captcha

Jūsų klausimas priimtas

Afganistanas be užsienio karių: korumpuota valdžia, neparengta kariuomenė ir pilietinis karas?

Ilgiau nei tris dešimtmečius karinių konfliktų kamuojamas Afganistanas ruošiasi gyventi savarankiškai – kitąmet išsirinkti naują prezidentą, o tuomet, išvedus užsienio karius, rūpintis saugumu, kamšyti atsiversiančias biudžeto skyles, tartis su talibais dėl taikos ir bandyti atsispirti kaimynų įtakai. Analitikai įspėja, kad staigus finansinės pagalbos nutraukimas gali pakirsti politinę valdžią, sustiprinti priklausomybę nuo prekybos opijumi, įplieksti pilietinį karą ir net padalinti šalį.
BFL/KAM nuotr.
BFL/KAM nuotr.

Ilgiau nei tris dešimtmečius karinių konfliktų kamuojamas Afganistanas ruošiasi gyventi savarankiškai – kitąmet išsirinkti naują prezidentą, o tuomet, išvedus užsienio karius, rūpintis saugumu, kamšyti atsiversiančias biudžeto skyles, tartis su talibais dėl taikos ir bandyti atsispirti kaimynų įtakai. Analitikai įspėja, kad staigus finansinės pagalbos nutraukimas gali pakirsti politinę valdžią, sustiprinti priklausomybę nuo prekybos opijumi, įplieksti pilietinį karą ir net padalinti šalį.

Ar saugumo pajėgos galės veikti savarankiškai?

NATO pajėgų Afganistane vadovas, amerikiečių generolas Josephas Dunfordas neseniai žurnalistams pripažino, kad per 12 metų kovojant su talibais pasiekta pažanga dar nėra tvari, o jos gali nebelikti, jei donorai nebeteiks šiai šaliai paramos, kuri dabar sudaro 90 proc. biudžeto.

Tarptautinė bendruomenė pernai Tokijo konferencijoje įsipareigojo per trejus metus skirti apie 16 mlrd. JAV dolerių, bet afganistaniečiai bijo, kad Vakarai juos tiesiog paliks. Tokios baigties tikimybė yra, mat parama pažadėta už Kabulo įsipareigojimus: kitų metų balandį surengti skaidrius prezidento rinkimus (o jei jie neįvyks ar nebus laisvi ir skaidrūs, bijoma smurto protrūkio), kovoti su korupcija, sudaryti sąlygas pritraukti investicijas, pasinaudoti turtingais žemės resursais, gerbti žmogaus ir ypač moterų teises.
Anot J.Dunfordo, kad armija ir policija taptų moderniomis saugumo pajėgomis, kurios galėtų apginti šalį ir išlaikyti pažangą nuo Talibano nuvertimo 2001-aisiais, būtinas tolesnis finansavimas. „Mes dar nesame ten, kur turėtume būti“, – neslėpė generolas, vertindamas dabartinę situaciją.

Paaiškėjo, kad, išleidusios per 50 mlrd. dolerių Afganistano pajėgoms sukurti, apmokyti, apgyvendinti ir aprūpinti, JAV nežino tikslaus jų dydžio. Specialiojo generalinio inspektoriaus Afganistano atstatymui (SIGAR) Johno Sopko teigimu, afganistaniečių teikiami skaičiai, kuriais remiasi amerikiečių kariuomenė, gali būti apgaulingi. Afganistano saugumo pajėgas sudaro 332 tūkst. karių ir policininkų – kiek mažiau nei užsibrėžta turėti, bet nėra būdo šiam skaičiui patvirtinti.

SIGAR ne kartą reiškė abejones dėl milijardinių išlaidų Afganistanui. Dalis atkūrimo projektams skirtų pinigų buvo iššvaistyti dėl prasto projektų planavimo ir įgyvendinimo, vagysčių, išpučiamų išlaidų, kyšių, statomų, bet nenaudojamų patalpų ir pan. Dažnai abejojama, ar afganistaniečiai bus pajėgūs savarankiškai naudotis tam tikra įranga ar patalpomis. JAV žvalgybos pareigūnai skundžiasi dėl korupcijos, neraštingumo ir aukšto dezertyravimo lygio.

