captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas apie Siriją: sutarimas neįmanomas, bet išeitis yra

Būdas, kaip sušvelninti Sirijos konfliktą yra – iš vienos valstybės reikėtų sukurti tris. Taip teigia politologas Emilis Kazlauskas. Anot jo, po dvejus metus besitęsiančių kruvinų veiksmų beveik neįmanomas sutarimas, nes nusinešta per daug gyvybių ir išlieta per daug kraujo.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Būdas, kaip sušvelninti Sirijos konfliktą yra – iš vienos valstybės reikėtų sukurti tris. Taip teigia politologas Emilis Kazlauskas. Anot jo, po dvejus metus besitęsiančių kruvinų veiksmų beveik neįmanomas sutarimas, nes nusinešta per daug gyvybių ir išlieta per daug kraujo.

Paskutinėmis dienomis vis labiau diskutuojama dėl karinių veiksmų Sirijoje. Po rugpjūčio 21 d. įvykdytų atakų Sirijos režimas buvo apkaltintas panaudojęs cheminį ginklą, tad Vakarų valstybės vis garsiau kalba apie galimas strategines atakas prieš Sirijos režimą. Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos nuolatinės narės tariasi, ar pradėti karinę intervenciją. Britų parlamentas balsavo prieš karinius veiksmus, tuo metu pranešama, kad JAV prezidento Baracko Obamos sprendimai bus grindžiami tuo, kas geriausiai atitinka jo šalies interesus.

Sirijos valdžia, siekdama atsilaikyti prieš galimą puolimą, nurodė mobilizuoti visas pajėgas. Kokia ateitis laukia Sirijos? Kas gali keistis tarptautinėje arenoje? Ar įmanoma išspręsti konfliktą, kuris jau nusinešė per 100 tūkst. gyvybių?

Kaltinamas Basharo al Assado režimas

„Mes žinome, kad Sirijos režimas turi cheminių ginklų. Žinome, kad Sirija pajėgi juos pagaminti kaip raketas. Taip pat žinome, kad režimas buvo pasiryžęs atitraukti opozicijos pajėgas iš tų vietų, kur buvo įvykdytos atakos. Ir dabar, viską pamatę savo akimis, mes visi tapome liudininkais“, – taip šią savaitę kalbėjo JAV sekretorius Johnas Kerry.

Po to, kai rugpjūčio 21 d. Sirijoje, kaip įtariama, buvo panaudotas cheminis ginklas, JAV atakų kaltininku paskelbė Basharo al Assado režimą ir pareiškė, kad imtųsi karinių veiksmų ir be JT Saugumo Tarybos nutarimo. Tokiems veiksmams pritarė bei prisidėti žadėjo ir Didžioji Britanija, Prancūzija, Turkija.

Sirijos režimo lyderis B. al Assadas bet kokius kaltinimus neigia ir tai laiko įžeidimu, taip pat perspėjo, kad JAV laukia nesėkmė, jei jos atakuos Siriją. O dėl cheminių atakų prezidentas kaltina sukilėlius, kurie savo ruožtu kaltę verčia režimui.

Baltieji rūmai jau anksčiau yra perspėję Sirijos valdžią, kad ši neperžengtų raudonos linijos ir nesiimtų cheminių ginklų. Įtarimai dėl jų panaudojimo buvo paskelbti dar pavasarį. Tąkart Vakarų valstybės nesiėmė jokių veiksmų.

JAV prisižadėjo imtis priemonių

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karo studijų ekspertas Deividas Šlekys sako, kad tolesni Vakarų valstybių veiksmai gali nulemti jų galios įvaizdį tarptautinėje arenoje. Anot jo, jei Vakarai niekaip nereaguotų ir nenubaustų, atsirastų pagunda dar kartą panaudoti cheminį ginklą. Tačiau tai, eksperto manymu, žaidimas su ugnimi, nes tokiu atveju Sirijos režimas akivaizdžiai šaipytųsi iš Vakarų, o karinių atakų panaudojimo oponentai Amerikoje ir Britanijoje prarastų pozicijas.

