captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES ėmėsi beprecedenčio žingsnio prieš Lenkiją dėl teismų sistemos reformų

Europos Komisija po ne vieną mėnesį trukusių grasinimų trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį link galimų sankcijų Lenkijai už itin prieštaringai vertinamas teismų reformas, pranešė lenkų valstybinė naujienų agentūra PAP.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Su skaudančia širdimi mes nusprendėme inicijuoti 7 straipsnio 1-ąją dalį. Bet faktai nepalieka mums kitos išeities“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas žurnalistams Briuselyje.

Anksčiau dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros. Tokiam sprendimui patvirtinti bus reikalingas 22 valstybių pritarimas. Kokių nors sankcijų Lenkijos atžvilgiu gali būti imtasi tik antruoju etapu, tačiau tam bus būtinas jau visų ES valstybių narių, išskyrus Lenkiją, pritarimas.

Vengrija jau pareiškė, kad vetuotų tokį žingsnį, todėl mažai tikėtina, kad Lenkija visgi sulauks sankcijų. Briuselis savo ruožtu viliasi, kad šios procedūros inicijavimas turės didžiulę simbolinę reikšmę.

Pasak F. Timmermanso, per pastaruosius dvejus metus Lenkija priėmė 13 naujų įstatymų, kurie sudaro sąlygas vyriausybei „sistemingai politiškai kontroliuoti“ teisminių institucijų „sandarą, įgaliojimus, administravimą ir veiklą“.

Dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė teismų sistemos reformų ėmėsi vos atėjusi į valdžią 2015 metų pabaigoje. Ji tvirtina, kad šios reformos būtinos siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, tebetemdomą komunistinės praeities šešėlio.

Pasak F. Timmermanso, Varšuva ignoravo tris EK rekomendacijas, todėl Briuselio pareiga buvo imtis veiksmų, net jeigu kas nors juos laiko ataka prieš Lenkiją.

„Galų gale, tik įstatymas gali mus apginti nuo nuogos politinės galios, galų gale, būtent įstatymas laiko Europos Sąjungą kartu“, – pareiškė jis.

Anot naujienų agentūros PAP, Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro trečiadienį sakė ramiai priėmęs šį sprendimą, ir teigė, kad Lenkija yra įstatymus gerbianti šalis.

Lenkijos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino naujas reformas, atveriančias kelią jam skirti institucijos, prižiūrinčios teismų sistemos nepriklausomumą, narius ir sugriežtinti Aukščiausiojo Teismo politinę kontrolę.

Dėl šių reformų Varšuvą užgriuvo kritikos lavina iš Briuselio, o per Lenkiją nusirito protestų banga. Savo susirūpinimą reformomis išsakė ir JAV Valstybės departamentas.

„Turi būti padaryta“

Paryžiaus ir Berlyno palaikoma Europos Komisija trečiadienį ryte dar atsisakė patvirtinti, kad jau priimtas kažkoks sprendimas.

Tačiau Prancūzijos ES reikalų ministrė Nathalie Loiseau antradienį sakė: „Jei iki rytdienos nenutiks nieko nenumatyta, labai tikėtina, kad procedūra bus pradėta“.

„Tai turi būti padaryta. Prancūzija visiškai palaiko Europos Komisiją šiuo klausimu“, – pabrėžė ministrė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo ruožtu išreiškė viltį, jog Lenkijoje prie vyriausybės vairo stojus naujam premjerui šalis pakeis savo kursą.

Reuters/Scanpix nuotr.

Dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė teismų sistemos reformų ėmėsi vos atėjusi į valdžią 2015 metų pabaigoje. Ji tvirtina, kad šios reformos būtinos siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, tebetemdomą komunistinės praeities šešėlio.

Varšuva ir ES jau ilgiau nei metus ginčijasi dėl šių reformų, tačiau iki šiol joms nepavyko rasti jokio kompromiso. Lenkija atsisakė vykdyti Europos Komisijos „rekomendacijas“, tvirtindama, kad turi teisę „išvalyti korumpuotą teisėjų kastą“.

„Tvirtai tikiu, kad suverenios valstybės – o Europa turi būti suverenių valstybių Europa – turi visišką teisę reformuoti savo teismų sistemas“, – praėjusią savaitę sakė M. Morawieckis, leidęs suprasti, jog laikysis savo pirmtakės Beatos Szydlo euroskeptiško kurso.

Varšuvai atkakliai laikantis savo pozicijos, Europos Komisija jau ne vieną mėnesį grasina aktyvuoti Bendrijos sutarties 7-asis straipsnį, tačiau turint galvoje, jog faktiškai esama tik teorinės sankcijų galimybės, ES ieško kitų būdų priversti Lenkiją paklusti.

Viena idėjų – susieti europinių pinigų skyrimą dideliems infrastruktūros projektams su reikalavimu gerbti ES vertybes ir sprendimus.

„Šalis, tolstanti nuo teisinės valstybės principų, negali tuo pat metu prašyti Briuselio skirti jai milijardų eurų finansavimą“, – pabrėžė Prancūzijos ES reikalų ministrė N. Loiseau.

AFP/Scanpix nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...