Sprogs „opijaus vilų“ burbulas

Užsienio diplomatai, apžvalgininkai ir paprasti afganistaniečiai nerimauja dėl kelių sričių. Bene didžiausias galvos skausmas – ekonominė situacija po 2014 m. Pasaulio banko duomenimis, užsienio parama padeda sukurti iki 97 proc. BVP, kuris siekia bemaž 20 mlrd. dolerių. Jo ekspertų paskaičiavimu, išvedus karius biudžeto deficitas gali pasiekti 40 proc. BVP ir tik 2025-aisiais jis sumažės perpus.

Tarptautinio valiutos fondo prognozė – kiek optimistiškesnė (20-30 proc. skylė), o finansų ministras Omaras Zakhilwalis mini ne didesnį kaip 20 proc. deficitą.

Dosni upė – nuo 2002-ųjų Afganistanas gavo daugiau nei 60 mlrd. JAV dolerių paramos – netrukus gerokai nuseks. Ne tik biudžete atsivers skylė, bet ir paprastų žmonių, visų pirma verslininkų, piniginėse. Neliks karių – gerokai sumažės diplomatų ir nevyriausybininkų. Kitaip tariant, statybos, paslaugų, apsaugos kompanijos ir ginkluotų vyrukų saugomi restoranai neteks didžiumos klientų. „Mūsų klientų gerokai sumažėjo. Kai tarptautinės pajėgos pasitrauks, mes užsidarysime“, – dar pernai prisipažino Kabule veikiančio indiško restorano „Namaste“ savininkas Saju D'Cruzas.

Kartu sprogs prabangių ir pervertintų Kabulo būstų, kurie dažnai vadinamos aguonų arba opijaus vilomis, mat dažnai būna pastatytos už narkotikų verslo atneštus pinigus, burbulas. Nebeliks pinigų, nebus kaip jas išlaikyti, todėl teks parduoti, galbūt už gerokai mažesnę kainą. Tie, kuriems jau pavyko kam nors įsiūlyti brangius objektus, gautus pinigus susikrauna į lagaminus ir vežasi į užsienį, pavyzdžiui, Dubajų, kur investuoti į nekilnojamąjį turtą perspektyviau.

Tiesa, bijoma, kad išvedus karius suklestės narkotikų rinka. Afganistane pagaminama per 90 proc. viso pasaulio opiumo. Prekyba narkotikais sudaro maždaug trečdalį jo realaus BVP. Atvirai kalbama, kad opijus turtus sukrovė ne vien talibams, bet ir aukštiems vyriausybės pareigūnams, pavyzdžiui, Kandaharo policijos vadovui generolui Abdului Raziqui ir prieš porą metų nužudytam prezidento Hamido Karzai broliui Ahmedui Wali Karzai.

Žmonės tapo priklausomi nuo pagalbos

Realus ūkio sutvirtėjimas reikštų daugiau darbo vietų ir aukštesnius gyvenimo standartus, kartu – pasitikėjimą valstybe, priešiškumą sukilėliams ir didesnį saugumą, tvirtina apžvalgininkai. Būtina plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą, alternatyvias žemdirbystės šakas, kurios galėtų konkuruoti su aguonų auginimu.

Buvęs britų ambasadorius Kabule seras Williamas Patey'is įspėjo – Afganistanas kuriam laikui liks trapia, nestabilia valstybe su silpnomis institucijomis ir didžiule korupcija.

Pakistano rašytojas, vienas autoritetingiausių Afganistano specialistų Ahmedas Rashidas jam pritarė: grėsmę kels talibai ir kiti karo vadukai ir kuri nesugebės suteikti darbo savo gyventojams. Per pastarąjį dešimtmetį Vakarai esą nesugebėjo į vietos žmones investuoti tiek, kad jie sugebėtų patys užsidirbti duonai.

