos apklausos rodo, kad tik nedidelė dalis žmonių rinktųsi dirbti Jungtinėje Karalystėje. Tuo metu beveik pusė britų norėtų, kad rumunai ir bulgarai neturėtų teisės gyventi ir dirbti jų šalyje bei gauti socialines išmokas.

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis politologas Ainius Lašas sako, kad anksčiau per apklausas emigraciją didele problema laikė apie 5 proc. žmonių, dabar – jau ketvirtadalis. Be to, dideliems imigracijos srautams nepritaria daugiau kaip 50 proc. verslininkų. „Jie mano, kad su emigracija nesusitvarkoma ir tai turi neigiamą įtaką Didžiajai Britanijai bei jos ūkiui. Visų pirma atvažiuoja labai daug žemesnio išsilavinimo žmonių, kurie bando pasinaudoti socialine Didžiosios Britanijos sistema ir tai apsunkina pačią Didžiosios Britanijos sistemą“, – kalba A. Lašas.

Daugelį britų gąsdina 2004 m. patirtis. Nuo tada naujųjų ES narių iš Rytų Europos piliečiai galėjo laisvai ieškoti darbo kitose šalyse. Prieš tai buvo prognozuojama, kad į Didžiąją Britaniją atvyks apie keliolika tūkstančių lenkų, tačiau jų dabar šalyje apie 700 tūkst. Tačiau ES pareigūnai britams primena, kad nuo 2004 m. atvykę imigrantai pakėlė BVP, įnešė didelę dalį pajamų į biudžetą, taip pat atvyko labai reikalingų profesijų atstovų.

Eurokomisaras L. Andoras pabrėžia, kad Anglijoje per mažai kalbama apie teigiamus laisvojo žmonių judėjimo aspektus ir per daug susitelkiama į pavienius atvejus. Pasak jo, reikia matyti visą vaizdą, nes priimanti šalis sulaukia didelės finansinės ir ekonominės naudos.

„Migrantai medikų paslaugomis naudojasi daug rečiau negu vietiniai žmonės, o tam tikrais atvejais pagal Europos Sąjungos įstatymus jų gimtoji šalis turi padengti gydymo išlaidas. Be to, sveikatos apsaugos sistema gali normaliai funkcionuoti tik todėl, kad čia atvyko daug medikų iš kitų šalių“, – pastebi L. Andoras.

Rumunai linkę emigruoti į Italiją ir Ispaniją

D. Cameronas, norėdamas sumažinti imigraciją iš Rytų Europos, kalba apie tokias priemones: naujiesiems imigrantams pirmuosius tris nedarbo mėnesius nebūtų mokamos išmokos; praėjus šešiems mėnesiams ir nesusiradus darbo, išmokų mokėjimas būtų nutrauktas; neieškantieji darbo į šalį negalėtų sugrįžti 12 mėnesių. Taip pat planuojama mažinti vaiko išmokas, deportuoti benamius imigrantus, o darbdaviams, mokantiems mažesnį nei minimalų atlyginimą, skiriamos baudos būtų padidintos keturis kartus. Tokios taisyklės būtų taikomos ne tik bulgarams ar rumunams, bet visiems rytų Europos imigrantams, tarp jų ir maždaug 95 tūkst. Anglijoje esančių lietuvių.

Rumunų politologas, politikos mokslų fakulteto Bukarešte dekanas Kristianas Pirvulesku sako, kad tuo netiki, nes jau emigravo per 3 mln. rumunų. 1 mln. išvyko į Italiją, tiek pat – į Ispaniją, likusieji – į kitas šalis. „Britų valdžios pareiškimai dėl galimos rumunų invazijos yra populistiniai ir neturi jokio ekonominio ir socialinio pagrindo. Rumunams dėl kalbos daug patogiau keliauti į Ispaniją, Italiją, netgi Prancūziją, o ne į Didžiąją Britaniją. Rumunų kalba priklauso romanų kalbos grupei, todėl žmonės daug greičiau išmoksta italų ar ispanų kalbą“, – sako K. Pirvulesku.

Todėl, jo nuomone, tiek daug rumunų po 2007 m. migravo į šias šalis, o britų valdžia naudoja rumunų invazijos grėsmę kaip įrankį paveikti rinkėjams, kurie skaito bulvarinę žiniasklaidą ir yra lengvai paveikiami populistinių veiksmų.

Bulgarai ir rumunai – antrarūšiai

Didžiojoje Britanijoje apie imigracijos keliamas problemas viešai kalba vis daugiau žmonių. BBC valdybos pirmininkas Lordas Pattenas įspėjo, kad Europos šalių nacionaliniai lyderiai pastaruoju metu tampa bejėgiai norėdami kontroliuoti imigraciją ir vis mažiau politikų gali priimti reikiamus sprendimus. Tačiau, anot L. Patteno, daugelis bijo viešai išreikšti savo nuomonę ir pasirodyti nekorektiški.

Šių metų pavasarį britų valdžia pradėjo planus organizuoti kampaniją, kuria bulgarus ir rumunus įspėtų, kad Didžiojoje Britanijoje jų nebūtinai laukia geresnės gyvenimo sąlygos. Tai teko patirti ir bulgarui Stojanui. Jis pasakoja, kad, lankydamasis Londone, matė iškabintus plakatus, kuriuose rašoma, kad 29 mln. rumunų ir bulgarų nuo sausio 1 d. užplūs Didžiąją Britaniją.

