captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas ketvirtajai kadencijai ruošiasi imituodamas pasirengimą karui

Vladimiras Putinas ketvirtą kartą kandidatuoja į Rusijos prezidentus. Jo politinė programa iki šiol nežinoma. Tačiau atrodo, kad jis po truputį savo šalį ruošia karui. Ar tai kampanijos triukas, ar pagrindas susirūpinti, interneto portale dw.com klausia „Deutche Welle“ bendradarbis Romanas Gončarenko.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lapkričio pradžioje keletas Rusijos žiniasklaidos priemonių, įskaitant nepriklausomą laikraštį „Novaya Gazeta“, pranešė, kad Rusijoje netikėtai paskelbtas įsakymas ruoštis karui. Nerimas kilo dėl dviejų naujienų pranešimų paeiliui. Pirma, per rugsėjo mėnesį surengtas karines pratybas „Zapad 2017“ V. Putinas pareiškė, kad privačios ir valstybinės įmonės karo atveju turėtų būti pasirengusios greitai padidinti karinės produkcijos gamybą. Po kelių dienų socialinėje žiniasklaidoje buvo paviešinti nurodymai Krasnojarsko srities mokykloms pasirengti darbui karo sąlygomis. Atrodo, kad įsakymas buvo tikras. Tačiau Rusijos valdžia paskubėjo nuraminti, kad tai įprastas dalykas.

Kalbos apie karą šiandienos Rusijoje nėra naujiena. Maskva nuolat pabrėžia, kad ji jaučia iš Vakarų kylančią grėsmę. Nepaisant to, daugelis nustebo išgirdę apie naujausius įsakus rengtis ginkluotam konfliktui. „Novaya Gazeta“ V. Putino elgesį susiejo su kitų metų kovo mėnesį įvyksiančiais prezidento rinkimais. Niekam nebuvo paslaptis, kad dabartinis šalies vadovas ketina ketvirtą kartą dalyvauti prezidento rinkimuose. Praėjusią savaitę V. Putinas apie tai paskelbė oficialiai.

Kai kurie saugumo ekspertai taip pat sako, kad visoje šioje istorijoje prezidento rinkimams tenka tam tikras vaidmuo. Britų istorikas ir Prahos tarptautinių santykių instituto ekspertas Markas Galeotti nemano, kad Rusija ruošiasi kariauti. Jo nuomone, tai yra platesnės V. Putino kampanijos dalis siekiant prieš rinkimus sutvirtinti savo pozicijas. „Šiuo karinės galios demonstravimu norima žmonėms įteigti, kad Rusija yra apsupta priešiškų šalių ir kad visus turimus išteklius būtina skirti motinos Rusijos gynybai“, – teigė M. Galeotti.

Amerikos užsienio politikos tarybos Rusijos ekspertas Stephenas Blankas mano, kad V. Putino žvanginimą ginklais reikia vertinti platesniame kontekste. „Jau daugelį metų Rusijos valdžia mano esanti karo su Vakarais būsenoje“, – teigė jis, pridurdamas, kad Rusijos karinė mobilizacija yra vienas iš svarbiausių jos saugumo strategijos elementų.

Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos karinis ekspertas Aleksandras Golcas iš esmės tam pritaria: „Pasirengimas karui primena sovietinius laikus, t. y. jis grindžiamas mobilizacija“. A. Golcas tiki tuo, kad slaptais įsakais mokyklos yra informuojamos, kad jos bus rezervistų susirinkimo punktais, o vėliau, jei prasidės karas, – ligoninėmis. Maskvos manymu, Vakarai yra pagrindinis jos potencialus priešininkas, teigė jis; o Rusijos svarbiausios karinės pajėgos yra dislokuojamos šalies vakaruose ir pietvakariuose.

Šiuo metu Rusija kuria tris naujas armijos divizijas tarp Smolensko ir Rostovo, taip esą siekdama apsisaugoti nuo NATO pajėgų. Be to, sukurta nauja tankų divizija Rusijos vakaruose.

Po Krymo aneksijos 2014 m. Rusija ėmė modernizuoti savo karines pajėgas. 2014 m. pabaigoje Maskvoje buvo atidaryta nauja šiuolaikiška vadavietė. Tada Rusijos žurnalistai svarstė, ar tai reiškia, kad šalies valdžia rengiasi karui. Pastaruoju metu minėtoji vadavietė beveik kasdien mirga televizijos ekranuose, be kita ko, siužetuose apie šalies karinę operaciją Sirijoje.

Tačiau tuo pasirengimas karui nesibaigia. Per praėjusias karines pratybas siekta išbandyti šalies finansinės ir komunikacijų sistemos parengtį karinio konflikto sąlygoms. Be to, buvo surengti mokymai, per kuriuos kariškiai mokėsi perimti viešosios administracijos kontrolę. Į naujienų antraštes pateko pranešimai apie Sankt Peterburge rengiamus maisto atsargų (įskaitant dienos duonos normą) planus. Pasirodė pranešimų ir apie tai, kad Maskvoje vėl atidarytos anksčiau nebenaudotos slėptuvės. Šių metų vasario mėnesį Rusijos parlamentas pakeitė įstatymą dėl mobilizacijos karo atveju. Jame nurodyta, kad regionų vadovai yra asmeniškai atsakingi už kariuomenės mobilizaciją.

Reuters/Scanpix nuotr.

Vis dar neaišku, ar dešimčių tūkstančių žmonių evakuacija iš Rusijos prekybos centrų, mokyklų ir kino teatrų šį rudenį taip pat buvo tokio pasirengimo dalis. Šalies valdžia atsisakė pripažinti, kad čia esama kokio nors ryšio, ir teigė, esą evakuacijos bangą lėmė virtinė anoniminių pranešimų apie padėtus sprogmenis.

Istorikas M. Galeotti mano, kad šie Rusijos veiksmai reiškia jos nacionalinio saugumo aparato mobilizaciją. „Kai Maskvoje kalbuosi su saugumo ir karinio sektoriaus atstovais, jie tvirtina, kad Rusijai gresia pavojus ir kad Vakarai nori pakirsti šalies didžiosios valstybės statusą ir galiausiai pakeisti dabartinį šalies režimą, – teigė M. Galeotti. – Jie iš tiesų tiki šiomis nesąmonėmis.“

Pasak vieno „Novaya Gazeta“ komentatoriaus, nepaisant to, ar V. Putinas žvangindamas ginklais to siekia, karinis konfliktas tampa daug labiau tikėtinas. Kaip sakė Rusijos literatūros klasikas Antonas Čechovas, jeigu pirmajame pjesės veiksme ant sienos kabo šautuvas, tai paskutiniajame jis turi iššauti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...