„Tai statuso klausimas. Jeigu amerikiečiai ir britai (Vakarai plačiąja prasme) nori toliau būti bent kažkiek viršesni sprendžiant globalius politikos klausimus, tai lemia ne vien ekonominė ir karinė galia. Tai lemia ir įvaizdis, statusas, galų gale ir tai, ar tu laikaisi duoto žodžio. Šiuo atveju prezidentas B. Obama yra aiškiai pasakęs, kad, jeigu bus peržengta raudona linija, t. y. bus panaudotas cheminis ginklas, reakcija bus atitinkama“, – kalba ekspertas ir priduria, kad visas pasaulis stebi, ar B. Obama tęsės savo pažadą.

„Jis nepasakė, kokios bus tos priemonės, bet turės kažką daryti. Nieko nedarymas, žiūrint globaliu mastu (tai Kinija, Indija ir t. t.), būtų gėdos lašas Vakarams ir tikrai jų įvaizdžio nesustiprintų“, – įsitikinęs D. Šlekys.

Rusija saugo savo investicijas

Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV pasiuntiniai derasi dėl britų parengtos rezoliucijos, kuri gali atverti kelią kariniams veiksmams prieš Sirijos prezidento B. al Assado režimą. Didžioji Britanija nori, kad rezoliucija leistų imtis, anot jos, visų reikiamų priemonių civiliams gyventojams apsaugoti, tačiau Rusija ir Kinija griežtai nepritaria Vakarų planuojamiems smūgiams į Sirijos vyriausybės objektus.

Karo studijų ekspertas D. Šlekys sako, kad Rusija kariniams veiksmams nepritaria, nes Sirijoje turi karinę bazę ir tai vienintelė bazė už posovietinės erdvės (yra Ukrainoje, Turkmėnijoje, Armėnijoje, bet tai buvusios sovietinės respublikos). Be to, pašnekovo teigimu, ji yra labai svarbiame regione – tai Artimieji Rytai, Vidurio Rytai, naftos regionas ir t. t.

„Rusija gina savo karines, technines investicijas, buvimą tame regione, nes, jei, B. al Assadui pralaimėjus, išeis iš Sirijos, jos nebeliks kaip kažkokio rimtesnio žaidėjo sprendžiant Vidurio Rytų klausimus. Antra, Sirijos krizė Rusiją patraukė į dėmesio centrą – visi dabar šneka apie Rusiją, nes ji taip pat tapo kertiniu žaidėju, nors paskutinius keletą metų buvo paraštėse. Amerikiečiai netgi šaipydavosi, ką čia su ta Rusija kalbėtis, ji, palyginti su Sovietų Sąjunga, yra nulis, ir dabar reikia kalbėti su Indija, Kinija, gal netgi Brazilija“, – teigia D. Šlekys.

Pasak eksperto, Sirijos konfliktas Rusiją sugrąžina į pagrindinių žaidėjų gretas, kaip nostalgiškais Šaltojo karo laikais, kai amerikiečiai ir rusai buvo lemiami žaidėjai. Trečias dalykas, D. Šlekio nuomone, ir Sovietų Rusija, ir paskui jau Rusija daug investavo į Siriją, jos infrastruktūrą, ekonomiką, kultūrą, švietimą, o šios nekarinės investicijos gana didelės, ir Rusija tikrai nenori jų prarasti.

Pralaimėjusiųjų pasigailėta nebus

Kol didžiosios valstybės sprendžia karinių atakų klausimus, spėliojamas Sirijos likimas. Šalyje per pustrečių metų vykstantį karą žuvo daugiau nei 100 tūkst. žmonių. JT skaičiuoja, kad iš šalies pasitraukė beveik 2 mln. pabėgėlių, iš kurių apie 1 mln. yra vaikai. Tačiau ekspertai sako, kad neramumų pabaigos Sirijoje dar nematyti.

Politologo Alvydo Medalinsko teigimu, tai žūtbūtinis karas, nes ir vieni, ir kiti puikiai supranta, kad pralaimėjusios pusės nebus pasigailėta. „Sirijos režimas pirmiausia remiasi alavitais, tam tikra grupe, kuri pagal tikėjimą yra tarp musulmonų ir Rytų krikščionių ir kuriuos kitos musulmonų bendruomenės laiko išdavikais, netgi skelbia, kad juos reikia naikinti. Akivaizdu, kad, jeigu laimėtų islamistai, alavitų bendruomenės, kuri yra B. al Assado parama, nebūtų pasigalėta“, – tvirtina A. Medalinskas.