„Afganistane susikūrė neefektyvi sistema, kuri, užuot motyvavusi vietos žmones ir išmokiusi vystyti ekonomiką, pavertė juos priklausomus nuo pagalbos iš užsienio, – britų dienraštyje “Financial Times„ rašė A.Rashidas. – Du trečdaliai gyventojų yra jaunesni nei 25-erių. Kai baigsis tarnyba užsienio pajėgoms, dauguma jų neteks darbo. Vyriausybė niekada nesugebėjo kurti darbo vietas, o privatus sektorius yra per mažas ir nebuvo skatinamas tai daryti. (…)

Afganistaniečiai nori patys rengti ir įgyvendinti įvairius projektus. Vakarų pagalbai taikomos tokios sudėtingos priežiūros ir atskaitomybės taisyklės, kad dauguma žmonių iš jos neturi jokios naudos.“

Šimtai moterų kalinamos už moralės nusikaltimus

Po padažnėjusių šių metų išpuolių prieš aukštus pareigūnus ir svarbias institucijas susirūpinimą kelia saugumas. Nors vietos pajėgos bent Kabule sėkmingai malšina atakas ir net užkerta joms kelią, kovotojai nesudeda ginklų ir reniasi vis reikšmingesnius taikinius.

Birželio pabaigoje atakuoti prezidento rūmai, truputį anksčiau – dieną, kai H.Karzai paskelbė, jog atsakomybė už saugumą visoje šalyje perduodama Afganistano pajėgoms, – po parlamentaro Mohammado Mohaqeqo konvojaus ratais sprogo pakelės bomba (jis pats liko gyvas).

Prieš gerą mėnesį grupė granatsvaidžiais ginkluotų vyrų surengė išpuolį prie Kabulo oro uosto, o savižudžio susprogdinta bomba prie Aukščiausiojo teismo nusinešė bemaž dvi dešimtis gyvybių ir dar dukart tiek sužeidė.

Pasak ekspertų, šios atakos rodo afganistaniečių žvalgybos nemokšiškumą. Kariškiai savo ruožtu įspėja: daugės išpuolių prieš užsienio pajėgas ir diplomatus. „Aiškiai justi, kad talibai norėtų parodyti išgujantys tarptautinę bendruomenę ir ISAF pajėgas“, – neseniai sakė britų pajėgų Afganistane vadas generolas leitenantas Nickas Carteris.

Pakankamas saugumas yra viena svarbiausių sąlygų, leisiančių Afganistanui užkamšyti atsiversiančias skyles biudžete.

Kai kurios užsienio valstybės ir kompanijos turi ambicijų investuoti šioje šalyje (pavyzdžiui, Kinija nori eksploatuoti Mes Ainako vario kasyklą – manoma, kad jos ištekliai yra antri pasaulyje pagal gausumą, o iš viso šalies gelmėse gali slypėti 1-3 trln. dolerių), bet tam reikia ir pakankamo saugumo, ir valdžios stabilumo, ir išvystytos infrastruktūros.

Galvos skausmą kelia didžiulė korupcija – „Transparency International“ tvirtina, kad per pastaruosius aštuonerius metus buvo pasisavinta daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių paramos.

Be aktyvaus JAV vaidmens regione susidarys geopolitinis vakuumas, kuris gali paskatinti nestabilumą ir sustiprinti ne tik ekstremistų grupes, bet ir aplinkinių valstybių (Pakistano, Irano, Indijos) ambicijas įgauti didesnės įtakos Afganistane. Iranas taptų dar agresyvesnis, o Pakistano ir Afganistano pasienis keltų dar daugiau problemų. Pakistano žvalgyba esą iki šiol teikia talibams užnugarį.

Itin baiminamasi dėl socialinių reformų, kurios ypač pagerino moterų padėtį, ir žmogaus teisių padėties. Talibano laikais vyko kone genocidas – būdavo rengiamos žudynės, klestėjo prekyba žmonėmis, moterų priespauda ir smurtas prieš jas už menkiausius nusižengimus. Moterys dabar gali dalyvauti politikoje, eiti pareigas valdžios institucijose, užsiimti verslu ir dirbti ne namuose. Maždaug trečdalį moksleivių sudaro mergaitės. Sveikatos priežiūra tapo prieinama daugiau nei dviem trečdaliams gyventojų.

