captcha

Jūsų klausimas priimtas

Viešėdamas Mianmare popiežius neužsiminė apie rohinjus

Popiežius Pranciškus antradienį susitiko su Mianmaro lydere Aung San Suu Kyi, ir tai yra svarbus jo kelionės, kuria siekiama raminti regione įsiplieskusią religinę bei etninę neapykantą, momentas. Popiežius paragino šalį „įsipareigoti teisingumui ir gerbti žmogaus teises“, tačiau apie persekiojamą musulmonų rohinjų mažumą konkrečiai neužsiminė.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Mianmaro tauta „sunkiai kentėjo ir toliau kenčia nuo pilietinio konflikto ir žiaurumų, kurie tęsėsi per ilgai ir giliai suskaldė žmones“, teigė popiežius, paragindamas šalį bendradarbiauti su tarptautine bendruomene.

Popiežius Pranciškus šiuos komentarus išsakė Mianmaro sostinėje Neipide po susitikimo su faktine šalies lydere Aung San Suu Kyi.

Pontifikas šalį kvietė „gerbti visas etnines grupes ir jų identitetą“, bet rohinjų konkrečiai neįvardijo.

Atidžiai stebimas susitikimas Neipide rengiamas tokiu metu, kai pasaulinė teisių gynimo bendruomenė nusigręžė nuo Nobelio taikos premijos laureatės, nors anksčiau ja žavėjosi. Pasipiktinimą sukėlė šaltoka Mianmaro lyderės reakcija į musulmonų rohinjų, kurių šimtai tūkstančių dėl smurto ir bauginimo kampanijos turėjo bėgti iš šalies, padėtį.

80-metį Pranciškų pirmadienį vakare su „mandagumo vizitu“ aplankė įtakingas kariuomenės vadas Minas Aungas Hlaingas. Jungtinių Tautų ir JAV nuomone, jo vadovaujamos pajėgos Rachinų valstijoje prieš rohinjus vykdo etninio valymo kampaniją.

Generolas Minas Aungas Hlaingas griežtai neigė įtarimus dėl jo pajėgų taikomų žiaurių priemonių, nors nuo rugpjūčio į Bangladešą pabėgo 620 tūkst. rohinjų.

Jo biuras pranešė, jog jis patikino popiežių, kad Mianmare „nėra diskriminacijos“ ir kad jo kariškiai palaiko „šalies taiką ir stabilumą“.

Vizito į Mianmarą su taikos žinia atvykęs Pranciškus nuo krizės pradžios yra kelis kartus užstojęs rohinjus ir pavadinęs juos „broliais ir seserimis“.

Panašus pareiškimas Mianmare gali būti pavojingas – šalyje, kuri šiai musulmonų mažumai nesuteikia pilietybės, nepriimtina vartoti termino „rohinjai“. Šie žmonės paprastai vadinami nelegaliais imigrantais, „bengalais“.

Šalis atidžiai stebės, ar Pranciškus jos teritorijoje paminės rohinjus. Tai galėtų išprovokuoti budistų nacionalistų pasipiktinimą.

Anksti antradienį, prasidėjus antrai iš keturių vizito dienų, popiežius Jangone dalyvavo tarpkonfesiniame susitikime su budistų, musulmonų, baptistų ir judėjų lyderiais.

Kol kas popiežius Mianmare, kur gyventojų daugumą sudaro budistai, sutinkamas šiltai.

Mianmaro katalikai sudaro tik kiek daugiau nei procentą šalies gyventojų, kurių iš viso yra 51 milijonas.

Tačiau maždaug 200 tūkst. katalikų iš visų šalies kampelių plūsta į komercinę sostinę Jangoną dalyvauti trečiadienį įvyksiančiose mišiose po atviru dangumi.

52 metų Zawas Sai iš Kačinų valstijos rado vietos sau ir savo šeimai pastovyklauti vienos bažnyčios teritorijoje.

„Mes labai patenkinti, nes esam skirtingos etninės priklausomybės, bet esame viena savo religija“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Kelios dienos prieš popiežiaus vizitą Mianmaras ir Bangladešas pasirašė susitarimą, pagal kurį per du mėnesius turi prasidėti rohinjų pabėgėlių repatrijavimas.

Tačiau susitarimo detalės, įskaitant laikinas prieglaudas grįžtantiesiems, kurių daugelio namai buvo sudeginti, kelia klausimų rohinjams. Jie baiminasi grįžti be garantijų dėl pagrindinių teisių.

Ketvirtadienį Pranciškus nuvyks į Bangladešą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...