Priešingai, jeigu laimės B. al Assadas, sako politologas, bus imamasi labai griežtų priemonių ypač prieš islamistus, bet galbūt nukentės ir kurdai, nes, pavyzdžiui, Sirijos šiaurėje jau dabar vyksta ne islamistų, Sirijos opozicijos atstovų, kova su B. al Assadu, bet jų ir kurdų tarpusavio kovos. Taigi Sirijos visuomenė gana susiskaidžiusi, kaip ir daugelis Artimuosiuose Rytuose.

„Jeigu mes kalbame apie tarptautinę politiką, B. al Assadą visų pirma palaiko Iranas, nes alavitai yra arčiau musulmonų šiitų, kurie ir vadovauja Irane. Taip pat „Hezbollah“ karinė grupuotė, kuri visų pirma veikia kaimyniniame Libane ir suteikia karinę pagalbą. Be jokios abejonės, B. al Assadą palaiko ir Rusija“, – kalba politologas A. Medalinskas ir priduria, kad Sirijoje kovojančių pusių nesutarimų priežastis – etninis ir religinis susiskaldymas.

Išeitis – trys valstybės

Politologas Emilis Kazlauskas sako, kad vienas iš sprendimų, kaip sušvelninti konfliktą, galėtų būti trijų atskirų valstybių sukūrimas: „Tos priešpriešos, kurios buvo susidariusios istoriškai, tęsiasi ir dabar. Ir, ko gero, pats normaliausias sprendimas būtų, kad susikurtų trys valstybės vienos viduje.“ Po dvejus metus besitęsiančių kruvinų veiksmų, politologo manymu, beveik neįmanomas konsensusas, nes nusinešta per daug gyvybių ir išlieta per daug kraujo, kad pusės sugebėtų susitarti.

„Abu variantai yra blogi, nes ar vyktų tam tikri kariniai veiksmai, ar nevyktų, šalyje žūčių, kurių jau yra 100 tūkst., vis tiek padaugės. Abu scenarijai blogi dar ir dėl to, kad, jei Amerika įsivels į šitą karinę avantiūrą, tai kainuos didžiulius pinigus ir kils labai didelė diplomatinė konfrontacija su Rusija bei Iranu, kurie šiuo metu, atsakinėdami į gana karingą JAV retoriką, taip pat nevengia stiprių argumentų“, – svarsto E. Kazlauskas.

Politologas pateikia pavyzdį, kad Iranas grasina atsakomaisiais kariniais veiksmais, jei Sirija bus puolama. Kita vertus, jei nebus mėginama nuversti B. al Assado, tęsis tas pats, kas vyko šiuos dvejus su puse metų.

Galima grėsmė Izraeliui

Laisvoji Sirijos armija, kuri kovoja prieš B. al Assado režimą, yra remiama JAV. Tačiau pasirodo pranešimų, kad tarp sukilėlių neretai kyla nesutarimų. Tarp jų yra kovotojų, atvykstančių iš kitų šalių. Taip pat manoma, kad sukilėlių gretose gali būti ir „Al Qaedos“ kovotojų. Los Andželo universiteto islamistinių studijų mokslininkas Ericas Bordenkircheris sako, kad, jeigu būtų nuverstas B. al Assado režimas, šalyje kovos nenutrūktų ir padėtis būtų panaši į dabartinę situaciją Libane ar Irake.

„Kai kurios sukilėlių grupės gali kelti potencialią grėsmę ir Izraeliui, – tikina mokslininkas. – Šių grupių nedomina Vakarų politika. Jei karas pasibaigtų ir tam tikros sukilėlių grupės perimtų valstybės valdymą, nemanau, kad šalis suklestėtų ekonomiškai. Taip pat daugelis sukilėlių nebūtinai yra tokie populiarūs tarp didžiosios visuomenės dalies. Nemažai sukilėlių – iš kitų šalių atvykę kovotojai, kurie nėra suinteresuoti Sirijos gerove.“

E. Bordenkircherio nuomone, didelė tikimybė, kad ginklai, kuriuos laisvajai Sirijos armijai siunčia JAV, gali patekti į „Al Qaedos“ grupuotės ar jos parankinių rankas, o tai keltų grėsmę regiono stabilumui ir Izraelio saugumui.

