captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po J. F. Kennedy žūties visą šeimą toliau persekiojo nelaimės

Lygiai prieš 50 metų lapkričio 22 dieną buvo nužudytas JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy. Tai vyko viešai: stebint miniai žmonių, policijos ir saugumo pareigūnų apsuptyje. Žudikas – sutrikusios psichikos jaunuolis, buvęs jūrų pėstininkas Lee Harvey Oswaldas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lygiai prieš 50 metų lapkričio 22 dieną buvo nužudytas JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy. Tai vyko viešai: stebint miniai žmonių, policijos ir saugumo pareigūnų apsuptyje. Žudikas – sutrikusios psichikos jaunuolis, buvęs jūrų pėstininkas Lee Harvey Oswaldas.

Tačiau iki šiol dauguma amerikiečių nenori patikėti, kad tai galėjo būti vieno žmogaus darbas. J. F. Kennedy nužudymas apaugo įvairiausiomis konspiracijos teorijomis ir istorikai skaičiuoja, kad per 50 metų buvo įvardyti 82 galimi žmogžudžiai.

Nušautas ir prezidento žudikas

Į Dalasą J. F. Kennedy su žmona atvyko ruošdamasis artėjantiems prezidento rinkimams. Pirmoji pora atskrido ryte, prieš 9 val. O po vidurdienio drauge su Teksaso gubernatoriumi ir jo sutuoktine sėdo į šešiavietį atvirą limuziną ir, mojuodami miniai žmonių, iš lėto judėjo vietos, kurioje turėjo sakyti kalbą, link.

Automobilį lydėjo policijos ir slaptųjų tarnybų pareigūnai. Tai turėjo būti stipri apsauga, nes dar prieš išvykstant prezidentas buvo perspėtas, kad miestas pavojingas. Per pirmuosius dešimt tų metų mėnesių čia įvyko per 100 žmogžudysčių, be to, J. F. Kennedy ten nebuvo populiarus. Būtent tai norėdamas pakeisti jis ryžtingai apsisprendė atvykti. Ir būtinai su žmona Jacqueline, kuri savo žavesiu turėjo prisidėti prie jo gero įvaizdžio.

Limuzinui įvažiavus į aikštės teritoriją, pasigirdo pirmas šūvis. Bet jis buvo netaiklus ir beveik niekas nesureagavo. Vėliau – antras. Pataikė J. F. Kennedy į kaklą iš nugaros pusės. Ši kulka stipriai sužeidė ir prieš prezidentą sėdėjusį Teksaso gubernatorių. J. F. Kennedy sutrikęs griebėsi už kaklo, prie jo palinko žmona, ir pasigirdo trečias šūvis – lemtingas. Pataikyta J. F. Kennedy į galvą. Pirmąją porą saugojęs slaptosios tarnybos agentas Clintas Hillas įšoko į atvirą limuziną, savo kūnu uždengė abu Kennedy, ir automobilis visu greičiu nuvažiavo į ligoninę.

Toliau stovėję žmonės nesuprato, kas nutiko, todėl mojavo skubančiam prezidento limuzinui. Komentatoriai pranešė apie šūvius, bet nežinojo, ar kas nors automobilyje sužeistas. Po šešių minučių kortežas pasiekė ligoninę, ir visai netrukus buvo paskelbta, kad prezidentas mirė.

Vėliau nustatyta, kad šūviai paleisti iš šalia esančios Teksaso vadovėlių saugyklos šešto aukšto. Iš ten sprunkantis buvo pastebėtas L. H. Oswaldas, šioje įstaigoje įsidarbinęs visai neseniai. Įtariamasis buvo suimtas, bet kaltinimus neigė. O po dviejų dienų policijos pareigūnų apsuptą L. H. Oswaldą netikėtai nušovė nežinia iš kur atsiradęs vietinis verslininkas, kuris vėliau teigė, esą padarė tai dėl Jackie. Netruko pasklisti gandas, kad L. H. Oswaldas tėra statytinis ir buvo nušautas, kad nespėtų išduoti tikrųjų J. F. Kennedy žmogžudystės užsakovų.

Konspiracijos teorijų – daugybė

Jau 50 metų ši istorija nepaliekama ramybėje. Iki šiol leidžiamos naujos knygos, kuriami dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, o, artėjant metinėms, Amerikos ir viso pasaulio žiniasklaida skiria išskirtinį dėmesį J. F. Kennedy nužudymui, nors jis nėra vienintelis taip žuvęs JAV prezidentas.