„Tačiau Bulgarijoje gyvena 7 mln., Rumunijoje – 21 mln., todėl net žmonių neužtenka. Didžiojoje Britanijoje jie elgiasi su mumis kaip su antrarūšiais, pigia darbo jėga, nors daug žmonių, kurie ten išvyko, yra aukštesnio išsilavinimo. Pažįstu žmonių, kurie bandė įsidarbinti ir turėjo gerą išsilavinimą bei didelę patirtį, tačiau vietoj jų buvo pasamdytas mažesnės patirties britas“, – sako Stojanas.

A. Lašas patvirtina, kad vyksta tokios kampanijos ir jos vykdomos iš vyriausybės pusės. Netgi dedami skelbimai, užrašoma ant automobilių, kad bus deportuojami visi nelegalai. „Tai nėra vien vyriausybės politika ir nėra išgalvota, tai turi tam tikrą pagrindą visuomenėje“, – įsitikinęs jis.

Nuo tada, kai 2007 m. Bulgarija ir Rumunija įstojo į ES, norintieji įsidarbinti Didžiojoj Britanijoje turi gauti leidimą dirbti, leidimą turi gauti ir darbdaviai. O jei į tas pačias pareigas pretenduoja ir bulgaras, ir britas, pirmenybė turi būti suteikta britui. Tačiau Vidaus reikalų ministerija buvo apkaltinta neapsaugojusi darbo vietų savo šalies gyventojams, kai paaiškėjo, kad nė vienas bulgarų prašymas nebuvo atmestas, nors įsidarbinimo agentūros teigia, kad keliasdešimt jų nebuvo priimti.

Bulgarijos ambasadorius didžiojoje Britanijoje sako, kad ši situacija įrodo, jog tie bulgarai, kurie norėjo įsidarbinti, tai jau padarė, todėl diplomatas nesitiki didelės imigracijos bangos ir smerkia, anot jo, ksenofobiškas britų kalbas.

„Kai kurie politikai daro didelę neigiamą įtaką viešajai nuomonei. Visuomenėje mus pavertė atpirkimo ožiais, nors nėra jokių statistinių ar integracijos problemų. Toks požiūris mus žeidžia, mes nenusipelnome, kad su mumis, ES piliečiais, būtų taip elgiamasi. Šimtai tūkstančių britų, kurie aplanko Bulgariją kiekvienais metais, yra laukiami, ir nesitikėkite, kad mes būsime nusiteikę prieš britus“, – pabrėžia ambasadorius.

Padėtis Jungtinėje Karalystėje tik aštrės

Didžiosios Britanijos įmonės ėmė aktyviai kviesti rumunus nuo 2014 m. dirbti padavėjais, akušerėmis, viešbučių tarnautojais. Kiekvieną savaitę Bukarešte vykstančiose darbo mugėse rumunai viliojami „kasdien mokamais grynaisiais“ ir darbu, kuriame „anglų kalba nebūtina“. Nors britų valdžia siekia kuo labiau į darbo rinką įtraukti vietinius jaunuolius, anot įdarbinimo agentūrų, juodų darbų britų jaunimas nenori.

O migracijos kritikai perspėja, kad tikėtinai šalį užplūsiantys rumunai sukels problemų socialinių paslaugų sferoje, patiems britams bus sunkiau susirasti darbą. Švietimo sistemos atstovai jau dabar sako, kad daug kur trūksta pradinių mokyklų. Spėjama, kad, jei valdžia neapribos socialinių pašalpų, iš daug skurdesnių šalių Bulgarijos ir Rumunijos atvykę žmonės sieks jomis pasinaudoti.

„Imigrantai yra jauni darbininkai, jie pajėgūs rasti darbą žemės ūkyje, paslaugų sektoriuje. Tikrai yra labai nedaug rumunų, kurie išvyksta tik dėl to, kad galėtų pasinaudoti socialinėmis pašalpomis. Net kai yra problemų dėl nedarbo, jie nepiktnaudžiauja socialine parama“, – sako politologas K. Pirvulesku. Jis mano, kad dėl rumunų problemų Didžiojoje Britanijoje statistiškai labai mažai, todėl tikrai neverta dėl to kelti tiek diskusijų.

Didžioji Britanija – ne vienintelė šalis, kuri nori imtis priemonių siekiant pristabdyti imigrantus. Vokietijoje jau susidarė nemažos rumunų ir bulgarų bendruomenės. Šios vasaros viduryje vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas pareiškė, kad turtingos šalies socialinėmis pašalpomis siekiantys pasinaudoti ekonominiai imigrantai jau tapo našta socialinėms tarnyboms. Ministras žadėjo imtis priemonių, kad piktnaudžiauti siekiančius migrantus būtų galima deportuoti be teisės sugrįžti. Šiuo metu diskusijos aprimo, tačiau bet kada vėl gali suaktyvėti.

Pasak politologo A. Lašo, padėtis didžiojoje Britanijoje taip pat gali tik aštrėti. Tai susiję ne tik su srautų dydžiu, bet ir su vidaus politika. „Konservatoriai nusiteikę gana skeptiškai, bando apriboti imigracijos srautus ir išgyvena, kad praras balsus – jie atiteks dešiniosioms, ekstremalesnėms populistinėms partijoms“, – mano jis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...