Tarptautinei organizacijai „Human Rights Watch“ žmogaus teisių ateitis Afganistane atrodo niūri. „Korupcija, nepakankama įstatymo viršenybė, prastas valdymas ir piktnaudžiavimas pamina labiausiai pažeidžiamųjų teises“, – yra sakęs organizacijos direktorius Azijai Bradas Adamsas.

Prieš metus maždaug 400 moterų ir mergaičių buvo kalinama už moralės nusikaltimus – nesantuokinius ryšius, pabėgimą iš namų. Už pastarąjį formaliai nebaudžiama, bet daug kur Afganistane iki šiol laikomasi tradicinės teisės, kurioje moteris gali tapti žiauraus smurto auka. Naujausiais duomenimis, per dvejus metus Nepriklausomai žmogaus teisių komisijai buvo pateikta apie 160 skundų dėl išprievartavimo ir 240 – dėl garbės nužudymų.

Liks nestabilia valstybe

Kaip „Foreign Policy“ paskelbtame komentare pažymėjo Afganistano parlamentaras Mohammadas Arifas Rahmani, pirmiausiai būtinas stabilus lyderystės perdavimas 2014-ųjų prezidento rinkimuose. „Jei mūsų politinė sistema per silpna net šiam minimumui, turime stipriai bijoti neslopstančio pasipriešinimo. Ir negali būti valdžios perdavimo, jei poste liks H.Karzai. Prezidentai visam gyvenimui nėra tas demokratijos švyturys, kurį matėme 2001 m.“

Anot politiko, šaliai reikalinga funkcionuojanti, o ne „tradicine pono ir vergo kultūra“ paremta vyriausybė. Užsienio politikoje būtina kurti draugiškus, o ne išlaikyti priešiškus dantykius. Saugumui užtikrinti reikia plačios strategijos, o ne vien taktinių sprendimų, pavyzdžiui, kovotojų reintegravimo programos.

Politikos mokslų profesoriaus Amino Saikalo teigimu, H.Karzai vyriausybė tebėra itin silpna, nepatikima ir korumpuota. Afganistaniečiai nesupranta, kam ji atstovauja: ar valdžia yra iškreipta politinio pliuralizmo forma su islamišku fasadu, ar gentinis islamiškas autoritarizmas? Užtat su talibais konservatyviai visuomenei viskas aišku: šalis, garbė ir islamo gynimas.

Amerikiečiai, analitiko teigimu, pritaikė vietos sąlygoms netinkamą strategiją – kovą su terorizmu pakeitė kova su sukilėliais. Afganistane neatsirado patikimo partnerio, todėl jos nepavyko įgyvendinti, kartu teko investuoti didžiulius pinigus kuriant nacionalines saugumo pajėgas. Policija ir armija atrodo puikiai, jei imsime skaičius, bet jų gebėjimai užtikrinti saugumą kelia abejonių. Dar daugiau – pajėgose pilna infiltruotų talibų ir užsienio žvalgybininkų.

„ABC Online“ publikuotame komentare A.Saikalas pasigedo regioninio sutarimo dėl Afganistano. Todėl talibai, remiami pakistaniečių, tebepuoselėja viltis atgauti įtaką. Tai baugina ne puštūnų tautybės gyventojus, todėl tikėtina, kad žmonės vėl griebsis ginklų, o Iranas, Indija ir Rusija teiks paramą.

Visuose scenarijuose prognozuojamas smurtas

„The Hindu“ neseniai nubrėžė keturis galimus Afganistano raidos scenarijus. Pagal pirmąjį, kitąmet pakankamai laisvai ir skaidriai išrenkamas naujas prezidentas. Armija ir policija, padedamos likusių nedidelių JAV pajėgų, atremia talibus. Smurtas tęsiasi, bet nesustiprėja tiek, kad destabilizuotų vyriausybę.

Kitas scenarijus: prezidento rinkimai atidedami arba sutrikdomi daugybės pažeidimų, o tai sumenkina naujo lyderio valdžią. H.Karzai taip pat gali pratęsti savo įgaliojimus sušaukdamas Loja Džirgą (didįjį susirinkimą) ar pakeisdamas konstituciją, parinkti savo įpėdinį. Opozicija savo ruožtu ir įtakingi karo vadai reikalaus keisti režimą. Visuomenė gali susiskaldyti etniniu ir gentiniu pagrindu, o stiprios regiono jėgos rems savo statytinius.