Tomas Huangas vienas iš didžiausio Dalaso dienraščių „Dallas Morning News“ redaktorių sako, kad J. F. Kennedy karta žavėjosi tiek juo, tiek jo žmona Jacqueline. J. F. Kennedy stebėjo ne tik amerikiečiai, bet ir visas pasaulis, tad jo nužudymas daug ką sukrėtė. „Galima sakyti, kai kurių gyvenimas net pasikeitė, nes įvykis įkvėpė rinktis valstybės tarnybą ar atsidėti visuomeninei veiklai. Net po tiek laiko išliko paslaptis, kas iš tiesų tądien įvyko. Ir žmonės nori apie tai galvoti visa tai analizuoti“, – pastebi T. Huangas.

Johnas ir Jacqueline Kennedy buvo lyg karališkoji Amerikos pora. Jie kūrė savo įvaizdį per žiniasklaidą. Buvo labai jauni, išsilavinę, madingi, todėl net nepalaikantieji Kennedy politikos žavėjosi jų energija ir domėjosi asmenybėmis. Tiesa, faktai apie prezidento asmeninio gyvenimo klaidas tuomet dar buvo gerai slepiami nuo visuomenės. Tai, kad toks žmogus galėjo būti nušautas nepaisant galybės apsaugos ir dar blogiau – vieno žmogaus, tiesiog netilpo daugelio amerikiečių galvose.

Netrukus atsirado mačiusių daugiau potencialių žmogžudžių, girdėjusių daugiau šūvių, atradusių nuotraukų, kuriose J. F. Kennedy iš tiesų nėra sužeistas, apskaičiavusių, kad šūvio kampas turėjo būti kitoks. Kaltų buvo ieškoma aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, mafijos grupuotėse, taip pat – Kuboje, Sovietų Sąjungoje ir net Kennedy automobilyje.

Pasak T. Huango, konspiracijos teorijos vis dar gyvos. Naujausia apklausa parodė, kad didžioji dauguma amerikiečių tiki, jog tikrosios priežastys liko neišaiškintos. „Dažniausiai teigiama, kad prie to prisidėjo Amerikos slaptosios tarnybos arba Fidelis Castro. Kiti sako, kad nuversti prezidentą norėjo Amerikos kariuomenė. Tačiau nėra jokių svarių argumentų šioms teorijoms pagrįsti“, – sako dienraščio redaktorius. Jis mano, kad žmonėms tiesiog sunku patikėti, jog vienas pamišęs žmogus galėjo pakeisti istoriją.

Šaulys – psichikos ligonis

Šūvius į prezidentą netyčia savo filmavimo kamera užfiksavo minioje buvo Abrahamas Zapruderis, kuris vėliau įrašą pardavė žurnalui „Life“. Šie vaizdai išanalizuoti šimtus kartų. Aiškiai matyti net kulkų trajektorija ore. Tačiau filmuota medžiaga tapo dar vienu konspiracijos teorijų šaltiniu.

2007 m. teisininkas Vincentas Bugliosi išleido ilgai rengtą 1 500 puslapių studiją, kuri patvirtino oficialią žmogžudystės versiją ir paneigė visas populiariausias konspiracijos teorijas. Autorius suskaičiavo, kad per beveik 50 metų buvo apkaltintos 42 skirtingos grupės, įvardyti 82 galimi žmogžudžiai ir per 150 jų pagalbininkų. Bet, pasak autoriaus, nėra jokių įrodymų, kad nors viena jų turi kažką bendra su realybe.

Tuo metu daugybė parodymų ir aplinkybių patvirtina, kad būtent L. H. Oswaldas buvo vienintelis žudikas. Tai 24 metų jaunuolis, buvęs jūrų pėstininkas, vėliau susižavėjęs marksizmu ir trejus metus praleidęs Sovietų Sąjungoje. Norėjo ten grįžti, bet nebuvo įleistas. Atmestas ir jo prašymas atvykti į Kubą. Koks nusikaltimo motyvas, nušovus L. H. Oswaldą, buvo galima tik spėlioti.

T. Huango nuomone, L. H. Oswaldas turėjo psichologinių problemų, jis nesutarė su šeima, mama, žmona. „Jis buvo išvykęs į Sovietų Sąjungą, vėliau nusivylęs grįžo. Manau, jis buvo labai nepatenkintas savo gyvenimu. Galbūt jis manė, kad, nušovęs prezidentą, liks istorijoje, – svarsto redaktorius. – Be to, L. H. Oswaldas tais pačiais metais kėsinosi nužudyti įtakingą Teksaso politiką. Jis darė bet ką, kad gautų dėmesio.“

Į nelaimę sureagavo ir sovietai

J. F. Kennedy buvo vienas iš tų JAV prezidentų, kurie mėgavosi viešumu ir mokėjo gerai kalbėti. Tokia savybė nebuvo būdinga sovietų lyderiams, todėl iškalba ir į atmintį įsirėžusiomis frazėmis Amerika triuškino pagrindinį šaltojo karo priešininką. Komunizmo kritika skambėjo daugelyje J. F. Kennedy kalbų, o viena įsimintiniausių pasakyta Vakarų Berlyne, praėjus beveik dvejiems metams po vadinamosios geležinės uždangos statybų pradžios.

