captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sikorskis: Rusija ims keistis tik tada, jei smarkiai atpigs nafta

Jei tikimės permainų Rusijoje, pirma sulaukime ilgalaikio naftos kainų kritimo. Tokią poziciją Vilniuje išdėstė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Jei tikimės permainų Rusijoje, pirma sulaukime ilgalaikio naftos kainų kritimo. Tokią poziciją Vilniuje išdėstė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

R. Sikorskis neslepia Rusijos viražus užsienio politikoje siejantis su saujele oligarchų, kurie valdo maždaug trečdalį viso milžiniškos šalies turto.

„Rusija turi kitokį sociopolitinį modelį, kuris šiuo metu yra stabilus. Vienas skaičius, manau, tai iliustruoja. 35 proc. Rusijos turto priklauso 110 individų“, – konferencijoje „Rytų partnerystės vertinimai: iššūkiai ir darbotvarkė pilietinei visuomenei“ teigė Lenkijos diplomatijos šefas.

Pasak jo, eiliniai Rusijos gyventojai nuo oligarchų stalo kol kas gauna pakankamai trupinių. Esą situacija keisis nebent tada, kai ilgam ir stipriai atpigs nafta.

„Kol naftos kaina laikosi virš 100 dolerių už barelį, tai (Rusijos santvarka – DELFI) gali būti palaikoma. Nes pakankamai nulaša iki paprastų rusų. (...) Rusijoje rimtos reformos prasidės turbūt tik tada, jei naftos kaina kris gerokai žemiau 100 dolerių bent porai metų“, – prognozavo R. Sikorskis.

V. Janukovyčiaus logika: ekonomiką gelbės valstybė, kuri tik ką ekonomiką baudė

Plėtodamas Ukrainos temą, R. Sikorskis apgailestavo dėl Kijevo sprendimo nepasirašyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES). Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos vadovų bandymai laviruoti tarp Rytų ir Vakarų siekiant išpešti ekonomiškai naudingiausią variantą ES nedomina.

„Bijau, kad Ukraina stojo į tiesų kelią dar vienos galimybės praradimui. Prezidentas Viktoras Janukovyčius – pripažįstame jį kaip demokratiškai išrinktą Ukrainos prezidentą. (...) Tačiau šis savotiškas aukcionas tiesiog nesuveiks. Mes nežaidžiame šio žaidimo“, – tęsė R. Sikorskis.

Pasak jo, prieš keletą dešimtmečių lenkai Ukrainą matė kaip kur kas turtingesnę šalį su didesnėmis galimybėmis. Tačiau kažkuriuo momentu kažkas pasisuko netinkama kryptimi. Viena to priežasčių politikas įvardijo nenorą kovoti su korupcija.

„Nei jūs, nei mes negalime priversti Ukrainos elitą pradėti apsivalymą, kovoti su korupcija. Tai galima padaryti. Ir palyginti greitai. Įkuri interesų registrą, priverti politikus viešinti savo turto deklaracijas. Ir baudi juos, kai jie apsimeluoja. Ir to gana. Treji-penkeri metai, jei pakankamai žmonių bus nuteista – visi tai įsidėmės ir liausis vogę“, – savo receptą pateikė R. Sikorskis.

Žinoma, Ukrainos kontekste vėl diskutuota apie Rusiją. R. Sikorskis neslėpė nuostabos dėl Ukrainos sprendimo rinktis Rusijos, o ne ES variantą.

„Ukraina tikisi ekonominių sprendimų iš tos pačios valstybės, kuri tik ką jai taikė prekybos sankcijas. Bet linkiu sėkmės“, – ironizavo Lenkijos ministras.

Dialogas su Rusija. Kalbasi tik viena pusė?

Tuo tarpu Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pastebėjo, kad Rusija yra ta šalis, su kuria Europos Sąjunga diplomatiniame fronte dirba aktyviausiai. Tačiau Maskva esą pati rodo nenorą leistis į gilesnį dialogą.

„Kai kurie sako, kad mes palaikome nepakankamą dialogą su Rusija. Su Rusija ES palaiko aktyvesnį dialogą nei su bet kuo kitu. (...) Dialogo apimtis su Rusija didesnė nei su bet kuria kita valstybe. O kai prieiname prie (dialogo – DELFI) turinio, vaizdas kiek kitoks. (...) Dabar rusai sako: mes nenorime taip greitai, negalime, nesame pasiruošę. Taigi jie yra ta pusė, kuri mažiau nori bendradarbiauti. Mes norėtume daugiau dirbti su Rusija“, – aiškino C. Bildtas.

Rusija miegojo. Bet pabudo laiku

Kitas diskusijos dalyvis, britų Europos reformų centro (ERC) užsienio politikos direktorius Ianas Bondas pastebėjo, kad Rusija savotiškai „pramiegojo“ Rytų Partnerystės programą ir labai pavėluotai reagavo į ES mėginimus prasiskverbti į Kremliaus įtakos zoną. Tačiau pabudusi Maskva ėmėsi aiškių ir labai aktyvių veiksmų.

„Tam tikra prasme, manau, Rusija labai lėtai budinosi. (...) Bet kai rusai pabudo, jiems nepatiko tai, ką jie pamatė“, – konstatavo I. Bondas.

Jo nuomone, su Rusija dialogą palaikyti reikia. Tačiau esminiai skirtumai yra ES ir Rusijos pasaulėžiūroje.

„Mes pirmiausiai tikime mūsų kaimynų suverenumu. Antra – tikime, kad mums naudinga turėti stabilius, klestinčius ir demokratiškus kaimynus. Ir man vis aiškiau, kad Rusija netiki pilnu savo kaimynų suverenumu. Ji tiki ribotu savo kaimynų suverenumu. Antra, ji mato pranašumų turint bent kažkokį nestabilumo lygį ir demokratijos stoką. Tai leidžia tampyti virvutes šių valstybių viduje“, – sakė ERC vadovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...