captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Kushneris parengė sąlygas D. Trumpo sprendimui dėl Jeruzalės

JAV prezidentas Donaldas Trumpas netrukus priims sprendimą, ar Jeruzalė turi būti pripažinta Izraelio sostine, sekmadienį sakė jo žentas ir Artimųjų Rytų taikos pasiuntinys Jaredas Kushneris.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Palestiniečių lyderiai deda karštligiškas pastangas, kad to nenutiktų. Arabų Lygos vadovas Ahmedas Abul Gheitas sakė, kad toks žingsnis paskatintų fanatizmą bei smurtą ir paskandintų taikos viltis.

Jordanijos užsienio reikalų ministras perspėja Jungtines Valstijas dėl galimų „pavojingų pasekmių“, jei Vašingtonas nutartų pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Panašų perspėjimą neseniai išplatino ir Arabų lyga.

Perkelti ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę D. Trumpas užsibrėžė dar per praėjusių metų rinkimų kampaniją. Praėjus beveik metams nuo jo prezidentavimo pradžios toks žingsnis buvo jau kartą atidėtas.

Tačiau 36 metų J. Kushneris, vadovaujantis mažai ir glaudžiai Baltųjų rūmų derybininkų komandai, surengė retą viešą pasirodymą ir optimistiškai vaizdavo savo pastangas.


„Prezidentas priims savo sprendimą“, – Sabano forume sakė J. Kushneris.

Jis nepaneigė pranešimų, kad D. Trumpas trečiadienį paskelbs Jeruzalę Izraelio sostine.

„Jis vis dar nagrinėja daugybę įvairių faktų, o kai priims savo sprendimą, pats norės jums pasakyti“, – sakė jis.

Pirmadienį D. Trumpas turi nuspręsti, ar pasirašys teisinį dokumentą, kuriuo planai perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę būtų atidėti dar šešiems mėnesiams.

Kiekvienas JAV prezidentas tai darydavo nuo 1995 metų. Kaskart būdavo nusprendžiama, kad laikas tokiam žingsniui dar neatėjo. Tikimasi, kad D. Trumpas šią savaitę tą patį nenoromis padarys jau antrą kartą.

Tačiau, pasak diplomatų ir stebėtojų, jis trečiadienį savo kalboje taip pat turėtų paskelbti, kad remia Izraelio pretenzijas į Jeruzalę kaip į savo sostinę.

Nauja intifada?

Arabų Lygos vadovas A. Abul Gheitas savo ruožtu sakė, jog jo organizacija atidžiai stebėjo, kaip rutuliojasi šis klausimas, ir palaiko kontaktus su palestiniečių pareigūnais ir arabų valstybėmis, kad galėtų koordinuoti arabų poziciją, jei D. Trumpas žengtų tokį žingsnį.

„Deja, kai kas atkakliai siekia tokio žingsnio, visiškai nepaisydamas pavojų Artimųjų Rytų ir viso pasaulio stabilumui“, – sekmadienį Kaire žurnalistams sakė jis.

„Niekas nepateisina šio akto... Jis nepasitarnaus taikai ar stabilumui, tik kurstys fanatizmą ir smurtą“, – sakė A. Abul Gheitas.

Palestiniečiai dėjo lobistines pastangas, kad regiono lyderiai nepritartų šiam sprendimui, o ginkluotas islamistų judėjimas „Hamas“ pagrasino pradėti naują intifadą – palestiniečių sukilimą.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas sekmadienį vakare kalbėjosi su „Hamas“ lyderiu Ismailu Haniya, sakoma „Hamas“ pareiškime. Abi šalys sutarė dėl nepritarimo bet kokiam JAV politikos pasikeitimui.

Šis retas abiejų palestiniečių lyderių pokalbis telefonu įvyko bandant įgyvendinti susitaikymo susitarimą, kuris pastarosiomis dienomis strigo.

Tačiau J. Kushneris, kreipdamasis į Izraelio ir JAV politikos formuotojų metinio susitikimo, kurį surengė verslininkas Haimas Sabanas, auditoriją, sakė matantis pagrindo optimizmui.

Prezidento patarėju tapęs nekilnojamojo turto vystytojas glaudžiai bendradarbiauja su Izraelio pareigūnais ir užmezgė ryšius su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų monarchais.

Jis mato galimybę taikai, jei regiono sunitiškos arabų šalys susivienytų su Izraeliu siekdamos atsverti Irano grėsmę.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu puoselėja tokią pačią viltį, nors drįsta tikėtis, kad susitarimas su arabų šalimis atsiras anksčiau už bet kokį susitarimą su palestiniečiais.

J. Kushneris, kaip ir ankstesnių administracijų pareigūnai, mano, kad Izraelio ir palestiniečių susitarimas turėtų atsirasti anksčiau.

„Reikia susitelkti į didžiojo klausimo išsprendimą“, – pasakė jis draugiškai, bet skeptiškai nusiteikusiam H. Sabanui ir auditorijai.

„Šio regiono dinamika vaidina didelį vaidmenį dėl to, ką laikome galimybėmis, nes... daug šių šalių žiūri ir sako, kad visos nori to paties, – sakė jis. – Jos žvelgia į regiono grėsmes ir, manau, mato, kad Izraelis, tradiciškai buvęs jų priešininkas, jiems yra daug natūralesnis sąjungininkas nei buvo prieš 20 metų. Daug žmonių nori tai suderinti, bet kad taip įvyktų reikia įveikti šį Izraelio ir palestiniečių konflikto klausimą.“

Reuters/Scanpix nuotr.

„Priims atvirai“

Anksčiau B. Netanyahu kreipėsi į forumą per teletiltą iš Izraelio ir taip pat kalbėjo apie susitaikymo galimybę regione.

Tačiau didžiausią dėmesį jis skyrė Iranui, kurį dėl numanomo pasiryžimo „žudyti žydus“ vėl palygino su nacių Vokietija.

Jo kalboje palestiniečių klausimas liko beveik nepaminėtas, bet jis kalbėjo apie regiono taiką ilgesniu laikotarpiu, nei turėjo galvoje J. Kushneris.

„Yra tik viena priežastis, kodėl aš turiu tiek vilčių dėl ateities. Šiandien Izraelį pasaulio šalys priima geriau nei kada nors, – sakė B. Netanyahu. – Kai žvelgiu į priekį 50 ir 100 metų, manau, kad Izraelį jo kaimynai arabai priims atvirai, o ne slapta, kaip šiandien.“

Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) generalinis sekretorius Saebas Erekatas buvo mažiau optimistiškas ir perspėjo, kad JAV pozicijos pasikeitimas dėl Jeruzalės reikštų katastrofą.

Savo pareiškime jis perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „diskvalifikuotų save dėl bet kokio vaidmens vaidinimo bet kokioje iniciatyvoje siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...