captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvos grandinės idėją katalonams pametėjo konsulas iš Baltijos šalių

Trečiadienį šimtai tūkstančių katalonų sudarys 400 kilometrų gyvą grandinę, reikalaudami nepriklausomybės nuo Ispanijos.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Trečiadienį šimtai tūkstančių katalonų sudarys 400 kilometrų gyvą grandinę, reikalaudami nepriklausomybės nuo Ispanijos.

Organizatoriai sako esą įkvėpti 1989-ųjų Baltijos kelio, kai milijonai žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susikibo rankomis, minėdami okupaciją nulėmusio Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos pakto metines.

Madride gyvenanti LRT radijo bendradarbė Nora Mzavanadzė teigia, kad Baltijos šalys katalonams yra pavyzdys, nes jie nepriklausomybę nori iškovoti taikiai.

„Ispanijoje yra kitokiais metodais dirbančių grupių, Madride buvo ir sprogdinimų. Kalbame apie Baskų kraštą, kur separatistinės nuotaikos buvo išreikštos šiek tiek kitaip. Katalonai nenori imti tokio pavyzdžio, jie nori pasiekti nepriklausomybę taikiai. Baltijos šalių pavyzdys jiems iš tikrųjų yra įkvepiantis ir užkrečiantis“, – sako N. Mzavanadzė. Anot jos, katalonams gyvos grandinės idėją pasiūlė vienas iš Baltijos šalių konsulų.

Du argumentai: nacionalinis ir ekonominis

Vis dėlto katalonai siekia kiek kitokios nepriklausomybės nei Baltijos šalys prieš daugiau nei dvidešimtmetį. LRT radijo korespondentės teigimu, vietinei lietuvių bendruomenei yra sunku suprasti, ko nori katalonai, nes iš tikrųjų jie yra laisvi: turi veikiančią rinkos ekonomiką, gali laisvai keliauti po pasaulį, išreikšti savo politines pažiūras ir nebijoti jokių represijų – tai jau esą praeitis.

„Mums, [lietuviams,] buvo daug daugiau priežasčių siekti nepriklausomybės, mes gi buvome uždaryti. Žinoma, tų represijų buvo ir Katalonijoje, ir visoje Ispanijoje... Bet vienas argumentas yra visgi nacionalinis: jie yra tauta, jie save laiko tauta, turinčia atskirą kalbą. Aišku, ta plonytė linija tarp kalbos ir dialektų visą laiką išlieka – kuo laikysi [kalbą]. Bet jei katalonus laikai tauta, jie turi teisę išreikšti savo nepriklausomybės siekį ir jie to nori“, – katalonų motyvus dėsto N. Mzavanadzė.

Pasak LRT radijo bendradarbės, yra ir kita Katalonijos žmonių grupė, kuri siekti nepriklausomybės yra įtikinta būtent dėl krizės. Tai esą ekonominis argumentas – kai krizė smogė visai Ispanijai, ji smogė ir Katalonijai.

„Katalonija yra vienas turtingesnių regionų ir ji turi išlaikyti kitus regionus, kurie nėra taip gerai ekonomiškai išsivystę. Pinigai yra perskirstomi per Madridą, kuris, aišku, visokiais korupciniais užsakymais pasilieka pakankamai ir sau: tuščiais oro uostais, tuščiomis traukinių linijomis, kurios ekonomiškai absoliučiai neapsimoka regionuose, į kuriuos beveik niekas nevažiuoja“, – aiškina N. Mzavanadzė.

Ji sako, kad katalonai pyksta, jog jų pinigai yra naudojami neracionaliai, kai juos būtų galima investuoti į infrastruktūrą pačioje Katalonijoje.

Šiuo metu jungtis į 400 km grandinę internete jau yra užsiregistravę keli šimtai tūkstančių žmonių, tačiau registracija nėra būtina.

Grandinė prasidės nuo Prancūzijos sienos, vieno pagrindinių greitkelių, drieksis per Žironą, eis per pakrantę, Barseloną ir toliau per Taragoną leisis iki pat Ebro upės deltos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...