Rusijoje, Sankt Peterburge, prasideda įtakingiausių pasaulio šalių, vadinamojo Didžiojo Dvidešimtuko, viršūnių susitikimas, truksiantis dvi dienas. Nors oficialia forumo tema organizatoriai deklaruoja pasaulinės bankų reformos siekį, tačiau žurnalistai labiau tikisi, kad Didžiosios Šalys užkulsiuose apsispręs dėl intervencijos į pilietinio karo draskomą Siriją.

Didžiojo Dvidešimtuko lyderiai – nuo Argentinos iki Saudo Arabijos ar Japonijos – svečiuojasi pas Vladimirą Putiną. Barackas Obama su Rusijos prezidentu akis į akį pabendrauti atsisakė, V. Putinas pirmiausia ranką spaudė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui – ar tik neformuoja bendros pozicijos prieš Jungtines Valstijas, juk Kinija praeityje Saugumo Taryboje ne kartą palaikė Rusiją vetuojant rezoliucijas dėl Sirijos. Būtent šios šalies likimas virto neformalia forumo tema, nors organizatoriai buvo suplanavę diskusijas apie tai, kaip kovoti su vengiančiais mokesčių ir plaunančiais pinigus.

„Sirijos aklavietę įveiks tik atnaujintos diplomatinės pastangos. Iš tiesų mūsų akys jau nukrypo į Didžiojo Dvidešimtuko susitikimą“, – sako Saugumo Tarybos pirmininkas Gary Quinlanas.

Forumo išvakarėse amerikiečių Senato užsienio reikalų komitetas dešimčia balsų prieš septynis patvirtino leidimą ribotai Jungtinių Valstijų intervencijai į Siriją. Dabar pasaulis laukia, ar komiteto siūlymui kitą savaitę pritars ir visas Kongresas. Intervencijai komitetas nubrėžė dviejų mėnesių ribą ir uždraudė amerikiečių kariams imtis plataus masto sausumos operacijų.

„Reikia pakeisti karinę pusiausvyrą. Manau, visi sutinka, kad kol B. al Assadas nesupras, jog artėja pralaimėjimas, tol nebus įmanoma nieko išspręsti“, – teigia respublikonų senatorius Johnas McCainas.

Tačiau apžvalgininkai negali nuspėti, ar Kongresas palaikys B. Obamos planą, kol kas jėgų išsidėstymas neaiškus, tarp senatorių ir kongreso narių apstu skeptikų, kurie nerimauja, kad po smūgio pusiausvyra gali pasvirti visai į kitą pusę, nei tikisi Jungtinės Valstijos. Juk į Siriją plūsta įvairiausio plauko islamistai, nuo jų agresijos praeityje kentėjo ir amerikiečiai, ir rusai.

Optimistais save vadinantys apžvalgininkai pastebi, kad Sirijos krizę galėtų išpręsti bendri Jungtinių Valstijų ir Rusijos veiksmai, gal net bendra intervencija. Tačiau argi įmanoma sutarti dėl bendro plano, jei abi šalys skirtingai įsivaizduoja B. al Assado likimą, o prezidentai per forumą asmeniškai net neketina bendrauti. V. Putinas įsitikinęs, kad jei amerikiečiai puls be rusų palaiminimo Saugumo Taryboje, kurio niekas nežada, tuomet pradės agresija. B. Obama atrėžia, kad jei niekas neveiks, tuomet ir neverta kalbėti apie cheminio ginklo draudimus, juk niekas už tai nesugeba nubausti.