captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Vokietijos mamytė“: kadaise pašaipa, šiandien – komplimentas

Angela Merkel vadinama Vokietijos mįsle, nes žmonės iki šiol stebisi, kaip paprasta, kukli, senamadiška moteris sugeba pelnyti didžiulį vokiečių ir kitų valstybių pasitikėjimą. Kaip ji per krizę taip ilgai išlieka šalies vadovo poste, ko padaryti nepavyko daugeliui kitų valstybių vadovų? Ką tokio nuveikė A. Merkel, kad yra vadinama galingiausia pasaulio moterimi?
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Angela Merkel vadinama Vokietijos mįsle, nes žmonės iki šiol stebisi, kaip paprasta, kukli, senamadiška moteris sugeba pelnyti didžiulį vokiečių ir kitų valstybių pasitikėjimą. Kaip ji per krizę taip ilgai išlieka šalies vadovo poste, ko padaryti nepavyko daugeliui kitų valstybių vadovų? Ką tokio nuveikė A. Merkel, kad yra vadinama galingiausia pasaulio moterimi?

Nedaugžodžiaujanti, rami, kukli, tačiau tvirta ir patikima – tokie žodžiai tinka galingiausiai pasaulio moteriai. Kodėl galingiausiai? Pasistenkite suvaldyti ar bent pristabdyti tokį viską siaubiantį gaivalą, kaip pasaulio ekonomikos krizė. Pamėginkite savo idėjas įpiršti kitoms Europos valstybėms ir ieškoti sutarimo įvairiose situacijose. Galų gale raskite būdą, kaip neatsibosti rinkėjams ir visoje politinėje mėsmalėje trečią kartą iš eilės užimti svarbiausią šalies postą. Vargu ar daug kam pavyktų. O štai „mamytė“ iš Rytų sugebėjo.

LRT radijo bendradarbė Berlyne Vida Kaliuca sako, kad pavadinimas „mamytė“ (vokiškai – „mutti“) kilęs iš Rytų Vokietijos. Iš pradžių, ant jos, tai buvo kaip pašaipa, kritika, nes A. Merkel kilusi iš Rytų Vokietijos ir tarsi vaidina valstybės motiną. „Dabar „mutti“ tapo komplimentu, nes ji tikrai ta, kuri rūpinasi vokiečiais – jiems yra gerai, jų padėtis nebloga“, – kalba V. Kaliuca.

Angela Kasner gimė 1954 m. Hamburge, to meto Vakarų Vokietijoje. Praėjus kelioms savaitėms, tėvai išsikėlė gyventi į komunistinę Rytų Vokietiją. Aštraus proto būsimoji politikė apsigynė fizikos daktaro disertaciją. Paskui ištekėjo už drauge studijavusio Ulricho Merkelio. Vėliau pora išsiskyrė. Tada politika A. Merkel rūpėjo ne per labiausiai. Tačiau 1989 m. griuvo Berlyno siena ir Vokietija suvienijo. Tradicinių pažiūrų moteris įstojo į Krikščionių demokratų sąjungą ir 1990 m. pirmą kartą buvo išrinkta į Vokietijos parlamentą Bundestagą.

Pakeitė konservatorių nuostatas

Politologas Gediminas Vitkus mano, kad rinkėjams patraukliausias dalykas galėjo būti nuo jos dvelkianti ramybė, stabilumas, apgalvoti sprendimai ir veiksmai. Taip pat pusiausvyrą išlaikanti politika, pakankamai gerai išreikšti Vokietijos interesai Europos Sąjungos kontekste, t. y. nepriešinant ES ir Vokietijos. „Prisidėjo ir jos pozicija dėl galimos Turkijos narystės. Iš pradžių – atvira, dabar – labai apdairi, atsargi. Populiarumo pridėjo ir garsi frazė apie daugiakultūrės visuomenės Vokietijoje susiformavimo negalimumą, apie daugiakultūriškumo nesėkmes ir kvietimą emigrantų bendruomenes, kurios išpažįsta islamą (turkus, arabus), labiau integruotis į Vokietijos visuomenę, mokytis vokiečių kalbos“, – vardija politologas.

Praėjus dešimčiai metų po įstojimo į Krikščionių demokratų sąjungą ir per tą laiką pabuvusi Moterų ir jaunimo reikalų bei Aplinkosaugos ministre, 2000 m. A. Merkel tapo partijos lydere. Ji vienintelė tuometinį Krikščionių demokratų sąjungos vadovą Helmutą Kohlį paskatino pasitraukti iš posto dėl skandalo, per kurį paaiškėjo, kad, būdamas kancleriu, jis turėjo slaptą sąskaitą banke. Kiek vėliau A. Merkel pakeitė ir keletą partijos nuostatų.

„Visų pirma tai buvo karinė prievolė, ko anksčiau konservatoriai tikrai stipriai laikėsi. A. Merkel vyriausybė ją panaikino – Vokietijos kariuomenėje yra tik savanoriai. Kitas dalykas – po Fukušimos katastrofos A. Merkel pasakė, kad nuo 2020 m. Vokietija visiškai atsisakys atominės energijos. Tai dar vienas dalykas, kurį konservatoriai visą laiką labai rėmė“, – primena V. Kaliuca.