„Kai vienas žmogus pavergtas, visi nėra laisvi. Visi laisvieji žmonės, kad ir kur jie gyventų, yra Berlyno piliečiai. Ir todėl aš, kaip laisvas žmogus, su pasididžiavimu sakau, kad esu berlynietis. Laisvė kelia daug nepatogumų, demokratija turi trūkumų, bet mums nereikia statyti sienos, kad sulaikytume žmones“, – kalbėjo J. F. Kennedy.

Kas apie J. F. Kennedy žmogžudystę buvo pranešta Sovietų Sąjungoje ir kaip į tai reagavo žmonės, pasakoja Vilniaus universiteto docentas, istorikas Algis Povilas Kasperavičius: „Tiesiog sužinojau per radiją. [...] Staiga pranešė, kad JAV, Teksase, Dalaso mieste, pasikėsinta į prezidentą J. F. Kennedy, jis sunkiai sužeistas. Atrodo, po poros valandų (šiuo atveju gana operatyviai) buvo pranešta, kad J. F. Kennedy mirė.“

A. P. Kasperavičius sako, kad požiūris į J. F. Kennedy Sovietų sąjungoje keitėsi nuo didžiausios įtampos per Kubos krizę iki santykių atšilimo po jos. Tad 1963 m. lapkritį apie JAV prezidentą jau buvo galima kalbėti gražiau. „Nepaisant buvusių konfliktų, apie jį atsiliepta gana pagarbiai. Žmonės buvo sukrėsti, gal ir gailėjo“, – prisimena istorikas.

Kovojo su mafija ir rūpinosi kosmoso tyrinėjimais

Kubos krizė buvo rimčiausias J. F. Kennedy kadencijos uždavinys. Vidaus politikos spaudžiamas pradėti atakas prieš Kuboje dislokuotas sovietų raketas, jis vis dėlto pasirinko derėtis. Istorikai spėja, kad taip išvengta Trečiojo pasaulinio karo. A. P. Kasperavičius mano, kad tai buvo abiejų didžiųjų valstybių laimėjimas: „Jos išvengė pasaulinio karo, kuris nežinia kuo būtų baigęsis. O Kuboje valdyti liko F. Castro. Bet Kuba JAV jau nekėlė pavojaus.“

Šios derybos iš pradžių daugeliui atrodė kaip smūgis JAV prestižui. Be to, jos supykdė Kubos kontrrevoliucionierius, kurie tikėjosi paramos iš valdžios verčiant F. Castro. Priešų J. F. Kennedy turėjo ir dėl atkaklios kovos su tuo metu klestėjusia mafija. Pietinėse valstijose jo nekentė dėl atkaklios juodaodžių teisių kampanijos.

Apibendrinant beveik trejus metus trukusį J. F. Kennedy valdymą, minimas ir jo indėlis kosmoso į tyrimus. Būtent jis pirmą kartą pranešė apie amerikiečių siekius išlaipinti žmogų Mėnulyje ir pasirūpino, kad tam būtų skirtos milžiniškos lėšos.

Šeimą persekiojo nelaimės

Ši diena, kaip ir prieš 50 metų, yra penktadienis. Ir Dalasas vėl ją pradeda kalbomis apie J. F. Kennedy. Čia numatoma gausybė prezidento pagerbimo renginių. Dienraščio „Dallas Morning News“ redaktorius T. Huangas sako, kad prireikė daug laiko, kol šių įvykių našta atslūgo nuo miesto.

„Manau, kad tai bus pirmas viešas šio įvykio minėjimas Dalase per 50 metų, nes reikėjo laiko, kol žmonės panoro laisviau apie tai kalbėti ir apmąstyti, kokią įtaką tai padarė miestui. Nužudymas labai paveikė miestą, žmonės kaltino jį dėl šių įvykių“, – svarsto T. Huangas.

Kennedy šeima, iki tol dariusi didelę įtaką JAV politiniam gyvenimui, po truputį jos neteko. Ne dėl politinių klaidų, o juos persekiojusių nelaimių. Daugelis Kennedy buvo nužudyti arba mirė per nelaimingus atsitikimus. Tarp jų – ir prezidento sūnus. O dukra Caroline šiuo metu dirba diplomatinėje Amerikos tarnyboje Japonijoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...