captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kinijoje pirmąjį skrydį atliko didžiausias pasaulyje amfibinis lėktuvas

Kinijoje sekmadienį pirmajam bandomajam skrydžiui pakilo didžiausias pasaulyje amfibinis lėktuvas AG600 kodiniu pavadinimu „Kunlong“.
SIPA/Scanpix nuotr.
SIPA/Scanpix nuotr.

Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad lėktuvas pakilo iš šalies pietuose esančio Džuhajaus miesto ir nutūpė po maždaug valandą trukusio skrydžio.

Lėktuvo sparnų ilgis yra 38,8 m, jis varomas keturiais turbopropeleriniais varikliais ir gali skristi 12 valandų, iki 4,5 tūkst. kilometrų. Juo gali skristi 50 žmonių. Maksimalus lėktuvo svoris yra 53,5 tonos.

„Po jo sėkmingo pirmojo skrydžio Kinija atsiduria tarp nedaugelio pasaulio valstybių, galinčių plėtoti didelius amfibinius lėktuvus“, – „Xinhua“ sakė pagrindinis dizaineris Huang Lingcai.

Lėktuvas amfibija turi ir karinį pritaikymą – Kinijos jūrų sienų apsaugą, bet bus naudojamas gesinant gaisrus, nes gali gabenti 12 t vandens, taip pat vykdant gelbėjimo operacijas jūroje, pranešė valstybinė žiniasklaida. Taip pat nurodoma, kad valstybinis gamintojas „Aviation Industry Corp of China“ jau gavo mažiausiai 17 užsakymų iš vyriausybės ir įvairių kompanijų.

Nors yra maždaug „Boeing 737“ dydžio, AG600 yra gerokai mažesnis už milijardieriaus Howardo Hugheso vandens lėktuvą, vadinamą „Spruce Goose“. To lėktuvo sparnų ilgis buvo 97 m, korpuso ilgis – 67 m, bet jis buvo pakilęs tik vienam trumpam skrydžiui 1947 metais.

Naujas amfibinis lėktuvas dar labiau sustiprina sparčiai modernizuojamas Kinijos pajėgas. Anksčiau šiais metais jos pristatė pirmąjį vietos gamybos, 001A tipo lėktuvnešį. Jis papildė iš seno sovietinio korpuso, kurį pardavė Ukraina, Kinijoje 2012 metais atstatytą lėktuvnešį „Liaoning“.

Kinija 2016 metais karinėms reikmėms išleido maždaug 215 mlrd. dolerių (181,4 mlrd. eurų), nurodo Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI). Šiuo atžvilgiu Kinija pirmauja Azijoje ir gerokai lenkia Indiją su 56 mlrd. dolerių (47,2 mlrd. eurų), Japoniją su 46 mlrd. dolerių (38,8 mlrd. eurų) ir Pietų Korėją su 37 mlrd. dolerių (31,2 mlrd. eurų).

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...