captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvęs Armėnijos užsienio reikalų ministras: šalis rizikuoja prarasti demokratiją

Jei Armėnijos pasirinkimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos yra pasirinkimas tarp ES vertybių, demokratijos, įstatymo galios ir šių aspektų nebuvimo, Armėnija turėtų labai sunerimti, nes rizikuoja būti izoliuota, sako buvęs Armėnijos užsienio reikalų ministras Vartanas Oskanianas.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Jei Armėnijos pasirinkimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos yra pasirinkimas tarp ES vertybių, demokratijos, įstatymo galios ir šių aspektų nebuvimo, Armėnija turėtų labai sunerimti, nes rizikuoja būti izoliuota, sako buvęs Armėnijos užsienio reikalų ministras Vartanas Oskanianas.

Lietuvoje viešinčio V. Oskaniano manymu, tokiai nedidelei ir sudėtingoje geografinėje padėtyje esančiai šaliai kaip Armėnija reikėtų vengti bet kokios sutarties ar sąjungos, kuri galėtų riboti jos sprendimus ir pasirinkimus. Tačiau prisijungimas prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos, anot buvusio Armėnijos užsienio reikalų ministro, reikštų, kad šalies galimybė daryti sprendimus priklauso nuo Muitų sąjungos šalių požiūrio.

Rizikuoja netekti sprendimų laisvės

„Akivaizdu, kad ES šalių sprendimai yra suverenūs, jie priklauso nuo kiekvienos tos sąjungos narės valios. Bet koks galimybės daryti laisvus sprendimus ir pasirinkimus atsisakymas yra klaida. Armėnijos sprendimas pasirinki Muitų sąjungą tokia klaida ir yra. Jis užkerta kelius laisvai prekiauti su Europa ar bet kokiam kitam ekonominiam bendradarbiavimui Europoje. Tuo metu Asociacijos sutarties su ES sutarties pasirašymas ne tik paliktų galimybę bendradarbiauti su kaimynais, tačiau atvertų daugiau kelių“, – įsitikinęs V. Oskanianas.

Pasak jo, Armėnija ir kitos Rytų Europos ir Kaukazo šalys yra kovos dėl pozicijų tarp Rytų ir Vakarų aukos.

„Nors yra keliama versijų, jog tai – tarsi Šaltasis karas, kurio pasekmės būtų ilgalaikiai pokyčiai geopolitinėje erdvėje, pasidalijimas regionais, norėčiau manyti, kad taip nėra. Tačiau tolesni Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei Europos žingsniai, santykiai tarp šių šalių parodys, ar tai laikini galios žaidimai, ar rimtesni bandymai atkurti praeitį“, – teigia V. Oskanianas.

Svečias iš Armėnijos tikisi, kad šios Rytų ir Vakarų varžybos nepakeis pasaulio žemėlapio, o Rusijos įnoriai nevirs atgimusia Sovietine praeitimi: „Po antrojo pasaulinio karo buvo įkurtos dvi stovyklos – Vakarų ir Rytų, tačiau šiandieną, manau, globalizacija, komunikacijų technologijos bei visuomenės pažanga neleistų suveikti seniesiems metodams ir sistemai“.

Nerimą kelią priešiški santykiai su kaimynais

V. Oskanianas apgailestauja, kad Armėnijos  ir jos Rytų bei Vakarų kaimynių santykiai yra priešiški. Anot jo, aplinkinių šalių tikslas – izoliuoti Armėniją.

„Gruzija gali užbaigti Armėnijos izoliacijos ratą. Jei Gruzija pasirinks ES, o Armėnija – Muitų sąjungą, tarp jų nebeliks nieko, kas jas siejo iki šiol, nes daugybe klausimų šalių požiūris ir taip išsiskirdavo. Tuomet Armėnija nebeturėtų nei priėjimo prie Juodosios jūros, nei prie Rusijos, nei prie Europos“, – teigia buvęs Armėnijos užsienio reikalų ministras.

Tikisi, kad ES padės išlaikyti demokratiją Armėnijoje

Jei pasirinkimas tarp ES ir Muitų sąjungos yra pasirinkimas tarp ES vertybių, demokratijos, įstatymo galios ir šių aspektų nebuvimo, Armėnija turėtų labai sunerimti, įsitikinęs V. Oskanianas.

„Per dvidešimt metų Armėnija bandė eiti demokratijos keliu: žmogaus teisės čia jau yra gerbiamos, saviraiška nėra varžoma, įsisavinome ne vieną demokratijos taisyklę. Mes nenorime to prarasti, tačiau negalime būti tikri, ar taip nenutiks“, – pažymi jis.

Anot svečio iš Armėnijos, tai, ar pasirinkimas tarp Vakarų ir Rytų buvo pasirinkimas tarp šių pusių vertybių, Armėnija sužinos jau greitai, nes šalyje artėja parlamento ir prezidento rinkimai, vyks Konstitucinio komiteto susirinkimas.

„Šių įvykių baigtis parodys, ar Muitų sąjungos pasirinkimą lėmė daugiau nei ekonominis interesas. Tačiau tada gali būti per vėlu. Sprendimus reikia daryti jau dabar. Armėnija turi stengtis megzti santykius su ES. Savo ruožtu ES taip pat neturėtų apleisti Armėnijos. Kad ir kas nutiks Rytų partnerystės susitikimo metu, kad ir kokie dokumentai bus pasirašyti ar nepasirašyti. ES turėtų stengtis įpareigoti Armėniją eiti demokratijos keliu“, –  tvirtina V. Oskanianas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close