„Ne pati charizmatiškiausia asmenybė“

2005 m. A. Merkel pirmą kartą tapo Vokietijos kanclere ir pakeitė socialdemokratų atstovą Gerhardą Schröderį. Šitaip 51 metų mamytė tapo pirmąja Vokietijos kanclere moterimi ir jauniausiu žmogumi šiame poste. Čia ji bus dar bent ketverius metus, taigi kuo ši politikė taip žavi vokiečius?

V. Kaliuca pastebi, kad A. Merkel puikiai įkūnija santūrios vokietės portretą. Ši politikė rodo, kad svarbiausi tikslai pasiekiami ne griausmingais pasisakymais ar radikaliais vienadieniais sprendimais, bet atkakliu darbu ir kantrumu.

„Vokiečiai sutinka, kad A. Merkel stiprybė yra jos ramybė. Ji tikrai nėra pati charizmatiškiausia Vokietijos asmenybė. Ji šiek tiek privengia tiesioginio kontakto su žmonėmis, nelabai mėgsta eiti į didelius susibūrimus, tačiau yra labai darbšti, tvarkinga, rami“, – kalba radijo bendradarbė. Jos nuomone, tai turbūt pritraukė daugumos žmonių simpatijas.

A. Merkel, V. Kaliucos teigimu, yra tikrų tikriausia vokietė: neturi didelių vilų, nevažinėja prabangiais automobiliais, neskrenda atostogauti į Havajus, gyvena paprastame bute Berlyno centre, nesilanko prašmatniuose vakarėliuose. „Taigi ji rami, konservatyvi ir labai patikima politikė. Dirbdama su politikais, ji turi savo turbūt priemonių, kaip vesti derybas, kad galų gale įtikintų savo oponentus“, – pastebi pašnekovė.

Sugebėjo šaliai grąžinti milijardus

Dar A. Merkel labai patinka vokiečių opera. Tačiau ne politikės charakteris ar pomėgiai yra tai, kas stumia Vokietiją į priekį. Kaip sutartinai kalba politologai ir apžvalgininkai, svarbiausias dalykas, kad A. Merkel su savo komanda iki šiol sugeba susitvarkyti su 2008 m. Europą pasiekusia pasauline finansų krize. Ji daugiau ar mažiau palietė daugelį Europos valstybių, ypač Portugaliją, Ispaniją ir Graikiją, kuriose didžiausias nedarbas ir valstybės skolos.

Tačiau Vokietija šiandien, galima sakyti, klesti ir nepatiria krizės siaubo. Su tuo sutinka trys iš keturių Vokietijos gyventojų, kurie teigia esantys patenkinti savo finansine padėtimi ir mano, kad A. Merkel vyriausybė aštuonerius metus dirbo sėkmingai. Tad koks tas A. Merkel surastas raktas į gerovę? Tai ne kažkokie naujoviški sumanymai, bet elementarus ir banalus taupymas.

V. Kaliuca sako, kad buvo sutaupyta panaikinus kariuomenę, apribojus išlaidas tam tikroms naujoms investicijoms, naujiems keliams tiesti, kas truputį atsirūgo, nes dabar situacija nėra labai gera. Anot jos, paprasčiausiai nebesišvaistoma pinigais, neleidžiami milijonai kažkokiems dideliems naujiems projektams.

„Vienas iš svarbių dalykų, iš kurių vokiečiai gauna daug pinigų, buvo didesnė kova su mokesčių vengėjais. Bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis (Lichtenšteinu ar Šveicarija), buvo pasistengta susigrąžinti milijardines sumas iš tų žmonių, kurie su savo pinigais buvo pabėgę į tų šalių bankus“, – pabrėžia pašnekovė.

Sprendžia svarbiausias Europos problemas

Taupymo kanclere praminta A. Merkel neišskiria vienos konkrečios srities, kurioje reikėtų susiveržti diržus. Jos nurodymas – kur tik įmanoma, išlaidauti mažiau. Ką gi, viskas gražu ir paprasta? Tikrai ne, nes Vokietija, kaip viena galingiausių ES valstybių, prisiima didelę atsakomybę sprendžiant pagrindines visos Europos problemas. Šiuo metu tokia yra jau minėta ekonomikos krizė.

Būdama klestinti ir iš visų valstybių daugiausia skolinanti kitoms, Vokietija su A. Merkel atidžiai stebi, kaip Graikijai ar Portugalijai sekasi vykdyti finansinius įsipareigojimus. Bėda ta, kad jie pietiečiams reiškia prarastas darbo vietas ir netikrumą dėl rytojaus.

