captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iranas ir pasaulio galios pradėjo svarbias derybas branduoliniu klausimu

Iranas ir pasaulio galios ketvirtadienį Ženevoje pradėjo dviejų dienų derybas dėl Teherano branduolinės programos – tvyrant atsargiam optimizmui, kad susitarimas pagaliau gali būti pasiekiamas.
C. Ashton ir M. J. Zarifas, AFP/Scanpix nuotr.
C. Ashton ir M. J. Zarifas, AFP/Scanpix nuotr.

Iranas ir pasaulio galios ketvirtadienį Ženevoje pradėjo dviejų dienų derybas dėl Teherano branduolinės programos – tvyrant atsargiam optimizmui, kad susitarimas pagaliau gali būti pasiekiamas.

Antrajame per mažiau nei mėnesį susitikime šiame mieste tikimasi pasiekti susitarimą, kuriuo būtų galima užbaigti užsitęsusius nesutarimus branduoliniu klausimu.

Derybininkai iš Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos, vadinamų „P5 plius 1“ grupe, diskusijas su Irano pareigūnais pradėjo 11 val. (12 val. Lietuvos laiku), o joms pirmininkauja Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton.

Pasak pareigūnų, ilgai lauktas susitarimas, turintis pažaboti Irano branduolines ambicijas, pagaliau gali būti pasiektas po daugelį metų trukusių bevaisių derybų, kurioms naują postūmį suteikė Irano naujasis prezidentas Hassanas Rouhani, laikomas nuosaikių pažiūrų veikėju.

Prasidedant antram susitikimui, per trumpesnį nei mėnesio laikotarpį Jungtinių Valstijų ir kitų pasaulio galybių derybininkai dviem dienoms susės prie stalo su Iranu, tikintis suderinti bendro pobūdžio susitarimą.

C.Ashton pradėjo diskusijas nuo privataus susitikimo su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu, per kurį aptarė derybų darbotvarkę.

Abi pusės sakė, kad ankstesnis susitikimas buvo vaisingiausias per daugelį metų, tačiau pripažino, kad susitarti nebus lengva. Pasak M.J.Zarifo, tikėtina, kad šią savaitę vyksiančios derybos bus „labai sudėtingos“.

„Įžengėme į detalizuotą fazę, kuri tebėra sudėtinga ir skrupulinga“, – M.J.Zarifas rašė socialiniame tinkle „Facebook“.

Tačiau anksčiau šią savaitę jis išsakė optimistinę poziciją, teigdamas, kad tiki, jog susitarimą pasiekti „įmanoma“.

Šis susitikimas yra jau antrasis nuo rugpjūčio, kai Irano prezidento postą perėmė H.Rouhani, žadėdamas išspręsti ginčą dėl branduolinės programos ir užtikrinti, kad pasaulio galybės atšauktų savo sankcijas.

Iranas nekantrauja, kad būtų sušvelnintos griežtos ekonominės sankcijos, dėl kurių pajamos už Teherano parduodamą naftą sumažėjo perpus, nusmuko rialo kursas, o infliacija tapo didesnė negu 40 procentų.

Vakarų šalys taip pat linkusios pasinaudoti reta proga pagaliau užmegzti tvirtesnius ryšius su Iranu po dešimtmečius trukusio priešiškumo, taip pat sukurti sąlygas bendradarbiauti su Teheranu kitose srityse, tokiose kaip konfliktas Sirijoje.

Iranas palaiko Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, kovojantį su sukilėliais.

Praeitą mėnesį vykusiose derybose Ženevoje, kurios pirmąkart buvo vedamos anglų kalba, Iranas, kaip pranešama, pristatė dviejų etapų procesą, kuris galėtų leisti išspręsti ginčą maždaug per metus.

Kalbėdamasis su žurnalistais Ženevoje šią savaitę vyksiančių derybų išvakarėse, vienas aukštas JAV pareigūnas sakė, kad Vašingtonas nori pasiūlyti Iranui ribotą sankcijų sušvelninimą, jeigu šiitiška respublika sutiks žengti „pirmąjį žingsnį“, turintį užtikrinti, kad branduolinė programa nebebus plėtojama.

„Dabar žvelgiame į pirmąją fazę, pirmąjį žingsnį – pradinį supratimą, kuris sustabdytų Irano branduolinės programos judėjimą į priekį ... ir kuris potencialiai sugrąžintų dalį jos atgal, – nurodė jis. – Esame pasiruošę pasiūlyti ribotus, tikslinius ir sugrąžinamus sankcijų palengvinimus.“

„P5 plius 1“ jau daug metų veda derybas su Teheranu dėl jo vykdomo urano sodrinimo, kuris, kaip įtaria Vakarų šalys, gali būti nukreiptas į atominių ginklų gamybą.

Iranas ne kartą neigė šiuos kaltinimus, tvirtindamas, kad jo branduolinė programa orientuota tik į elektros gamybą ir medicinos reikmes.

Minėtos šešios galingosios šalys spaudė Iraną įšaldyti sodrinimą, sumažinti sukauptas urano atsargas ir sumažinti savo branduolinių medžiagų gamybos pajėgumus.

Izraelis, daugelio laikomas vienintele branduolinį ginklą turinčia Artimųjų Rytų šalimi, nors žydų valstybė niekada to nėra pripažinusi, yra griežtai nusistatęs prieš pasiūlymus švelninti sankcijas. Izraelio šalininkai JAV Kongrese gali sukilti netgi prieš nedideles nuolaidas Iranui.

Prieš ketvirtadienio derybas Izraelis perspėjo pasaulio galybes atmesti numanomą Irano pasiūlymą apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.

„Izraelis per kelias pastarąsias valandas sužinojo, kad Ženevoje „P5 plius 1“ bus pateiktas pasiūlymas, kad Iranas visiškai sustabdys sodrinimą iki 20 proc. ir sulėtins darbus statant sunkiojo vandens reaktorių Arake, o mainais sulauks sankcijų sušvelninimo“, – vienas pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP.

„Izraelis mano, kad tai blogas susitarimas ir griežtai jam priešinsis“, – pridūrė jis.

Irano vykdomas urano sodrinimas iki 20 proc. kėlė itin didelį susirūpinimą, nes jis yra svarbus etapas prieš sodrinimą iki 90 proc., kai gaunama branduoliniams užtaisams tinkama medžiaga.

Arake statomas sunkiojo vandens reaktorius taip pat kelia susirūpinimą, nes jame būtų gaminamas plutonis – alternatyvi skilioji medžiaga branduoliniams užtaisams.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...