captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimai Vokietijoje: politikai vengia diskutuoti apie Europos viziją

Sekmadienį vyksiančių Vokietijos rinkimų laukia visa Europa. Juk vargu ar nors vienas Europos Sąjungos sprendimas, o jis turi įtakos visoms narėms, tarp jų ir Lietuvai, įmanomas be Vokietijos vyriausybės palaiminimo. Tačiau patys vokiečių politikai per rinkimų kampaniją apie Europos viziją diskutuoti vengia. Beveik visi sutinka, kad daugiau Europos – gerai, bet kokios Europos, sunku pasakyti.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Sekmadienį vyksiančių Vokietijos rinkimų laukia visa Europa. Juk vargu ar nors vienas Europos Sąjungos sprendimas, o jis turi įtakos visoms narėms, tarp jų ir Lietuvai, įmanomas be Vokietijos vyriausybės palaiminimo. Tačiau patys vokiečių politikai per rinkimų kampaniją apie Europos viziją diskutuoti vengia. Beveik visi sutinka, kad daugiau Europos – gerai, bet kokios Europos, sunku pasakyti.

„Likite ramūs, balsuokite už Angelą“ – toks šūkis ant valdančiųjų krikščionių demokratų marškinėlių neblogai apibūdina visą, kaip niekad ramią, rinkimų kampaniją.

Gal todėl, kad technologijų eksportu besiremianti Vokietijos ekonomika rieda kaip traukinys – belieka ginčytis su socialdemokratais dėl tokių dalykų kaip minimalus atlyginimas. Opozicija norėtų, kad jis būtų 8,5 euro už valandą.

Socialdemokratai taip pat siūlo uždirbantiems daugiau nei 100 tūkst. eurų per metus padidinti mokesčius – nuo 42 iki 49 proc.

Tačiau vokiečiai labiau pasitiki Angela Merkel ir jos politine mantra – esą šalis privalo likti konkurencinga, kam į ratus kaišioti įvairius ekonomiką iškreipiančius pagalius.

„Žinau, kad dar ne visi žmonės gali pasiekti savo svajones. Daug kas ieško geresnio darbo, jie nori išmėginti ką nors kita. Padėti jiems – mūsų užduotis“, – pabrėžia Vokietijos kanclerė A. Merkel.

A. Merkel reitingai – 60 proc., tačiau jos partijos, tik apie 40 proc. Nors tai daugiau nei per praėjusius pergalingus rinkimus, balsų neužteks valdyti vieniems, o pagrindiniai partneriai – laisvaisiais demokratais save vadinantys liberalai, gali ir neperžengti 5 proc. barjero. Tokiu atveju – šansas socialdemokratų ir „žaliųjų“ koalicijai, kuri, pasak visuomenės apklausų, taip pat pretenduoja į 40 proc. rinkėjų.

Tačiau koalicijos kandidatas į kanclerius – Peeras Steinbruckas – prieštaringai vertinama asmenybė. Per šią rinkimų kampaniją jis sugalvojo atkišti vidurinįjį pirštą. Vokiečiams tai – nepagarbos ženklas, nors P. Steinbruckas teisinasi juokaujantis.

„Pasakysiu rimtai: jei nesugebame į rinkimų kampaniją įnešti šiek tiek satyros ir humoro, tai kam iš vis tokia kampanija?“ – kalbėjo socialdemokratų lyderis.

Daug rimtesnių problemų turi „žalieji“. Vokietijos žiniasklaidoje nuvilnijo istorijos apie partiją kūrusius narius, kurie seksualinės revoliucijos pradžioje norėjo ją dar labiau įsiūbuoti ir pasisakė už lytinius santykius su vaikais. Žalieji iš paskutiniųjų bando atsikratyti tokio šešėlio, žada dieną be mėsos restoranuose, tačiau rinkėjai į juos žiūri įtariai.

Koalicijos galimybes sustiprintų sandoris su partija, pavadinimu „Kairė“, tačiau į 10 proc. balsų pretenduojančios partijos radikalesnius narius dėl ekstremistinių tendencijų prižiūri specialios institucijos, saugančios Konstitucijoje įtvirtintą demokratinę santvarką. Vargu ar socialdemokratai kviestų dar ir tokius partnerius.

Tarp kitų pakraščiuose įsitaisiusių partijų – už interneto laisvę pasisakantys piratai ir „Alternatyva Vokietijai“ – nuosaikiais euroskeptikais save vadinantys dešinieji, kurie tikisi perkopti penkių procentų barjerą į parlamentą.

„Euras buvo istorinė klaida, tačiau visas klaidas galima ištaisyti“, – kalba partijos „Alternatyva Vokietijai“ lyderis Berndas Luckė.

Nei krikščionys demokratai, nei socialdemokratai tokiais pareiškimais nesisvaido – Europos integraciją remia, tačiau apžvalgininkai pasigenda aiškesnės jų vizijos.

„Šalys turi būti solidarios, tačiau reikia priminti, kad kiekvienas žmogus turi pareigų ir savo valstybėje“, – sako Vokietijos kanclerė A. Merkel.

„Europą reikia išlaikyti stabilią. Jei jau susirinkome į šį didį renginį, tai sąžiningai pasakysiu, kad Vokietijai kainuos išlaikyti Europą drauge“, – neslepia socialdemokratų lyderis P. Steinbruckas.

Užsienio apžvalgininkai šmaikštauja, kad rinkimų kampanijoje politikai mieliau diskutuoja ne apie integracijai esą svarbius gelbėjimo fondus, bet apie tai, ar įvesti nemokamus pietus valgykloje. Esą Vokietija bėga nuo atsakymų tarsi būtų maža valstybė, nors ji didžiausia Europos Sąjungos iždo donorė.

„Kur dar bankų sąjunga, kuri laukia greitų sprendimų. Kaip sumodeliuoti bendrą priežiūros mechanizmą, ką turės veikti Europos centrinis bankas, kaip pertvarkyti daugybę zombiais virtusių bankų, kurių apstu ir periferijoje, ir Vokietijoje bei Prancūzijoje. Vokietijos vyriausybė apie tai nenori kalbėti. Opozicija irgi“, – pastebi Vokietijos politikos ekspertas Michaelis Wohlgemuthas.

Per rinkimus sekmadienį į Bundestagą ketveriems metams bus išrinkta 620 parlamentarų. Rinkėjai, panašiai kaip Lietuvoje, juos rinks pagal mišrią sistemą, balsuodami už partiją ir už vietos kandidatą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...