LRT radijo bendradarbė Graikijoje Jurgita Montvydaitė primena, kad neseniai A. Merkel Graikijoje buvo sutikta labai gražiai, žmonės išėjo į gatves, bet buvo labai daug apsaugos, kad ko nors neatsitiktų. „Žinoma, nebuvo išvengta piktų plakatų, tačiau negalima visų graikų vertinti vienodai. Vieni A. Merkel mato kaip priešą, kiti mato kaip žmogų, kuris bando padėti“, – sako J. Montvydaitė. Ji tikina, kad graikai supranta, jog pinigai veltui neduodami ir jiems teks vykdyti tam tikras sąlygas.

A. Merkel, pabrėžianti taupymą ir griežtas reformas, nelinkusi daryti nuolaidų prasiskolinusioms šalims. Ji nuolat teigia, kad padėtį gali pakeisti tik nuoseklios reformos, net jei jos reikalauja aukų. Tad Graikija priversta vykdyti Europos galingųjų nustatytas taisykles.

„Pirmiausia taikomasi į valstybinį sektorių, tarkim, reikia atleisti 12 tūkst. darbuotojų arba juos perkelti į tam tikrą rezervą. Taip pat daug kalbama apie privatizaciją, pvz., apie elektros tinklus. Vokietija žada susipirkti įvairiausias valstybės įstaigas, organizacijas, kurios taps privačios“, – sako J. Montvydaitė.

Anot jos, liečiamas ir privatusis sektorius, Graikijoje du kartus buvo pakeltas PVM. „Kainos labai didelės, atlyginimai sumažinti. Tik pasisvečiavusi, tarptautinių kreditorių komisija kelia vis naujus reikalavimus“, – tikina J. Montvydaitė.

Pajėgi kovoti su ekonomikos krize

Toks iš pirmo žvilgsnio nejautrumas eilinių Pietų Europos gyventojų problemoms yra vertinamas nevienodai. A. Merkel politikai apibūdinti sugalvotas naujadaras „merkiavelizmas“, turint omenyje XV a. politinį veikėją Niccolo Machiavelli ir pagal jo pažiūras suformuotą ideologiją makiavelizmą.

G. Vitkus sako, kad N. Machiavelli bandė parodyti, jog politika ir moralė kartais prasilenkia. „Kai esi atsakingas ne tik už save ar savo šeimą, bet esi atsakingas už valstybę, už daugybės žmonių likimą, kartais negali būti geras visiems. Reikia priimti tokius sprendimus, kurie daugmaž suderina visus interesus. O kažkas vis tiek visada bus nepatenkintas – kitaip neįmanoma, taip sukonstruota politika“, – įsitikinęs jis.

Politologo teigimu, pagalba, teikiama Pietų Europos valstybėms, viena vertus, norima išsaugoti euro zoną, kuri be galo svarbi Vokietijai, mums ir turbūt viso pasaulio stabilumui finansiniam. „ Kita vertus, yra ir kita pusė – iškeltos tam tikros sąlygos. Tačiau gera žinia ta, kad Vokietija pajėgi tą problemą nuosekliai, pakankamai griežtai, bet su tam tikru saiku spręsti“, – pabrėžia G. Vitkus.

Daugiau dėmesio mažas pajamas gaunantiems žmonėms

Taigi A. Merkel, nors ir vertinama prieštaringai, jau tapo savotišku ramybės ir stabilumo simboliu, ko ypač reikia šiandien. V. Kaliuca sako, kad dabar A. Merkel planuose keletas konkrečių sumanymų, kuriuos ji pasistengs įgyvendinti per naują kadenciją. Nemažai būsimų sprendimų susiję ir su krikščioniška politikės pasaulėžiūra.

Radijo bendradarbė primena, kad A. Merkel yra evangelikų pastoriaus duktė (taigi tikinti evangelikė), lankosi bažnyčioje. Tačiau, pasak pašnekovės, šalies vadovė labai nepabrėžia krikščioniškos savo prigimties, nors jos partijai tai visą laiką buvo labai svarbu. „Ateinančiais metais A. Merkel ir jos partija nori dar labiau sustiprinti šeimos poziciją: suteikti dar daugiau mokesčių lengvatų šeimoms, turinčioms vaikų. Taip pat norima sustiprinti moteris, kurios nedirbo, nes augino vaikus ir dabar senatvėje negauna didelės pensijos“, – vardija V. Kaliuza.

Jos teigimu, taip pat norima pakelti labai mažą pensiją gaunantiems, bet ilgus metus dirbusiems žmonėms (mokėti ne mažiau kaip 850 eurų per mėnesį). Be to, kaip pabrėžia V. Kaliuca, didelis A. Merkel pasiekimas, kad Vokietijoje sumažėjo bedarbių. „Svarbus ir perėjimas nuo atominės energijos prie atsinaujinančios energijos šaltinių. Kol kas A. Merkel nėra pasakiusi, kaip konkrečiai šią politiką vykdys, bet ji tikrai eis į tą pusę. Ir, žinoma, tęs savo darbus, kad Europa išliktų stabili ir išvengtų dar didesnių krizių“, – kalba V. Kaliuca.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close