captcha

Jūsų klausimas priimtas

Maskvoje viešintis B. Johnsonas siekia atitirpdyti santykius su Rusija

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas penktadienį atvyko vizito į Maskvą siekdamas suaktyvinti dvišalius komunikacijų kanalus su Rusija.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tai yra pirmas Britanijos diplomatijos vadovo vizitas per pastaruosius penkerius metus.

Tiesmukumu garsėjantis B. Johnsonas balandį paskutinę minutę atšaukė suplanuotą kelionę į Rusiją dėl Maskvos paramos Basharo al-Assado režimui Sirijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui penktadienį jis pareiškė, kad Maskva ir Londonas turėtų bendradarbiauti vardan pasaulinio saugumo, ir kad jųdviejų šalių panašumai yra gerokai svarbesni už nesutarimus.

„Viskas sudėtinga, bet norime dirbti drauge dėl kai kurių problemų, Sergejau, ir norime pasiekti geresnę ateitį“, – sakė jis S. Lavrovui derybų pradžioje.

„Mūsų pareiga – dirbti drauge taikos ir saugumo labui“, – pridūrė jis.

„Manau, galime užmegzti teigiamą bendradarbiavimą dėl problemų, dėl kurių turime bendrų svarbių interesų“, – sakė jis, užsimindamas apie Iraną, Šiaurės Korėją ir Siriją.

S. Lavrovas savo ruožtu sakė norintis, jog penktadienio derybos vestų „konkrečių žingsnių“ link, kad atgytų dvišaliai santykiai.

„Mūsų santykiai – jokia paslaptis – yra labai prasti“, – sakė jis.

Vis dėlto S. Lavrovas pridūrė, kad Maskva pasiruošusi lygiateisiam dialogui su Londonu.

„Esame pasiruošę plėtoti dialogą labai įvairiais klausimais, remdamiesi lygiateisiškumo principais (ir) atsižvelgdami į vieni kitų interesus bei juos gerbdami“, – po derybų su B. Johnsonu sakė Rusijos diplomatijos vadovas.

B. Johnsonas savo ruožtu sakė, kad „turime rasti kelią į priekį“.

Prieš derybas Britanijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad B. Johnsonas per susitikimą su rusų kolega pabrėš, jog abiejų šalių panašumai „gerokai nusveria mūsų dabartinius politinius nesutarimus“.

„Kremlius nustatė tiesiogiai prieštaraujančią Vakarams Rusijos poziciją, bet ji neprivalo tokia būti“, – B. Johnsonas turėtų pasakyti S. Lavrovui.

Nors vizitas į Maskvą gali būti santykių pagerėjimo ženklas, pats britų diplomatijos vadovas sako neturintis daug vilčių, kad ryšiai su Rusija gali drastiškai pasikeisti.

B. Johnsonas (kairėje) ir S. Lavrovas (dešinėje), Reuters/Scanpix nuotr.

Netiki santykių perkrovimu

Interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP prieš kelionę į Rusiją B. Johnsonas sakė nesąs šaltojo karo šalininkas, tačiau „visiškai netiki, kad santykiai su Maskva galėtų būti perkrauti“.

Britų diplomatijos vadovas į Rusiją atvyko iš Lenkijos, kur išvakarėse lankėsi su savo premjere Theresa May.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ketvirtadienį sakė, kad ministrai ketina „ieškoti būdų, kaip normalizuoti ir suaktyvinti dvišalius santykius“.

„Deja, pats Londonas pasirinko nutraukti dialogą su Rusija“, – pažymėjo M. Zacharova ir pridūrė, jog tokiam sprendimui „nebuvo visiškai jokio pagrindo.“

Santykiai tarp Londono ir Maskvos smarkiai pašlijo, kai Britanija ėmėsi žingsnių patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, įtariamus Kremliaus kritiko ir buvusio šnipo Aleksandro Litvinenkos nužudymu.

Buvęs KGB agentas A. Litvinenka mirė 2006 metų lapkričio pabaigoje, praėjus kelioms savaitėms po to, kai viename Londono viešbučių išgėrė arbatos, į kurią buvo įpilta radioaktyvaus polonio izotopo Po-210.

Britanija uoliai palaikė Vakarų sankcijas Rusijai, kurios jai buvo paskelbtos už įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje ir 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

2015 metų rugsėjį Rusijai įsitraukus į konfliktą Sirijoje Damasko režimo pusėje, santykiai tarp Maskvos ir Londono dar labiau pašlijo.

Koks planas dėl Sirijos?

Kai dar ėjo Londono mero pareigas, B. Johnsonas yra pavadinęs V. Putiną „negailestingu ir manipuliuojančiu tironu“ bei palyginęs jo išvaizdą su „Hario Poterio“ veikėju namų elfu Dobiu.

Prieš vizitą į Maskvą užsienio reikalų sekretorius sakė, kad tikisi, kad per derybas su S. Lavrovu daugiausiai dėmesio bus skirta Sirijos problemai aptarti.

B. Johnsonas PAP sakė, kad Britanijos ir Rusijos nuomonės dėl Sirijos vis dar smarkiai skiriasi.

„Man būtų įdomu sužinoti, kaip rusai mato Sirijos ateitį: Assadas tebesėdi soste – bet kaip? Jis nėra labai populiarus žmogus, taigi, kaip visa tai funkcionuos?“ – klausė jis.

Rugsėjį kalbėdamas Jungtinėse Tautose, britų užsienio reikalų sekretorius pasmerkė Rusijos vadovaujamas Sirijos taikos derybas ir sakė, kad Britanija palaikys tik tokį sprendinį, kuris numato „atsitraukimą nuo B. al-Assado“.

Informacija – kaip ginklas

Europoje smarkiai nerimaujama dėl Kremliaus kibernetinių operacijų ir dezinformacijos, kuriomis siekiama destabilizuoti politinę padėtį žemyne ir vėl padidinti savo įtaką buvusiose sovietinėse šalyse.

Po 2016-ųjų „Brexit“ referendumo, per kurį B. Johnsonas aktyviai agitavo balsuoti už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, Britanija prisijungė prie būrio kitų šalių, kaltinančių Rusiją kišantis į jų politines sistemas.

Britanijos žiniasklaidos priežiūros institucija ėmėsi veiksmų prieš Kremliaus finansuojamas žiniasklaidos priemones, įskaitant televiziją RT UK. Tai išprovokavo didžiulį Maskvos pasipiktinimą.

Praėjusį mėnesį sakydama svarbią užsienio politikai skirtą kalbą, Britanijos vyriausybės vadovė Th. May apkaltino Rusiją, kad ši siekia „paversti informaciją ginklu“ ir „kelia pavojų pasaulio tvarkai, nuo kurių mes visi priklausome“.

„Turiu labai paprastą žinutę Rusija. Žinome, ką darote. Ir jums nepavyks“, – sakė Th. May.

Ši jos frazė sulaukė kandžių pašaipų Maskvoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...