Cheminis ginklas – nusikaltimas žmoniškumui

Po to, kai pavasarį pasklido pranešimai apie Sirijos režimo įvykdytas chemines atakas, JT ekspertų grupė tyrė šiuos įvykius. Tyrime dalyvavusi buvusi Tarptautinio tribunolo Jugoslavijoje teisėja ir prokurorė Carla del Ponte gegužės mėnesį Šveicarijos televizijai sakė, kad po tyrimo paaiškėjo, jog cheminį ginklą tąkart naudojo sukilėliai.

„Per tyrimą dėl nusikaltimų prieš žmoniją ir karo nusikaltimų rinkome liudininkų parodymus, kurie patvirtino, kad cheminiai ginklai buvo panaudoti. Tiksliau, tai buvo nervus paralyžiuojančios dujos. Po tyrimo paaiškėjo, kad sukilėliai panaudojo cheminį ginklą, ir neradome jokių įrodymų, kad Sirijos valdžia būtų juos panaudojusi“, – tvirtino C. del Ponte.

Rugpjūčio 21 d., kai, kaip įtariama, buvo panaudotas cheminis ginklas, teigiama, žuvo daugiau nei 300 žmonių, o per 1 000 pacientų užplūdo ligonines. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas, karo studijų ekspertas D. Šlekys aiškina, kodėl cheminio ginklo ataką Vakarų valstybės vertina kaip nusikaltimą žmoniškumui.

„Visų pirma cheminis ginklas yra masinio naikinimo ginklas, dėl kurio naudojimo (iš tiesų – atsisakymo) susitarta, pasirašytos tarptautinės konvencijos. Sirija nėra šitos konvencijos signatarė, tai reiškia, jos tie dokumentai neįpareigoja. Bet yra JAV ir Rusija. Čia atsiranda tam tikro ciniškumo, nes, viena vertus, visi dabar smerkia, kas vyko Sirijoje, bet iš tiesų pernai Rusija ir JAV neištesėjo pažadų – turėjo būti sunaikinusios didžiąją dalį cheminio ginklo atsargų, bet to nepadarė“, – primena ekspertas.

Pasak D. Šlekio, logiškai galima paaiškinti, kad valstybės, turinčios tokį ginklą, visiškai jo nesunaikina – tiesiog laiko sandėliuose. Tačiau pašnekovas primena, kad yra sutarimas, pasirašyti dokumentai, jog, kilus konfliktui, ginklas nebus naudojamas, nes tai iš karto įrašytų tą žmogų ar režimą į tarptautinių nusikaltėlių sąrašą.

„Tarsi seniai susitarta, kad cheminiai ginklai nebus naudojami koviniuose veiksmuose, dėl to Sirijos režimo elgesys vertinamas kaip amoralus“, – pabrėžia tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas.

Karas vyksta ir internete

Internete galima rasti nemažai vaizdo medžiagos, kuri buvo padaryta tą dieną, kai, kaip įtariama, buvo panaudotas cheminis ginklas. Ja daugiausia ir rėmėsi JAV administracija, argumentuodama savo kaltinimus ir galimus karinius veiksmus. Los Andželo universiteto islamistinių studijų mokslininkas E. Bordenkircheris sako, kad, esant tarptautinei įtampai, reikėtų kritiškai vertinti bet kokią informaciją.

Kaip mano mokslininkas, tai moderniųjų amžių iššūkis, kai žiniasklaidos priemonių informacija dominuoja ir tai sukelia automatišką reakciją – galbūt tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl B. Obama ir administracija nekritiškai vertina intervenciją į Siriją.

„Tai ne tik karas, vykstantis kovos laukuose. Kariaujama ir internete pasitelkiant „Youtube“ ir daugybę ten publikuotų vaizdo įrašų. Internete pasirodė daug propagandinės informacijos. Aš manau, kad žmonės gali manipuliuoti problemomis bei įvykiais ir apie juos pranešti siekdami kokio nors tikslo“, – pabrėžia E. Bordenkircheris.

Islamistinių studijų mokslininko teigimu, kol kas lieka neatsakytų klausimų, kas iš tikrųjų panaudojo cheminį ginklą ir kas apšaudė JT ekspertų grupę, vykstančią tirti įvykio. Į visa tai, sako E. Bordenkircheris, tikriausiai turi atsakyti ir slaptosios tarnybos, išklausiusios daug skirtingų šaltinių ir nusprendusios, kieno informacija galima pasitikėti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Sirija

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...