captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gėjai: Kroatijos referendumas dėl santuokų yra didelė nesėkmė

Po šešerių drauge nugyventų metų Hana ir Iva įsitikino, kad sutiko „tą žmogų“, tačiau šios kroačių poros svajonę susituokti ir auginti vaikus gali sužlugdyti referendumas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų uždraudimo.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Po šešerių drauge nugyventų metų Hana ir Iva įsitikino, kad sutiko „tą žmogų“, tačiau šios kroačių poros svajonę susituokti ir auginti vaikus gali sužlugdyti referendumas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų uždraudimo.

Konservatyvios vertybės vyrauja Kroatijoje, kur dauguma gyventojų yra katalikai ir kur sekmadienį turi įvykti balsavimas dėl gėjų santuokų uždraudimo, vadinamas didele nesėkme kovoje už homoseksualių asmenų teises.

„Pagrindinė problema ta, kad valstybė nepripažįsta mūsų ir negina mūsų šeimų“, “ sakė 41 metų vertėja Iva iš sostinės Zagrebo, kuri nenorėjo skelbti savo pavardės.

„Galima palyginti laisvai gyventi savo mažame lizdelyje, bet kai tik atsitinka kas nors nenumatyta, viskas griūva“, – sakė ji AFP.

Tokie rūpesčiai gerai pažįstami gėjų poroms visame pasaulyje, ten, kur tokios sąjungos neturi teisinio statuso. Jei vienas iš tokios poros miršta, kitas negali paveldėti turto, jei vienas suserga, kitas gali neturėti jokio žodžio priimant svarbius medicininius sprendimus.

„(Tačiau) sunkiausia tai, kad mums neleidžiama turėti vaikų, o mūsų biologinis laikrodis tuo metu tiksi“, – sakė 40 metų žurnalistė Hana.

Daugiau kaip pusė Kroatijos gėjų – 53 proc. – norėtų susituokti, o daugiau kaip trečdalis norėtų turėti vaikų, rodo neseniai atliktas gėjų teisių grupės „Zagreb Pride“ tyrimas.

Gėjai šioje buvusioje Jugoslavijos respublikoje pamažu, bet nuolat gerina savo padėtį nuo pirmojo gėjų parado Zagrebe 2002 metais, kai dešimtis dalyvių sumušė ekstremistai.

Teisinė bazė ir bendras požiūris į homoseksualumą tapo tolerantiškesni visoje šalyje, kuri liepos mėnesį tapo 28-ąja Europos Sąjungos (ES) nare.

2003 metais Kroatijoje buvo priimtas įstatymas, kuriuo pripažįstamos tos pačios lyties asmenų poros, jeigu jos kartu gyvena bent trejus metus. Vis dėlto be oficialaus pripažinimo tuo suteikiama labai nedaug teisių.

„LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenės matomumas Kroatijoje pastarąjį dešimtmetį reikšmingai padidėjo“, – sakė vienas gėjų aktyvistas iš pakrantės miesto Splito Ljubomiras Mateljanas.

Nuolat rengiami gėjų paradai, nors vis dar sustiprinto saugumo sąlygomis, išsiplėtojo agitacija už gėjų teises, žiniasklaida daugiau kalba šiuo klausimu, o patys gėjai dažniau nei praeityje prisipažįsta dėl savo seksualinės orientacijos.

„Zagreb Pride“ tyrimas parodė, kad 37 proc. gėjų neslepia savo orientacijos.

Tačiau 74 proc., kaip parodė ta pati apklausa, patyrė kokį nors smurtą dėl savo seksualinės orientacijos, 17 proc. jų buvo fiziškai užpulti, o jų užpuolikai atsipirko minimaliomis baudomis.

Nors viena ES apklausa rodo, kad 66 proc. LGBT žmonių visoje Bendrijoje vengia viešumoje laikytis už rankų, toks gestas yra dar mažiau tikėtinas – jeigu ne tabu – Kroatijoje.

„Nepradedu elgtis kitaip, kai mane supa žmonės, kuriuos pažįstu, ar aplinkoje, kuria pasitikiu, – sakė 34 metų Zagrebo gyventojas Stjepanas Pavlekas, kuris vadovauja konsultavimo kompanijai. – Tačiau bijau, kad mano nuostata yra reta Kroatijoje, kur galbūt 1 proc. LGBT žmonių yra taip absoliučiai atviri“.

Neseniai atliktas „International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association“ Europos skyriaus tyrimas parodė, kad Kroatija yra 13-ta tarp 49 Europos valstybių pagal pagarbą gėjų teisėms.

„Palikome praeičiai tą pradinę kruviną gatvės smurto ir atvirai fašistinio požiūrio į gėjų bendruomenę fazę“, – sakė rašytojas ir aktyvistas Gordanas Duhačekas.

„Tačiau vietoje atviros neapykantos kalbų homofobai dabar naudojasi gudriu apsimetimu dėl šeimos ir tradicinių vertybių apsaugos“, – sakė jis.

Dabartinėje Kroatijos konstitucijoje santuoka nėra apibrėžta. Bet po referendumo, jei siūloma priemonė bus priimta, konstitucijoje bus įrašyta, kad santuoka yra „vienos moters ir vieno vyro sąjunga“.

Referendumas rengiamas po to, kai centro kairiųjų vyriausybė paskelbė įstatymo projektą, pagal kurį gėjų poros galėtų užsiregistruoti kaip „gyvenimo partneriai“. Tai sukėlė nerimą daugeliui konservatorių ir išprovokavo audringus viešus debatus, kurie suskaldė visuomenę šioje 4,2 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Vyriausybė ir žmogaus teisių aktyvistai ragino rinkėjus pasakyti „Ne“ iniciatyvai, kurią vadina diskriminacine.

Tuo metu įtakinga Katalikų Bažnyčia, kuri viešai vadino homoseksualumą „trūkumu“ ir „iškrypimu“, ragina balsuoti „Taip“.

86 proc. kroatų yra katalikai, o Bažnyčia reiškė didelį nepritarimą gėjų lygybei.

„Prieš šią kampaniją atrodė, kad tapome tolerantiškesne visuomene ir kad Kroatija leis mums nesijausti antrarūšiais piliečiais“, – sakė Iva.

Narystė ES taip pat žadėjo daugiau teisių, pridūrė ji.

Tačiau analitikai sako, kad ekonominės šalies problemos – ilga recesija, palikusi daugelį žmonių be darbo ir nusivylusius – paskatino įvairiausių formų radikalizmą.

Kai rodo viena visuomenės apklausa, 54 proc. kroatų sekmadienį balsuos „Taip“, o 30 proc. – „Ne“, tad gėjai nuogąstauja, kad jų teisės nuo gruodžio 1-osios sumažės.

„Tačiau nepaisydamos nieko mes vis tiek mylėsime viena kitą ir turėsime savo šeimą, kurios niekada niekas – nei valstybė, nei dešiniųjų minia – negali atimti“, – sakė Hana.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close