Trečiame scenarijuje Talibanas po derybų grįžta į valdžią – gauna teisę vadovauti reikšmingiausioms provincijoms, turi nemažai įtakos vyriausybėje. Tai galiausiai sukeltų nestabilumą ir susiskaldymą, sustiprėtų prieš talibus nusiteikusios politinės jėgos, moterų ir pilietinės visuomenės organizacijos, o šalis atsidurtų situacijoje, panašioje į 10-ojo deš. pilietinį karą. Jei užsienio pajėgos bus visiškai išvestos, tokios įvykių raidos – blogiausios įmanomos – tikimybė didelė.

Pagal ketvirtą scenarijų, sukuriama politinė sistema, kurią remia Pakistanas arba kuriai vadovauja tokie Pakistanui simpatizuojantys žmonės, kaip dabartinis ambasadorius Islamabade Omaras Daudzai. Tai gali sustiprinti talibų įtaką šalies pietuose ir rytuose.

Derybos su talibais nutrūko net neįsibėgėjusios

Lyginant su Talibano laikais, Afganistanas pažengė toli į priekį, ypač žmogaus teisių, švietimo, sveikatos ir žiniasklaidos laisvės srityse, ekonomikoje. Dabar svarbiausias klausimas – kaip po 2014 m. neprarasti šių pasiekimų? Afganistaniečiai iki šiol prisimena Ženevos sutartį dėl sovietų išvedimo. Taikų politinės valdžios perdavimą tuomet aptemdė kiti regiono žaidėjai, ypač Iranas ir Pakistanas.

Nors tarptautinė bendruomenė pažadėjo nepalikti Afganistano, kaip atsitiko anuomet, gyventojai bijo, kad istorija pasikartos. Nebelikus SSRS karių, šalyje įsiplieskė pilietinis karas.
„Pilietinio karo nebus, – neseniai Lietuvos žurnalistams Čagčarane tvirtino Goro provincijjos gubernatoriaus pavaduotojas Mohamadas Aminas Takhi. – Žmonės jį jau matė ir nebenori, kad pasikartotų.“

Anot pareigūno, sustiprėjusios saugumo pajėgos galės pasirūpinti saugumu, o gyventojai – užsiimti verslu ar dirbti kažką kita.

Politinis gyvenimas – visai kitoks nei prieš ketvirtį amžiaus, kai valdžioje buvo karinės grupuotės ir sukilėliai, tvirtina tie, kurie neprognozuoja pilietinio karo. Modžahedai tuomet turėjo nemažą visuomenės paramą, taip pat nebuvo reikiamų institucijų, funkcionuojančios žiniasklaidos, laisvų rinkimų.

Jei ne pilietinis karas, yra dar viena grėsmė – Afganistanui būti padalintam. Pirmasis apie tai dar prieš keletą metų prabilo buvęs JAV ambasadorius Indijoje ir prezidento pasiuntinys Irakui Robertas Blackwellas. Kadangi niekaip nesiseka įveikti talibų, anot jo, padalinimas yra geriausia išeitis, kokios gali tikėtis JAV ir jų sąjungininkai. Tokiu atveju neramūs Afganistano pietūs liktų Talibano įtakos zonoje, o šiaurinėje dalyje būtų galima sukurti funkcionuojančią tadžikų, uzbekų ir hazarų valstybę.

Kol kas didžiausios viltys dedamos į vis buksuojančias derybas su talibais. Nors birželį Kataro sostinėje Dohoje atidarytas Talibano politinis biuras įkvėpė vilties, kad jas pavyks išjudinti. Bet, kai čia buvo iškelta Islamo Afganistano emyrato, kaip jie save vadina, vėliava, H.Karzai pasipiktino, esą taip įteisinama talibų ambasada. Šie netruko biurą uždaryti, taigi derybos vėl įstrigo net neprasidėjusios.



 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close