captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Obama turi kelias dienas, kad įtikintų Kongresą pritarti kariniam smūgiui Sirijai

Jungtinių Valstijų prezidentas grįžo Vašingtoną iš G-20 susitikimo nesulaukęs pritarimo kariniam smūgiui Sirijai, ir jo laukia sudėtinga savaitė. Barackas Obama bandys įtikinti kongresą balsuoti už baudžiamąją karinę akciją Basharo al Assado režimui. Jis konkrečiai neatasko, ar suduos karinį smūgį Sirijai, net jeigu Kongresas tam nepritartų.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Valstijų prezidentas grįžo Vašingtoną iš G-20 susitikimo nesulaukęs pritarimo kariniam smūgiui Sirijai, ir jo laukia sudėtinga savaitė. Barackas Obama bandys įtikinti kongresą balsuoti už baudžiamąją karinę akciją Basharo al Assado režimui. Jis konkrečiai neatasko, ar suduos karinį smūgį Sirijai, net jeigu Kongresas tam nepritartų.

B. Obama turi tik kelias dienas, tikriausiai iki trečiadienio, kad galutinai įtikintų Kongresą pritarti kariniam smūgiui Sirijai. Nors įstatymų leidėjai pasibaisėję chemine ataka, jeigu būtų balsuojama dabar, prezidentas greičiausiai pralaimėtų. Įstaymų leidėjai būgštauja, kad gali pasikartoti Irako klampynė, taip pat kad rinkėjai liks nepatenkinti – o kitąmet preliminarūs rinkimia.

„Kreipiausi į Kongresą, nes negaliu nuoširdžiai tvirtinti, kad B. al Assado prieš nekaltus civilius, moteris, vaikus panaudotas cheminis ginklas kelia neišvengiamą tiesioginę grėsmę Jungtinėms Valstijoms“, – sako JAV prezidentas.

Tad rezoliucija dėl baudžiamųjų smūgių jau įteikta Senatui, jis balsuos pirmas kitą ssvaitę, o Atstovų rūmai per artimiausias dvi savaites.

„Kaip žinome, labai daug žmonių žuvo per cheminę ataką, iš jų – 500 vaikų. Komitetų vadovai jau parodė puikų partijų bendradarbiavimo pavyzdį, kad mes suvoktume šios labai sudėtingos situacijos esmę“, – teigia Senato daugumos lyderis Harry Reidas.

 Kongreso narių padėjėjai sako, kad beveik 80 procentų Atstovų rūmų respublikonų daugiau ar mažiau pasisako prieš karinę akciją. Maždaug trečdalis įstaymų leidėjų dar neapsisprendę, o daug apsisprendusiųjų ketina balsuoti prieš rezoliuciją, nes būgštauja, kad karinė akcija vėl įtrauks Jungtines Valstijas į ilgą karą ir dar labiau sujauks visą regioną. Kaip elgsis prezidentas, jeigu nesulauktų Konreso pritarimo, konkrečiai nenurodo. Bet priminė – kažkada ir Amerikos įsitraukimas į Antrąjį pasaulinį karą sulaukė menko pritarimo, bet laikas parodė, kad elgtasi teisingai.

„Kai buvo bombarduojamas Londonas, nedaug norinčių padėti britams buvo Kongrese ir visoje šalyje. Bet tai nereiškia, kad elgėmės neteisingai“, – teigia B. Obama.

Prezidentas dar sykį bandys įtikinti ir visuomenę antradienį iš Baltųjų rūmų kreipdamasis per televiziją. Dabar 51 procentas amerikiečių – prieš karinį smūgį Sirijai, palaikymas gerokai menkesnis negu prieš karus Afganistane ir Irake. B. Obamos kalba bus skirta ir tarptautinei bendruomenei, kurios didesnio palaikymo Valstybės sekretorius sieks lankydamasis Paryžiuje ir Londone, kur vyks iš Vilniaus.

Iš Didžiojo 20-tuko bendrą pareiškimą, kad Sirijos režimas būtų griežtai nubaustas už cheminę ataką, palaikė Jungtinės Valstijos ir dar 10 lyderių, tarp jų Britanijos, Italijos, Ispanijos. Bet tik Prancūzija pasirengusi dalyvauti karinėje akcijoje kartu su Jungtinėmis Valstijomis, britų pajėgoms kelią užkirto neigiamas balsavimas parlamente.

Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusiaj padės Sirijai, jeigu jai bus suduoti kariniai smūgiai.

JAV ambasadose kaimyninėse su Sirija šalyse paliekami tik būtiniausi darbuotijai, amerkiečiai perspėti nevykti į Libaną ar Pietinę Turkiją.

     

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...